Birželio 20 - 27 d. |
|
Linkėjimai iš Europos reikalų sostinės |
|
|
|
|
|
|
Praėjusią savaitę Europos reikalų sostinėje galėtume pavadinti tik vienu žodžiu – istorinė. O ji tapo tokia dėl vieno reikšmingiausių Europos Vadovų Tarybos (EVT) sprendimų priimtų šiais metais – Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statuso suteikimas Ukrainai ir Moldovai, bei Sakartvelo Europinės perspektyvos užtikrinimas. Dabar galime tvirtai pasakyti, kad šių šalių ir jų piliečių ateitis yra tvirtai susieta su visos ES ateitimi. Šis ambicingas žingsnis – tai geopolitinės ES užtvirtinimas.
Tuo pačiu nuo savaitės pradžios Lietuvą ir Briuselį pasieka didelis kiekis tikslingos dezinformacijos, kartais panašios į isteriją, sklindančios iš brutalų karą prieš Ukrainą vykdančios Rusijos. Nuo birželio 17 dienos Lietuva pradėjo įgyvendinti dar kovo viduryje priimtą 4-ąjį ES sankcijų paketą valstybei agresorei, ir informavo, kad nuo šiol bus atliekamos patikros siekiant sustabdyti sankcionuotų prekių tranzitą per Lietuvą į Kaliningrado sritį.
Ir nors šiuo metu sankcionuotos prekės, judančios į Kaliningradą, konkrečiai plienas ir juodieji metalai, sudaro tik apie 1 procentą viso tranzito, Rusija ėmė grasinti, kad esą Lietuva vykdo tariamą Kaliningrado blokadą. Galime tvirtai pasakyti – jokios blokados nėra – Lietuva užtikrina visų 27 ES valstybių bendru sutarimu priimtas sankcijas, nesiima jokių vienašališkų sprendimų. Ar nėra taip, kad Maskva stengiasi nukreipti dėmesį nuo fakto, kad ji piktybiškai blokuoja 10 procentų viso pasaulio grūdų eksporto?
Be šių kertinių praėjusios savaitės akcentų Liuksemburge turėjome Užsienio reikalų, Bendrųjų reikalų tarybas, bei visas dvi dienas trukusią EVT Briuselyje, kurios metu vyko ir Vakarų Balkanų lyderių susitikimas, taip pat po visko sekęs Euro zonos vadovų susitikimas. Apie viską išsamiai – šiame naujienlaiškyje!
Birželiui artėjant į pabaigą, faktinės Europos reikalų sostinės titulas iki mėnesio galo dar priklauso Liuksemburgui, tačiau greitai visos tarybos kelsis atgal į Briuselį. Atostogų sezonas jau čia pat, tačiau politinis sezonas Europos reikalų sostinėje rodos dar tik pačiame įkarštyje.
Ambasadorius Arnoldas Pranckevičius ir Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje komanda
|
|
|
|
|
|
|
Europos Vadovų Taryba
|
|
Birželio 23-24 dienomis vykusioje EVT dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėda. Ketvirtadienio rytą prieš EVT, Vakarų Balkanų ir ES viršūnių susitikime, kreipdamasis į ES ir Vakarų Balkanų vadovus, G. Nausėda pažymėjo, kad Lietuva palaiko ES plėtros procesą Balkanuose ir pasisako už kuo greitesnį derybų dėl narystės ES startą su Albanija ir Šiaurės Makedonija.
Ketvirtadienio popietę ES vadovai aptarė ES kandidatės statuso suteikimo Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui klausimus bei pritarė ES šalies kandidatės statuso suteikimui Ukrainai ir Moldovai. Prezidentas, kreipdamasis į ES valstybių vadovus teigė, kad šis EVT susitikimas yra istorinė galimybė ES pasiųsti stiprią politinę žinią Ukrainai.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva taip pat pasisako už ES kandidatės statuso suteikimą Moldovai ir palaiko Sakartvelo eurointegracijos perspektyvą.
Lietuvos Prezidentas EVT susitikime pažymėjo, jog būtina skirti ypatingą dėmesį sankcijų Rusijai poveikio įvertinimui, užkirsti kelią bandymams apeiti sankcijas bei pradėti svarstyti naują sankcijų paketą agresorei. Pasak G. Nausėdos, Rusijos karo veiksmai Ukrainoje nesibaigia, o agresyvi retorika kitų valstybių atžvilgiu, įskaitant Lietuvą, intensyvėja.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Užsienio reikalų taryba
|
|
Birželio 20 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo ES Užsienio reikalų taryboje Liuksemburge, kur aptarė Rusijos karą prieš Ukrainą, jo globalias pasekmes bei tolesnius ES veiksmus ir atsaką.
Susitikimo metu G. Landsbergis pasidžiaugė teigiama EK nuomone, kuria rekomenduojama suteikti ES šalies kandidatės statusą Ukrainai. Anot ministro, svarbu neprarasti šios istorinės galimybės ES tapti tikra geopolitine sąjunga ir EVT metu patvirtinti EK rekomendaciją.
ES užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė EK parengtą veiksmų planą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą geopolitinių pasekmių, ypač akcentuota pasaulinė maisto krizė ir galimi bendri su partneriais atsako veiksmai.
Ministras G. Landsbergis kartu su Egipto užsienio reikalų ministru S. Shoukry aptarė naujus ES – Egipto partnerystės prioritetus 2021 – 2027 metams, Rusijos karo Ukrainoje pasekmes Afrikos šalims ir tolesnius bendrus veiksmus, užtikrinant maisto produktų tiekimą. Ministras G. Landsbergis pabrėžė Egipto kaip strateginio partnerio svarbą kovoje su terorizmu bei kontroliuojant migraciją, sprendžiant dujų diversifikavimo ir tiekimo problemas.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Bendrųjų reikalų taryba
|
|
Birželio 21 dieną užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis dalyvavo ES Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdyje Liuksemburge, Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje. Posėdis buvo skirtas pasirengti birželio 23-24 dienomis vyksiančiam EVT posėdžiui, Konferencijos dėl Europos ateities rezultatų įgyvendinimo aptarimui, taip pat Europos semestro, ES-Jungtinės Karalystės santykių ir Reglamento dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo klausimams.
Pasak viceministro R. Karoblio, siekiant išvengti pasaulinės apsirūpinimo maistu krizės, būtina siekti kuo skubesnio Ukrainos Juodosios jūros uostų atblokavimo ir kovoti su Kremliaus skleidžiama dezinformacija trečiosiose šalyse apsirūpinimo maistu saugumo klausimu. Viceministras pabrėžė, kad svarbu kuo greičiau įgyvendinti sprendimus dėl makrofinansinės pagalbos paketo suteikimo, tęsti karinę paramą Ukrainai ir pradėti naujo (7-ojo) sankcijų paketo rengimą bei grįžti prie anksčiau priimtų sankcijų išlygų naftai panaikinimo.
Susitikimo metu buvo aptarti Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymai, pristatyta naujausia informacija apie Reglamento dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo rengimo progresą ir apie Rusijos interesų atstovų suspendavimą ES Skaidrumo registre, esama situacija dėl ES-Jungtinės Karalystės santykių.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Vidaus reikalai
|
|
Birželio 22 dieną Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER II), remdamasis Europos Komisijos (EK) pateiktais pasiūlymais pagal Migracijos ir prieglobsčio paktą, sutarė dėl kelių svarbių pirmojo etapo žingsnių prieglobsčio ir migracijos klausimais.
Nuolatinių atstovų komitetas patvirtino Tarybos derybų mandatus dėl Eurodac ir Patikros reglamentų. Be to, 18 valstybių narių ir 3 asocijuotos valstybės (tarp jų ir Lietuva) patvirtino vadinamą laikinąjį solidarumo mechanizmą, skirtą reaguoti į migracijos iššūkius, su kuriais susiduria Viduržemio jūros regiono valstybės narės.
Solidarumo mechanizmas reikš, kad prieglobsčio prašytojai bus perkelti į kitą valstybę narę po to, kai jie bus užregistruoti šalyje, į kurią jie atvyko pirmą kartą. Šalys, kurios nepersikels migrantų, prisidės arba finansiškai, arba kitomis techninėmis paramos priemonėmis, pvz., skirdamos personalą sienoms valdyti.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Aplinkos reikalai
|
|
Birželio 22 dieną EK paskelbė Reglamento dėl gamtos atkūrimo pasiūlymą, skirtą įgyvendinti Europos žaliojo kurso ir Bioįvairovės strategijos iki 2030 metų tikslus. Reglamento tikslas – iki 2050 metų atkurti 80 procentų prastos būklės Europos buveinių. Vienas svarbiausių prioritetų – ekosistemos, turinčios didžiausią anglies dioksido absorbavimo ir saugojimo potencialą.
Kiekviena valstybė narė turės parengti nacionalinius atkūrimo planus ir nusistatyti teisiškai privalomus gamtos atkūrimo įvairiose ekosistemose tikslus. Atkūrimo priemonės iki 2030 metų turėtų būti taikomos bent 20 procentų ES sausumos ir jūros teritorijų ir visoms ekosistemoms, kurias reikia atkurti iki 2050 metų
Siūlomi tikslai:
- iki 2030 metų apdulkintojų populiacijų mažėjimo sustabdymas;
- grynojo žaliųjų miestų erdvių ploto nesumažėjimas iki 2030 metų, iki 2050 metų padidėjimas 5 procentais, kiekviename Europos mieste ir priemiestyje medžių lajos danga ir į pastatus ir infrastruktūrą integruotos žaliosios erdvės turi siekti bent 10 procentų;
- bendras biologinės įvairovės didėjimas žemės ūkio ekosistemose ir teigiama pievų drugelių, agrarinio kraštovaizdžio paukščių, organinės anglies pasėlių mineraliniame dirvožemyje ir didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų žemės ūkio paskirties žemėje tendencija;
- žemės ūkio paskirties sklypuose ir durpių gavybos vietose esančių nusausintų durpynų atkūrimas ir drėgnumo atstatymas;
- bendras biologinės įvairovės didėjimas ir teigiama miškų junglumo, negyvos medienos, nevienodo amžiaus miškų dalies, miško paukščių ir organinės anglies sankaupos tendencija miškų ekosistemose;
- jūrų buveinių, pavyzdžiui, jūrų žolių arba dugno nuosėdų, atkūrimas, simbolinių jūrų rūšių, pvz., delfinų ir jūrų kiaulių, ryklių ir jūrų paukščių, buveinių atkūrimas;
- upių barjerų pašalinimas, kad iki 2030 metų bent 25000 kilometrų upių taptų laisvai tekančiomis upėmis.
Gamtos atkūrimas automatiškai nesukurs daugiau saugomų teritorijų. Atkūrimas neturi trukdyti vykdyti ekonominės veiklos – tai gyvenimas ir gamyba kartu su gamta, grąžinant daugiau biologinės įvairovės visur, įskaitant vietoves, kuriose vykdoma ekonominė veikla, pvz., tvarkomuose miškuose, žemės ūkio paskirties žemėje ir miestuose.
Pagal dabartinę daugiametę finansinę programą biologinės įvairovės išlaidoms, įskaitant atkūrimą, bus skirta apie 100 milijardų eurų.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Europos Parlamente
|
|
Birželio
22 dieną Europos Parlamentas (EP) uždegė žalią šviesą kertiniams ES
sprendimams mažinti klimato taršą. Europarlamentarai balsavimu
plenarinėje sesijoje pritarė trims ES kovos su klimato kaita teisės
aktams, kuriais siekiama iki 2030 metų bent 55 procentų sumažinti
šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Birželio pradžioje EP pritarė
kitiems „Fit for 55” paketo teisės aktams: siūlymui nuo 2035 metų
parduoti tik „aplinkai draugiškus“ naujus automobilius, ES prekybos
apyvartiniais taršos leidimais sistemą taikyti aviacijos sektoriui,
sugriežtinti ES valstybių kovos su klimato kaita įsipareigojimų
pasidalinimą ir pritaikyti žemės bei miškų naudojimą natūraliai anglies
dioksido saugyklai.
Birželio 23 dieną EP
priėmė rezoliuciją, kuria ragina Europos vadovus nedelsiant suteikti
Ukrainai ir Moldovai ES kandidačių statusą. Tuo pačiu priimtame
dokumente pabrėžiama, kad toks pats kandidatės statusas turėtų būti
suteiktas ir Sakartvelui, kaip tik ši šalis išspręs EK nuomonėje
nurodytus prioritetinius klausimus. Priimtoje rezoliucijoje
europarlamentarai taip pat konstatuoja, kad šioms šalims nebus daromos
jokios išimtys ar „pagreitinto priėmimo“ į ES procedūros bei norint galų
gale tapti pilnavertėmis ES narėmis joms reikės įgyvendinti visas
struktūrines reformas bei atitikti ES kriterijus.
Taip
pat birželio 23 dieną, reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą,
Europos parlamentarai balsavo už teisės aktą, kuriuo siekiama iki žiemos
sparčiau užpildyti Europos dujų saugyklas ir užtikrinti energetinį
saugumą. Naujame reglamente, dėl kurio jau yra susitarę ES ministrai,
nurodoma, kad iki 2022 metų lapkričio 1 dienos dujų saugyklos privalo
būti užpildytos ne mažiau kaip 80 procentų Valstybės ir saugyklų
operatoriai turėtų stengtis pasiekti 85 procentų užpildymo. Dokumente
taip pat akcentuojamas poreikis ES šalims diversifikuoti dujų tiekimo
šaltinius ir gerinti efektyvaus energijos vartojimo priemones.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kultūros įvykiai
|
|
„Įsivaizduokite mane (kokiu aš galėčiau būti)“ (anglų k. „Imagine me (for what I could be)“) yra viešas meno projektas, skirtas pagerbti 2022 metų Čekijos pirmininkavimą Europos Tarybai.
Dvidešimt trys menininkai iš vienuolikos šalių, įskaitant Ukrainą bei menininkę iš Lietuvos Gailė Pranckūnaitę, susibūrė iš naujo įsivaizduoti šių dienų Čekijos ir Europos vėliavų estetiką ir reikšmes bei sukurti savo interpretacijas. Rezultatas bus eksponuojamas nuo liepos 1 dienos iki liepos 31 dienos Rue Archimède, Rue Franklin ir Rue Stevin – visai šalia Berlaymont (EK) pastato.
Meno kūriniai, esantys instaliacijos „Įsivaizduokite mane“ dalimis, sukurti panaudojant daugybę technikų nuo piešimo iki tipografijos iki 3D atvaizdavimo, išradingai paverčia nusistovėjusias formas į naujas. Kai kurie kūriniai yra žaismingi ir išdykę, įkvepiantys gyvybingumo ir šypsenų, o kai kurie išreiškia nuomonę, susirūpinimą ir troškimus dėl laikų, kuriuose gyvename.
„Įsivaizduokite mane“ siunčia žinią apie poreikį rūpintis vieni kitais, saugoti savo planetą, gyventi taikoje ir turėti erdvės magijai bei menui savyje ir aplink mus. Kartu kūriniai sudaro kolektyvinę vaizdų ir žodžių sklandančių virš Briuselio gatvių visumą, atkreipdami dėmesį į galimas dabartis ir ateitis.
|
|
|
|
|
|
|
Sėkmingos savaitės pradžios! Bon début de semaine!
Arnoldas ir LNAES komanda
|
|
|
|
|