Pagal priemonę numatyta remti vietos plėtros strategijos (toliau–VPS) numatytą vykdyti VVG veiklą, susijusią su:
- vietos projektų įgyvendinimu;
- VPS įgyvendinimo administravimu ir VVG teritorijos gyventojų aktyvinimu dalyvauti įgyvendinant VPS;
- teritoriniu ir (arba) tarptautiniu VVG bendradarbiavimu.

VVG pateiktos VPS turi būti parengtos vadovaujantis ES ir nacionaliniais horizontaliaisiais principais: veiklas numatyti vykdyti subregioninėse vietovėse, laikytis partnerystės principo, t. y. užtikrinti, kad nė viena viešųjų ir privačiųjų vietos socialinių ir ekonominių interesų grupė nekontroliuotų sprendimo priėmimo, laikytis „iš apačios į viršų“ principo, skatinant, įtraukiant ir aktyvinant vietos gyventojus, skatinti bendradarbiavimą tarp VVG teritoriniu ir tarptautiniu lygmeniu, skatinti ir vystyti inovacijas, užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes ir nediskriminavimą, įtraukti vietos jaunimą į numatytas vykdyti veiklas.
VPS paramos dydžiai:
- didžiausia numatyta paramos suma vienam vietos projektui įgyvendinti – 200 000 Eur, jei VVG nėra nustačiusi kitos (mažesnės) paramos sumos;
- paramos intensyvumas – nuo 40 iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti VPS įgyvendinti skirtų lėšų, priklausomai nuo įgyvendinamo projekto pobūdžio, kaip nurodyta priemonės įgyvendinimo taisyklėse.
Pagal priemonę numatyta finansuoti:
- vietos projektų įgyvendinimo išlaidas – ne mažiau kaip 80 proc. planuojamos paramos VPS įgyvendinti sumos;
- VPS administravimo išlaidas ne daugiau kaip 20 proc. planuojamos paramos VPS įgyvendinti sumos.
Pastarųjų išlaidų – VPS administravimo – tinkamos finansuoti kategorijos:
- VPS vykdytojos veiklos išlaidos;
- VVG teritorijos gyventojų aktyvinimo išlaidos;
- VVG bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo išlaidos.

VPS įgyvendinimui skirta 76 084 930 Eur paramos lėšų. Planuojama, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra pateiktų VPS vertinimą atliks dar šiais metais.

Žemės ūkio ministerijos informacija.

Įgyvendintų projektų ataskaitų teikimas

Bendruomenės, gavusios nacionalinę paramą kaimo bendruomenių veiklai, turi pateikti įgyvendinto projekto ataskaitas iki spalio 31 d.
Vadovaujantis 2023 metų nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo Taisyklių 22.4.2. punktu (Taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 3D-862), pareiškėjas, įgyvendinęs projektą, kartu su mokėjimo prašymu Nacionalinei mokėjimo agentūrai bei VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai el. paštu bendruomenes@litfood.lt privalo pateikti aprašymą apie įgyvendinto projekto rezultatus (Word formatu) su projektą iliustruojančia medžiaga (ne mažiau kaip 4 nuotraukos jpg skaitmeniniu formatu).
Informacija apie bendruomenių įgyvendintų projektų rezultatus bus publikuojama VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros interneto svetainėje www.litfood.lt, skelbiama periodiniame el. leidinyje „Naujienos bendruomenėms“.
Įgyvendinto projekto ataskaitos forma (Taisyklių 5 priedas): https://byt.lt/k37vG

Daugiau informacijos el. paštu bendruomenes@litfood.lt arba telefonu: +370 685 54097.

Pačkėnų krašto bendruomenė, Utenos r.

Projekto pavadinimas – Didelės, storos Aukštaitiškos Sekminės!

Pačkėnuose surengtos tradicinės aukštaitiškos Sekminės ir atšvęstas bendruomenės įkūrimo 20-metis. Renginio metu pagerbti Pačkėnų kraštui nusipelnę žmonės, surengtas bendruomenių forumas, vyko močiučių ryšėtų skarelių (bendruomenė už ilgiausią – 622 m. skarų virtinę yra įrašyta į IV-ąją Lietuvos rekordų knygą) ir medžiotojų būrelio trofėjų parodos, amatininkų darbų mugė, įvairios edukacijos-degustacijos, konkursai bei koncertinė programa. Tai labai svarbus metų renginys, kuris vienija ne tik Pačkėnų, tačiau ir aplinkinių kaimų gyventojus, ugdo jų bendruomeniškumą bei skatina domėjimąsi šio krašto istorija, iš kartos į kartą perduodamomis tradicijomis. 

Projektas įgyvendintas pagal 2023 m. Nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles.

Deglėnų bendruomenė, Pasvalio r.

Projekto pavadinimas – Viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas gyventojų poreikiams.

Deglėnų bendruomenė kasmet organizuoja tradicines kraštiečių, jaunimo ir sportines šventes, tad siekdama įvairinti kaimo žmonių laisvalaikio praleidimo formas įsigijo ir parke (stadiono teritorijoje) pastatė lauko pavėsinę, biotualetus, šiukšliadėžes. Įsigytu lapų pūstuvu, šakų smulkintuvu ir purkštuvu naudosis bendruomenės nariai-savanoriai, seniūnijos darbuotojai, kurie prižiūrės 2,45 ha parko teritoriją, gėlynus ir kaimo pakeles. Susmulkintos ir išdžiovintos nugenėtų medžių šakos bus naudojamos biokuro gamybai. Įgyvendintas projektas stiprina bendruomeniškumą, skatina žmonių užimtumą ir aktyvumą. Saugojant gamtą kuriamas patrauklesnis kaimas čia gyvenantiems, pasisvečiuoti atvykstantiems ar pro šalį pravažiuojantiems.

Projektas įgyvendintas pagal 2023 m. Nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles.

Karčiupio kaimo bendruomenė „Marių krantas“, Kaišiadorių r.

Projekto pavadinimas –  Lituanica skrydis per Atlantą.

Karčiupio bendruomenė siekdama aktyvinti narių bendruomeniškumą, skatinti jų patriotiškumą kuo daugiau jaunų žmonių įtraukti į bendruomenės veiklas, įgyvendino projektą „Lituanica skrydis per Atlantą“, skirtą 90-osiom įžymiojo skrydžio metinėms paminėti. Renginio metu vyko Aitvarų klubo parengta aitvarų gamybos ir jų sklandymo ypatumų edukacinė programa bei Vytauto Didžiojo karo muziejaus parengtos edukacijos: supažindinimas su senovės lietuvių ginklais ir amunicija, tarpukario šaunamaisiais ginklais. Renginio dalyviai gamino ir leido aitvarus, išbandė šaudymą iš lankų, matavosi senovės lietuvių šarvus ir tarpukario uniformas, dalyvavo šaunamjo ginklo užtaisymo varžybose bei išbandė save interaktyviame žaidime „Skrydis per Atlantą“.  Sūrinė „Ostvalds fabrica“, surengė sūrių edukaciją – degustaciją „Iš pievų ant stalo“, kurioje pristatė sūrių gamybos istoriją, jų rūšių ir skonių įvairovę, renginio dalyviai ne tik praplėtė akiratį, smagiai ir aktyviai leido laiką, tačiau turėjo galimybę ir pasivaišinti bei įvertinti gausios produkcijos skonius.

Projektas įgyvendintas pagal 2023 m. Nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles.

Aktyvi bendruomenė nori auginti laisvus vaikus

Utenos rajono Joneliškio kaimo bendruomenės žmonės bando pakeisti pasaulį ir daro viską, kad jų vaikai užaugtų laisvi ir laimingi. Bendruomenėje nuolat rengiami rankdarbių mokymai, puoselėjamos lietuviškos tradicijos ir visa tai pamažu virsta bendruomenės verslu.
Vienas iš bendruomenės tikslų – spręsti užimtumo problemas kaimo vietovėse. Apie 30 aktyvių ir talentingų bendruomenės narių rengia  medžio dirbinių gamybos, keramikos, augalų rinkimo ir audinių dažymo natūraliais būdais mokymus/užsiėmimus. Organizuojamos tradicinės šventės, mokoma ir mokomasi liaudies dainų, šokių bei žaidimų. Dauguma šių veiklų yra nemokamos, atviros bendraminčiams, aplinkinių kaimų bei miestų gyventojams.
Šiemet Joneliškio bendruomenė prisijungė prie Lietuvos socialinio verslo asociacijos organizuojamos „Poveikio akademijos“ – socialiniam verslui skirtos intensyvios programos, kur mokosi finansinio tvarumo, aiškinasi, kaip plėtoti verslą, sėkmingai komunikuoti kuriamą vertę ir kitų žinių, aktualių socialinių verslų steigėjams. 
Pagrindinis bendruomenės tikslas ne uždirbti, o burti šeimas, dalintis žiniomis ir patirtimi, bei supažindinti vaikus ir suaugusius kaip tautiškais, ekologiškais būdais kurti savo aplinką.

Parengta pagal: https://alkas.lt/2023/05/12/ak...

Savijautos gerinimo centras Bernatonyse

Asociacija „Bernatonių bendruomenė“ (Panevėžio r.) 2022 m. rugsėjo mėn. pradėjo įgyvendinti bendruomeninio verslo projektą „Savijautos gerinimo centro įkūrimas“.
Projekto veiklos vykdomos Bernatonių bendruomenės namų patalpose. Centre teikiamos ne tik sveikatinimo paslaugos. Bendruomenė savo sporto salę papildė naujais treniruokliais, įsigijo interaktyvų žaidimą „Smart fit“, skirtą aktyviai leisti laiką. Čia taip pat vyksta užsiėmimai su treniravimosi sistema vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems, teikiama įrangos ir namų ūkio priemonių nuomos paslauga asmeniniams gyventojų renginiams ir šventėms.
Projektu siekiama prisidėti prie socialinės ir ekonominės atskirties mažinimo, tikimasi sukurti bendruomeninį verslą, kuris leis mažinti gyvenimo kokybės skirtumus tarp miesto ir kaimo. Sukurtas bendruomeninis verslas leis tenkinti kaimo žmonių poreikius, kurie gerina žmonių savijautą ir užtikrina paslaugų prieinamumą.

Projektas įgyvendintas pagal Panevėžio rajono 2016–2023 m. vietos plėtros strategiją.

Bendruomeninio verslo pradžia

Šių metų birželio mėnuo Pasvalio rajono Atžalyno bendruomenės nariams įsimintinas ne tik bendruomenės įkūrimo 20-ju jubiliejumi, tačiau ir bendruomeninio verslo pradžia. Bendruomenė įsigijo ir pastatė konteinerinę patalpą, kurioje sumontuota vėdinimo sistema, kompiuterinė ir elektroninė įranga, baldų komplektas ir buitinė technika skalbimo, džiovinimo bei skalbinių lyginimo paslaugoms teikti – Diliauskų  kaime pradėjo veikti Atžalyno skalbykla. Paslaugos teikiamos ne tik savo bendruomenės nariams, tačiau ir aplinkinių kaimų gyventojams.

Projektas įgyvendintas pagal Pasvalio rajono vietos veiklos grupės kaimo plėtros 2015-2023 metų strategiją.

Europos žaliojo kurso įgyvendinimas šiuo metu yra plačiai aptariamas kartu kalbant apie tai, kaip kaimo bendruomenės gali prisidėti prie Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Visgi norintys išgirsti daugiau: koks yra sumaniųjų kaimų potencialas remti Europos žaliąjį kursą, „Nuo ūkio iki stalo“ ir „Biologinės įvairovės“ strategijas, kaip su žaliuoju susitarimu susijusios viešosios politikos intervencijos gali padėti sumaniųjų kaimų atsiradimui, birželio 30 d. kviečiami dalyvauti internetiniame seminare „Sąsajos tarp Europos žaliojo susitarimo ir sumaniųjų kaimų“ (anglų kalba).
Renginyje bus pristatytos tyrimų, atliktų įgyvendinant projektą „Smart Rural 27“ – „Sumaniųjų kaimų indėlis į Europos žaliąjį kursą, nuo ūkio iki stalo ir biologinės įvairovės strategijas“, išvados.

Registracija į birželio 30 d. internetinį seminarą: https://form.jotform.com/231641789327363

Parengta pagal https://www.smartrural27.eu/

Sumanių kaimų bandomosios observatorijos susitikimas Austrijoje

Š. m. gegužės 11-12 d. Austrijos Grazo mieste įvyko Europos Sumaniųjų kaimų bandomosios observatorijos pirmasis susitikimas, kurio tikslas – pristatyti bandomosios observatorijos koncepciją ir veiklą, aptarti konkrečius visų lygių suinteresuotųjų šalių poreikius, įskaitant galimą observatorijos paramą, siekiant veiksmingai įgyvendinti Sumaniųjų kaimų koncepciją pagal ES bendrąją žemės ūkio politiką ir už jos ribų. Susitikime daug dėmesio buvo skiriama sumaniajai tvarios ir atsinaujinančios energijos bendruomenių temai, kuri yra ir I-ojo kaimo bendruomenių žinių klasterio, veikiančio Sumaniųjų kaimų observatorijoje, tema.
Susitikimas buvo skirtas BŽŪP strateginių planų ir kitų su ES programų įgyvendinimu susijusioms vadovaujančioms institucijoms, BŽŪP tinklams, regionų valdžios institucijoms, VVG ir kaimo bendruomenėms, kurios domisi atsinaujinančios energijos tema.

Vaizdo medžiaga (anglų kalba): https://www.youtube.com/watch?v=CIyQgtKwvOk

Parengta pagal: https://www.smartrural27.eu/

Vietos bendruomenės valdomos transformacinės politikos link

Europos bendruomenės vadovaujamų iniciatyvų klimato kaitos ir tvarumo klausimais tinklas (ECOLISE) informuoja apie novatorišką tarptautinę konferenciją „Už augimo ribų“, vykusią 2023 m. gegužės 15-17 d. Europos Parlamente ir skirtą aptarti tvarios gerovės Europoje politiką, grindžiamą sisteminiu ir transformuojančiu požiūriu į ekonominį, socialinį ir aplinkos tvarumą bei jį apimančią valdymo sistemą. Susirinkusieji į konferenciją metė iššūkį vyraujančiai ekonomikos augimo nuostatai ir pabrėžė, kad būtina skubiai peržvelgti BVP augimą kaip vienintelį visuomenės gerovės matą. Vietoj to, konferencijos dalyviai pasisakė už esminį posūkį, kad pirmenybė būtų teikiama kolektyvinei gerovei, pripažįstant augimo ribų egzistavimą ir socialinio teisingumo poreikį, skatinantį transformuojančius pokyčius.

Europos Komisija įsteigė ES Sanglaudos politikos ateities aukšto lygio ekspertų grupę, kuri svarstys, kaip maksimaliai padidinti Sanglaudos politikos veiksmingumą, kad būtų galima išspręsti daugybę 8-ojoje Sanglaudos ataskaitoje nurodytų iššūkių – nuo inovacijų atotrūkio iki demografinių pokyčių. Ir kaip ši politika gali remti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką ir regionų atsigavimą bei augimą.
Planuojama, kad 2023 m. ekspertų grupė Briuselyje susitiks keletą kartų, o savo strategines išvadas ir rekomendacijas paskelbs 2024 m. pradžioje.
Grupės susitikimuose dalyvaus ir Europos Leader asociacijos kaimo plėtrai (ELARD) atstovai.
Gegužės 23 d. Briuselyje įvyko ketvirtasis ekspertų grupės susitikimas, kurio tema vietos politikos ir plėtros strategijų vaidmuo. Norint įveikti Europos regionų netolygaus vystymosi iššūkius, reikalingas diferencijuotas požiūris ir vietos politika, papildanti nacionalinę struktūrinę politiką. Taip pat reikalingos veiksmingos partnerystės, vietos strategijos, įtraukiančios vietos veikėjus.

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/regional_policy/policy/how/future-cohesion-policy_en

Parengta pagal: http://elard.eu/