Japonija niekur nedingo ir sėkmingai atidariusi rudenines aukso kasyklas savo miškų lapuose, grįžta į jūsų pašto dėžutes. Nuo šio karto ir toliau - kiekvieną pirmą mėnesio šeštadienį jums bepradedant savo rytą.

Mėnesinis formatas suteiks daugiau brandos naujienų atrankai,  daugiau sodrumo tekstams, daugiau laiko jūsų skaitymams ir apsvarstymams. — AK 

DIDŽIOJI TEMA
Pliušinė komunikacija

Žinau, kad visada tyliai laukiate žinių iš paralelinių Japonijų - pieštų, animuotų, kostiumais persirengusių ir plaukus persidažiusių. Todėl džiaugiuosi, kad pagaliau turiu jums naujienų iš tos pusės. Po internetinių varžybų ir dvidienio renginio paaiškėjo šiųmečio šalies regionus reprezentuojančių pliušinių veikėjų konkurso nugalėtojas: tai - Takata-no-Yumechan, pralenkusi 690 kitų dalyvių. Takata-no-Yumechan išvaizda, kaip įprasta jos kolegų tarpe, yra jaukiai gremėzdiška ir nepaslanki, bet siunčianti aiškią žinutę: ausys primena 2011-aisiais tsunamio nuneštas tradicines miesto pušis, o sparnus ji naudoja išnešioti padėkas už paramą miesto atsigavimui ir svajones vietos vaikams. Rikuzentakatos mieste 2011-aisiais žuvo/pradingo 2394 žmonės, todėl ir pati Takata-no-Yumechan, ir jos laimėjimas miestui yra papildomas šansas populiarėti ir eiti spartesnio atsigavimo link.

Europietiškai akiai pliušiniai veikėjai gali atrodyti paikai, bet jų pasiekimai - nenuneigiami. Reprezentuodami savo regioną, veikėjai po visą šalį ir plačiau išnešioja miesto vardą, ir savo nepakartojamos išvaizdos atributais iškomunikuoja specialius regiono bruožus. Ką tai reiškia? Visuotinį pripažinimą, turistus ir, aišku, pinigus. Jums irgi jau ko gero pažįstama Kumamoto regiono vaikščiojanti meška Kumamonas turi savo biurą savivaldybėje, (kai ne korona) per metus važiuoja į 100 verslo kelionių, ir savo šeimininkams uždirbo jau per 1.5 milijardo dolerių. Nors komunikacija ir pliušinė, rezultatai - ne.

Tačiau varžymaisi baigiasi. Anksčiau ir Kumamoną, ir šiųmetę Takata-no-Yumechan sveikinę pliušinių veikėjų konkurso organizatoriai sako, kad šįkart konkursas bus jau paskutinis: pastaraisiais metais konkurencija ypač suagresyvėjo, miestai ėmė nesveikai eiti iš proto bandydami rinkti balsus, ir pliušiniams kolegoms liko mažiau laiko generuoti juoką. Užtat nuo kitų metų jie jau galės grįžti prie to, kuo visada užsiimdavo geriausiai: savo pliušiniais kūnais nejaukiai įstringti liftuose ir garsiai kalbėti savo šeimininkų vardu. 

ANTROJI TEMA
Labankt, vėlyvi traukiniai

Nuo kitų metų pavasario Tokijo geležinkelio kompanijos sostinę namo siųs anksčiau.

Priklausomai nuo stočių ir skirtingų maršrutų, paskutiniai dienos traukiniai paankstinami daugiausiai 37 minutėmis (iki 22:30 išvykimo anksčiausiu atveju). Koronos gerokai nuskelti keleivių skaičiai ir pajamos, aišku, suteikė papildomos motyvacijos tokiems sprendimams, bet šnabždesių geležinkelio korporacijų dangoraižiuose buvo jau ilgą laiką.

Visų pirma, beveik visi geležinkelio atnaujinimo darbai Tokijuje vyksta naktimis, o visuomenei senstant, nebelieka pakankamo žmonių kiekio jiems skubiai įvykdyti. Todėl kompanijos ruošia daugiau laiko mažesniam konstrukcijos darbuotojų kiekiui. Žiūrint į kitą priežastį, traukinius vartojančių žmonių ir jų darboviečių įpročiai irgi keičiasi - daugiau dirbančių iš namų arba darbus baigiančių kur kas anksčiau, todėl vidurnaktį dauguma traukinių važinėja beveik vieniši.

Nors keičiasi tik traukinių tvarkaraščiai, tai smarkiai pakeis ir platesnį sostinės vaizdą. Dar daugiau kompanijų turės pagalvoti apie trumpesnius viršvalandžius (arba būdus tuos viršvalandžius dirbti iš namų), o naktimis dirbantys restoranai ir barai greičiausiai irgi smarkiai turės trumpinti savo darbo laiką. Televizijų interviu kostiumuoti japonai skirtingas nuomones: vieni tai laiko pagalba kuriant gyvenimo balansą, kiti sakosi nuo kito pavasario turėsią miegoti biuruose, o dar kiti tvirtina su nostalgija prisiminsiantys laikus, kai iki paskutinio traukinio baruose sėdėdavo su kolegomis ir gėrimais. Dabar gi reikės dirbti ir iškart grįžti namo.

Tiesa, nostalgiškiausiems reikėtų priminti, kad iškart po karo paskutiniai traukiniai išvažiuodavo dar prieš aštuonias, bet norint suteikti daugiau laiko resursų ekonomiką gaivinančiai darbo Japonijai, paskutiniai traukiniai ilgainiui buvo pavėlinti iki 00:30 ar ilgiau. Istorija grįš?

Kriziniu laikotarpiu Japonija visada įpratusi gaivinti ekonomiką skubiai skatindama vartojimą. Koronos išvargintas turizmo sektorius šįkart gavo ypatingą dėmesį: Go To programą ir 13.7 milijardo eurų (neprotingas palyginimas: milijardu daugiau nei Lietuvos planuotos visos biudžeto išlaidos šiems metams) turistinėms nuolaidoms, nepaliekančioms priežasčių nekeliauti.

Dar intensyviau vartojantys japonai aišku, pirmiausia ramina širdį viešbučiams ir restoranams, bet pagalvokite apie bulves jiems vežančius ūkininkus, turistinių autobusų gamintojus, turistų laukiančius nedidelių regioninių parduotuvių savininkus ir plačiau.

Tiesa, iki šiol svarstoma, ar protinga paleisti šalį į keliones per patį pandemijos sprogimą, bet vyriausybė sako, kad tinkamai saugojantis galima pagaivinti ir ekonomiką. Iki šiol su Go To susijusių atvejų žinoma 76. 

Nepaisant pavojų, programa tęsis iki sausio 31-osios ir kvies japonus Go To keturiais būdais.

MIŠKAI
Pirtyje su meška

Išėjęs laukan prie viešbučio karštųjų versmių kalnuotoje Gunmos prefektūroje 61-erių Watanabe Hideo tikėjosi sutiksiąs kitus sveikatą gerinančius vietinius, o sutiko, na, irgi vietinę. Mešką. 

Meška užkandžiavo viešbučio lazdyno riešutais, netikėtai užklupta išsigando ko gero labiau nei Watanabe-san ir keliskart įbrėžusi rankon pabėgo namo į kalnus.

Kitas atvejis susijęs su meška Yamagatos prefektūroje prisivogusia Shine Muscat vynuogių už 1000 eurų. Tvarkingai nuvalgytas kekes ji paliko sodo pašonėje.

Nors šitos istorijos skamba gana mielai, bet šįmet incidentai su meškomis pasiekė didžiausią skaičių per pastaruosius penkis metus. Meškų atakuotų žmonių - 63, žuvusių - jau 2. Skaičių ūgiui yra kelios priežastys. Specialistai sako, kad Japonijos meškų tarpe buvo rimtas baby boom, smarkiai išplėtęs populiaciją. Tuo pačiu metu miškuose smarkiai sumažėjo maisto, todėl jie plečia savo “kasdienių apsipirkimų” kryptis ir nuo kalnų leidžiasi miestų link. Žiūrint plačiau, ankstesnis miestų išsiplėtimas nustūmė meškas toliau kalnų link, o namams tuštėjant ir gyventojų skaičiui krintant, meškos vėl ima grįžti atgal, taip nustebindamos tuose miestuose vis dar gyvenančius žmones.

Kartais tragedijomis pasibaigiančių susitikimų skaičiui toliau augant, miestų Japonija dar intensyviau ieškos naujų būdų sugyventi su miškų Japonija.

ŽODŽIAI
Apie ką šįmet kalbėjo Japonija

Kiekvienais metais Japonija išrenka po naujadarą arba smarkiai madon atėjusį žodį. Štai keli iš visų trisdešimties šių baisiųjų 2020-ųjų metų kandidatų:

NUSILEIDIMAS Į MEILĘ. Japonijoje nežmoniško populiariumo sulaukusi Netflix drama iš Korėjos.

NAUJA NORMALYBĖ. Ieškant kitokio normalumo nenormaliais metais.

ABĖKAUKĖS (KIRTIS TURBŪT ANT Ė). Buvęs premjeras Abe Shinzo kiekvienai šeimai nusprendė išdalinti po dvi kaukes ir sukėlė diskusijų apie tai, kaip reikės dalintis tiems, kurių šeimose daugiau nei 2 žmonės.

UBER EATS. Kai negali niekur eiti, o nuosavos virtuvės nesąmonės atsibodo.

PERKOPĘS DIRBTINĮ INTELEKTĄ. Apie japoniškų šachmatų žaidėją genijų, visus įmanomus amžiaus barjerus išsprogdinusį ir rekordų pasiekusį aštuoniolikmetį Fujii Sotą.

ONLINE [ĮTERPTI ŽODĮ]. Nuo online išgertuvių iki online meilių.

KARANTINO POLICIJA. Japonijos karantinas buvo be griežtų taisyklių ir baudų, bet užtat su kaimynais, savo akylais žvilgsniais vykdančiais karantino policijos vaidmenį.

SOLO KEMPINGAS. Kai gyveni vienas, o karantinui nebeužtenka tų kelių kvadratų buto erdvės miesto centre.

GROŽIS PER ZOOM. Ką daryt, kad videokamera susitikime veidą rodytų gražiau?

UŽSIKRĖTIMŲ ŽIDINYS, LIK NAMIE, VIRUSO TESTAS, BŪTINIEJI DARBUOTOJAI, SOCIALINĖ DISTANCIJA, ARTIMAS KONTAKTAS IR KITI.

PASKUTINIAI TRU(M)PINIAI
Nuo koronos iki animacijos

KORONA. Japonija tokioje pačioje koronos nuotaikoje nuo pat vasario: bekaukių žmonių gatvėse beveik nėra, restoranuose kalbamasi per kaukes, dezinfekciniai skysčiai - prie kiekvieno įėjimo, o komercinės erdvės suskirstytos taip, kad nereikėtų sėdėti nepaliekant atstumo. Griežto karantino nebuvo ir greičiausiai jau nebus - šalis ieško būdų gyvus laikyti ir save, ir ekonomiką.

PREMJERAS. Naujasis premjeras Suga Yoshihide iš opozicijos sulaukė aštrių klausimų po sprendimo nebeskirti 6 mokslininkų į Japonijos mokslo komitetą (atskaitingas Vyriausybei ir pataria mokslo klausimais). Opozicija tarkuoja sakydama, kad Suga taip tiesiogiai reaguoja į ankstesnę mokslininkų kritiką jo atžvilgiu, pats Suga sako, kad neprivalo palikti visų narių ir naudojasi proga pajauninti ir paįvairinti universitetų atstovavimą komitete, o ekspertai galvoja, kad gal tokį komitetą išvis reikėtų padaryti nepriklausomą.

LĖKTUVAI. Kentėdamos nuo koronos ir jos sumažinto tarptautinių keleivių skaičiaus, All Nippon Airlines (ANA) oro linijos prognozuoja sau beveik 4.2 milijardo eurų vertės praradimus (2009 per ekonominį smukimą: beveik 40 milijonų eurų). ANA jau dabar karpo darbuotojų algas, bonusus, parduoda per 30 Boeing 777 ir iki metų galo siunčia 100 tam neprieštaraujančių darbuotojų dirbti supermarketuose ir kitose parduotuvėse (atkreipiu dėmesį: daro viską, bet neatleidžia - Japonijoje to bijoma kaip velnio).

AKCIJOS. Trečiai pagal dydį planetos akcijų biržai TOPIX nutiko viskas blogiausio, kas galėjo nutikti: mirė viena techninės įrangos detalė, sistema automatiškai nepersijungė į atsarginę, o pati birža galiausiai užsidarė visai dienai. Besaugojusi savo sistemas nuo kibernetinių atakų ir gamtinių nelaimių, TOPIX dabar daugiau pastangų turės mesti pinigų ir į dar klastingesnių - atsitikinių techninių nelaimių prevenciją.

ANIMACIJA. Praeitąmet kelionę į Japonijos ekranus animuoto serialo pavidalu pradėjęs “Demonų žudikas” grįžo filmo pavidalu ir sugeneravo istorinį japoniškų kino teatrų rekordą: 80 milijonų eurų per 10 dienų (ankstesnį rekordą laikęs Miyazaki Hayao kurtas “Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje” tuos pačius pinigus surinko per 25 dienas). Istorija klasikinė ir elementari (bandymas išlikti ir išsaugoti aplinkinius žmoniją suvalgyti bandančių demonų pasaulyje), bet serialas sugeneravo gerokai publikos dėmesio, užtekusio juos masėmis atvesti į kino teatrus. O kai tiek dėmesio ekranuose, tai jūs jau nutuokiate, kas pasidaro ir su parduotuvių lentynomis kelis mėnesius iš eilės (sufleruoju: nuo "Demonų žudiko" servetėlių iki tortų).

Andrius Kleiva, Tokijas
FACEBOOK? Bendraukime
INSTAGRAM? Žiūrėkite
PERSIUNTĖ BIČIULIS? Užsakykite sau
KITA JAPONIJA - GRUODŽIO 5. Nebenorite?