Nauji metai

Kas populiaru bus šiemet?

Gal ir vėluoju mėnesį, bet kokie nauji metai be naujų tendencijų? Mano pasaulyje – praleisti. 

Apie maisto tendencijas 2022-aisiais kalbėjo visi, kas netingėjo – nuo Marthos Stewart iki visų didžiųjų gigantų kaip „NY Times“ ar „Food Network“. Mano dėmesį labiausiai patraukė WGSN – įvairiausias tendencijų apžvalgas rengiančios įmonės – apžvalga. 

Kaip ir buvo galima tikėtis, tvarumas ir globalinio atšilimo tema tikrai niekur nesitraukia. Vartotojai ir toliau bus skatinami rinktis tvarius maisto produktus, tarp kurių – rusvieji jūrų dumbliai su kone nuliniu CO2 pėdsaku ar koji uogos, kurių galima rasti augaliniuose mėsos pakaitaluose ir net japoniškame viskyje. Toliau populiarės ir mažumų istoriniai produktai. Tokiais galima pavadinti jollof ryžius ir kinišką baijiu gėrimą. Toliau kalbėsime apie maisto įtaką mūsų imuninei sveikata, tad dominuoja prebiotikų tema. Paliesta ir kava – atsiranda alternatyvų klimatui nepalankiai arabicai. Daugiau apie WGSN tendencijas – nuorodoje. 

Prie šio sąrašo Martha Stewart tinklalapis prideda ir kelias savo įžvalgas. Pirma jų – šaldytas maistas. Ši tendencija laikoma 2020-ųjų pasekme, kuomet parduotuvėse pripratom lankytis gerokai rečiau. Savo pozicijų neužleidžia supermaistu ar papildais pripildyti gėrimai, apie kuriuos jau pasakojau lapkričio naujienlaiškyje. Visas likusias tendencijas rasite šiame straipsnyje. 

P. S. Ne tik apie maistą, bet įdomiausią matytą tendencijų apžvalgą pateikė „Pinterest“. Susumavę tai, ko daugiausia ieškojom 2021-aisiais, apžvalgą komanda suguldė į šitą labai smagų puslapį.  

Kokybės filtras

Ar visada žinome, ką perkame?

Nuo 1 iki 10 – kiek pasitikit maisto pakuotėmis? Asmeniškai aš – turbūt 10. Jeigu žodis atspausdintas, vadinasi, nemeluoja. Kaip yra iš tikrųjų? Būna visaip.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atlikti aukščiausios kokybės alyvuogių aliejaus kokybės patikrinimai parodė, kad daugiau nei pusė ištirtų Lietuvos rinkai tiekiamų aukščiausios kategorijos alyvuogių aliejų kokybė yra žemesnė, nei deklaruota ženklinimo etiketėje. Sakysit, ai, tyrė visokius private labels aliejus ir atrado. Anaiptol – buvo atrinkti 33 aukščiausios kokybės (extra virgin olive oil) alyvuogių aliejai, tarp kurių puikiai pažįstami vardai: Barbera, Monini, Santolino ar Bionaturalis. Rezultatas – skonio ir kvapo savybių neatitiko 63,63 proc. tirtų ypač gryno alyvuogių aliejaus mėginių kiekio. Keturiais atvejais buvo nustatyta šiurkšti pateikimo rinkai neatitiktis – toks aliejus neturėjo alyvuogių skonio ir šia kategorija negalėjo būti prekiaujama mažmeninėje prekyboje.

Kaip apsidrausti nuo tokių kliurkų? Puikų gidą yra surašiusi šefė Samin Nosrat mano ne kartą reklamuotoje knygoje „Salt, Fat, Acid, Heat“ – esminę informaciją galima rasti straipsnyje jos tinklapyje. Pagrindiniai raktažodžiai yra spaudimo data, saugoma kilmės vietos nuoroda, aliejaus tara, gamintojas ir spaudimo vieta.

Instagramo mados

Sviesto blokus palikite 2021-uosiuose

Ir labas plaktam sviestui! Nežinau, kaip jūs, bet aš vis dažniau ėmiau pastebėti naują tendenciją ne tik maisto tinklaraštininkų, bet ir užsienio restoranų meniu. Tai – plaktas sviestas.

Kuo jis ypatingas? Pirmiausia, tekstūra. Minkštas plaktas kambario temperatūros sviestas kaip debesėlis tepasi ne tik ant duonos, bet ir ant blynų ar kitų kepinių. Antra, vaizdas. Kaip atrodo skulptūras primenantys sviesto meno kūriniai, pamatyti galite čia ir čia ir čia ir čia ir dar čia. 

Kol Vilnius miega ir plakto meniu dažnas pusryčių meniu tikrai nesiūlo, pabandykite pasidaryti namie – tereikia jį atšildyti kambario temperatūroje, jį išplakti plaktuvu su šiek tiek druskos ir sudėlioti sau patinkančią skulptūrą. Dalis receptų siūlo į plakamą sviestą papildomai įpilti pieno, vandens arba pasukų – taip tekstūra taps dar labiau šilkine. Ir nepamirškite, kad jo nebūtina plakti vieno: aš jau esu rekomendavusi sviestą plakti su juoduoju česnaku, bet esu mačiusi, kad į sviestą įplaka pesto padažą, įvairiausius žalumynus, trumus, žalią česnaką ir net klevų sirupą.  

Sezonai

Norit kiaušinių? Laukit pavasario

Internete prisiskaitau daugybę man stogą nunešančių dalykų, bet perskaičius šitą faktą @ukis.necia paskyroje tikrai pasijaučiau išlindusi iš po akmens: kiaušiniai yra sezoninis produktas. Ir jo sezonas tikrai ne dabar. 

Pasirodo, Kad vištos kiaušinius dėtų visus metus, dažniausiai yra pasitelkiama dirbtinė šviesa. Kaip tik šviesa yra pagrindinis faktorius kiaušinių derliui – vištos yra tiesiogiai veikiamos ilgesnių dienų, todėl pavasario sezonu padeda daugiausia kiaušinių. Nors vasarą šis procesas kiek apstoja dėl karščio, šąlant orams ir trumpėjant dienoms, natūraliu ciklu gyvenančios vištos kiaušinių ima dėti vis mažiau, o žiemą pasiima atostogas visai.  

Ką daryti žiemą? Teoriškai, žiemą kiaušinių reiktų atsisakyti visai. Jeigu to neįmanoma padaryti (kaip man), pabandykite atrasti ūkininkus, kurie savo vištas prižiūri bent kiek humaniškiau. Ir aišku nepamirškit kiaušinių numeracijos – apie ją rašiau čia. 

Pakeliui į restoraną

Ar arbatpinigiai atspindi aptarnavimo kokybę?

Ar kada susimąstėte, kodėl restorane paliekate arbatpinigių? Atsidėkodami už puikų aptarnavimą ar dėl to, kad reikia? Teoriškai arbatpinigiai turėtų veikti kaip paskata geresniam aptarnavimui. Tik kaip tai įmanoma, jeigu nesate reguliarus restorano, kuriame ką tik palikote dosnius arbatpinigius, lankytojas? 

Arbatpinigiai ne taip seniai tapo tyrimų objektu. Kol vieni tyrimai rodo, kad arbatpinigius padidina malonus aptarnavimas viešnagės pabaigoje (ačiū, kapitonai objuvisai), apklausos rodo ką kita. Pasirodo, net 85 % lankytojų arbatpinigių palieka dėl socialinių normų, ne dėl gero aptarnavimo, o apie 60 % tai daro tam, kad išvengtų kaltės.

Padavėjai tuo tarpu yra pasidaliję į dvi barikadų puses. Apklausus daugiau nei 1 tūkst. padavėjų, paaiškėjo, kad bent pusė jų mano, kad jų aptarnavimas nulemia jų arbatpinigių sėkmę. O kas motyvuoja likusią dalį? Įdomų straipsnį šia tema sudėliojo „The Economist“ – jame aptariamos ir arbatpinigius turėjusios pakeisti alternatyvos. 

P. S. Atvykę svetur, nepamirškite patikrinti, kokia arbatpinigių kultūra vyrauja konkrečioje šalyje. Kol JAV arbatpinigių norma yra laikomi 20 % nuo sąskaitos, dalyje Europos valstybių arbatpinigius įtraukia į sąskaitą ir apie juos papildomai galvoti nebereikia. Dalyje Azijos šalių arbatpinigiai yra nelaukiami, o Japonijoje ar Pietų Korėjoje padavėjai gali net įsižeisti. Apie arbatpinigius Lietuvoje neseniai kalbėjo @ginta_mic, savo paskyroje dažnai pasakojanti apie restoranų gyvenimo užkulisius. 

Turčių reikalai

Vietoje brangiausios kavos – brangiausias anekdotas apie kavą

Arba bent jau taip Žinių radijo laidoje „Sotūs ir laimingi“ sakė kavos ekspertas Emanuelis Ryklys, kalbėdamas apie mitais apaugusią kopi luwak kavą. Kaip tik ši kava yra žinoma kaip viena brangiausių dėl savo išgavimo proceso: kavos vaisius renka kates primenantys egzotiniai gyvūnėliai musangai. Dalį jų musangai suvirškina, o kavos pupelės yra pašalinamos su išmatomis. Šie ekskrementai yra kruopščiai išvalomi, nuplaunami ir toliau apdorojami kaip įprasta kava.

Tai kodėl gi ši kava yra vadinama brangiu mitu? Visų pirma, tokia kava tikrai nėra brangiausia – jų yra ir brangesnių. Antra, kavos pupelių yra parduodama gerokai daugiau, nei yra šią virškinimo grandinę galinčių įveikti gyvūnų. Nelabai empatiškas yra ir pats išgavimo būdas – visą parą „dirbantys“ musangai yra gerokai išnaudojami. Daugiau apie tai paskaityti galite ir PETA tinklalapyje.

Visą prieš kiek daugiau nei savaitę pasirodžiusį Emanuelio Ryklio interviu išklausyti galite nuorodoje. Nors aš rekomenduoju visą interviu (ir likusias Justinos „Sotūs ir laimingi“ laidas), tema apie kopi luwak prasideda nuo 16:20. 

Produktų deficitas? Kaltinkim TikTok'ą

Jeigu reiktų pasirinkti labiausiai vertinamą savo veiklos atlygį, rinkčiausi sekėjų pasitikėjimą. Ne tik pasitikėjimą išbandant receptus – pasirodo, pasitikit ir produktų rekomendacijomis. Niekad nepamiršiu, kai gavau žinutę iš kolegės tinklaraštininkės: „Išsisaugojau tavo rekomenduotą kavą ir arbatą, galvoju, po kelių dienų nusipirksiu. Šiandien įsijungiu abi parduotuves – išparduota.“ Veikia!

Panašus fenomenas susiformavo JAV – tik ne Instagrame, o TikToke. Staigiai išpopuliarėję tiktokai priverčia iššluoti iš lentynų tam tikrus produktus. Taip jau nutiko su japonišku majonezu Kewpie, fetos sūriu (turbūt prisimenat keptos fetos fenomeną) ir net sultimis, kurios išpopuliarėjo kartu su Fleetwood Mac „Dreams“ daina. Stebuklas? Stebuklas – daugiau apie jį nuorodoje.