Gegužės 30 - birželio 6 d. |
|
Linkėjimai iš Europos reikalų sostinės |
|
|
|
|
|
|
Ši savaitė Europos reikalų sostinėje buvo neeilinė, nes vyko neeilinis Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimas, skirtas Rusijos karo Ukrainoje, paramos ir Ukrainos atstatymo, sankcijų Rusijai klausimams aptarti. Svarbiausiu šio neeilinio susitikimo akcentu tapo sutartas 6-tasis sankcijų Rusijai paketas, kuris apima 90 procentų rusiškos naftos embargą, didžiausio Rusijos banko Sberbank ir kitų Rusijos ir Baltarusijos bankų sanckionavimą, svarbiausių Rusijos propagandinių televizijos kanalų ribojimą, svarbias Rusijos ir Baltarusijos įmones ir individualias sankcijas Kremliaus režimo aplinkos asmenims, Bučos ir Mariupolio skerdikams.
Nors ir diskusijos užtruko ir ieškant kompromiso neišvengta išimčių, tačiau Europos Sąjungos (ES) sprendimas įvesti embargą laivais iš Rusijos plukdomai naftai yra svarbus žingsnis. Brutali Rusijos agresija Ukrainoje nesibaigia, todėl būtina pradėti diskusijas dėl tolesnių veiksmų, įskaitant dėl gamtinių dujų iš Rusijos. Pilna ES energetinė nepriklausomybė nuo rusiško iškastinio kuro yra mūsų tikslas.
Akivaizdu, kad šiuo metu du pagrindiniai keliai, kuriais galima padėti Ukrainai laimėti karą – toliau tiekti ginkluotę ir toliau įvesti kuo skausmingesnes sankcijas Rusijai.
O birželio mėnesį visos svarbiausios ES diskusijos dėl Ukrainos, užsienio reikalų, prekybos, telekomunikacijų, konkurencijos (ir t.t.) keliasi į Liuksemburgą!
Ambasadorius Arnoldas Pranckevičius ir Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje komanda
|
|
|
|
|
|
|
Europos Vadovų Taryboje
|
|
Gegužės 30 dieną, Europos lyderiai pirmadienį iki vėlyvo vakaro trukusiame posėdyje sutarė dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai.
Kalbėdamas Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda akcentavo, kad Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, Europos Sąjunga (ES) privalo didinti spaudimą Rusijai ir užkirsti kelią galimybėms tęsti puolimą. Prezidentas Europos lyderius ragino nepuoselėti vilčių, kad Rusija pakeis savo elgesį, pritarti pasiūlytam šeštajam sankcijų paketui ir pradėti ruošti septintąjį, kuris apimtų pilną iškastinio rusiško kuro embargą. Šalies vadovas taip pat pasisakė už ES užšaldytų Rusijos finansinių aktyvų panaudojimą Ukrainos atstatymui.
Gegužės 31 dieną vykusioje antrojoje EVT sesijoje, skirtoje energetikos, maisto saugumo ir ES gynybos politikos klausimams aptarti, šalies vadovas, kreipdamasis į ES lyderius, akcentavo, kad pilna energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos turi būti ilgalaikis strateginis ES tikslas, kurį pasiekti galima išnaudojant energetinio efektyvumo potencialą, pasitelkiant atsinaujinančią energetiką, šalinant infrastruktūros ir vidaus rinkos trikdžius, spartinant Baltijos valstybių elektros sistemų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais.
Prezidentas EVT sesijoje taip pat pabrėžė, kad reikia kuo greičiau ieškoti sprendimų siekiant išvengti globalios maisto krizės dėl Rusijos veiksmų blokuojant Ukrainos grūdų eksportą. Pasak Lietuvos vadovo, Odesos uosto atblokavimas yra prioritetas, tačiau kaip alternatyva grūdų eksportui galėtų būti naudojamas sausumos kelias iš Ukrainos per Lenkiją į Lietuvą, taip pat – per Rumunijos ir Bulgarijos jūros uostus.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Užsienio reikalų taryboje
|
|
Birželio 3 dieną Liuksemburge įvyko ES Užsienio reikalų taryba prekybos klausimais, kurioje prekybos ministrai sutarė, jog būtina toliau intensyviai dirbti siekiant konkrečių ir realistiškų rezultatų PPO ministrų konferencijoje, ypač pabrėždami PPO reformos iniciavimo ir maisto tiekimo saugumo klausimus. Lietuva ir dalis kitų delegacijų atkreipė dėmesį, kad siekiant maisto krizės sprendimo reikia kartu įvardinti ir Rusijos agresijos vaidmenį ją sukeliant ir nepaliekant vietos Rusijos propagandai.
Taip pat vyko diskusija dėl ES ir Kinijos dvišalių prekybinių santykių, kur daugelis delegacijų akcentavo solidarumo su Lietuva svarbą dėl Kinijos ekonominės prievartos prieš Lietuvą ir pabrėžė, kad prekybos santykiai su Kinija turi būti vertinami platesniame geopolitiniame kontekste.
Aptardami ES ir JAV prekybinius santykius, ministrai sveikino sėkmingą antrąjį ES ir JAV Prekybos ir technologijų tarybos susitikimą. Šioje diskusijoje Lietuvai atstovavęs užsienio reikalų viceministras R. Karoblis pabrėžė, kad ES ir JAV bendradarbiavimas yra nepakeičiamas sprendžiant geopolitinis iššūkius Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste, o kaip papildomą darbo sritį ateičiai nurodė transatlantinį bendradarbiavimą užtikrinant patikimas žaliavų tiekimo grandines, įskaitant pagalbą žemės ūkio prekių eksporto iš Ukrainos atnaujinimui.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Vidaus reikalai
|
|
Birželio 2 dieną įvyko 3-iasis Šengeno Forumas, kurį organizavo Europos komisija (EK), skirtą aptarti aktualiausius Šengeno erdvės klausimus. Renginio metu pagrindinis dėmesys buvo skirtas Šengeno erdvės funkcionavimui, taip pat paliesta trečiųjų šalių piliečių grąžinimo, išorės sienų saugumo stiprinimo bei laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo klausimai.
EK vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson savo kalboje daug dėmesio skyrė Šengeno istorijai, jo naudai ir grėsmėms. Ji teigė, kad „Šengenas - tai laisvė milijonams keliautojų, laisvė 150 milijonų žmonių, gyvenančių pasienio regionuose. Trečdalis ES gyventojų, t.y. 1,7 mln. yra pasienio darbuotojai. 3,5 mln. žmonių, kasdien kerta sieną. Tai laisvė, kuri skatina ekonomiką, prekybą, prekių gabenimą sausuma, vandeniu ir oru....“. Komisarė taip pat pabrėžė, kad patikrinimai prie vidaus sienų nesustabdys teroristų ir nusikaltėlių, jie sustabdys keliones, prekybą ir turizmą. Teigė, kad turime visapusiškai išnaudoti savo tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemones, nes laikas imtis veiksmų panaikinant likusius patikrinimus prie vidaus sienų.
Europos Parlamento (EP) Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) pirmininkas Juan Lópezo Aguilaro kalbėjo apie Šengeno istoriją ir kaip politinis susitarimas tapo Europos Sąjungos teise. Pirmininkas kritikavo praktiką dėl laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ir pažymėjo, kad EP laikosi holistinio supratimo dėl visko kas susiję su migracijos ir prieglobsčio politika. J. Lópezo Aguilaro teigė, jog migrantų grąžinimai turi prasmę ir pagrindą ir jis nori, kad grąžinimas veiktų. Tačiau tam turi būti gerbiamos ir pagrindinės migrantų teisės, užtikrinamas orus gražinimas.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Susisiekimo reikalai
|
|
Europos Komisijai persvarstant
transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtros planus, į šį tinklą
turėtų būti įtraukta daugiau tarptautiniam susisiekimui svarbių
transporto jungčių – tiek nauja europinė greitojo geležinkelio vėžė į
Klaipėdą, tiek geležinkelių jungtys su Ukraina. Tokį siūlymą dėl TEN-T
plėtros susisiekimo ministras Marius Skuodis išsakė Europos Sąjungos
(ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos (TTE) taryboje,
birželio 2–3 dienomis vykstančioje Liuksemburge.
Greitojo europinio geležinkelio atšaka į
Klaipėdą pagerintų transporto ir logistikos jungtis Vidurio ir Rytų
Europoje, kuriant naujus krovinių gabenimo koridorius su Ukraina.
Be to, ministro teigimu, greita europinė
geležinkelio vėžė į Klaipėdą iš esmės pakeistų Lietuvos susisiekimo
sistemą: sukurtų perspektyvią alternatyvą kelių transportui, padėtų
greičiau diversifikuoti Klaipėdos jūrų uosto veiklą.
Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, blokuojant jos Juodosios jūros uostus ir dėl to stringant Ukrainos grūdų eksportui bei kylant grėsmei pasaulio apsirūpinimui maistu, TTE taryboje atkreiptas dėmesys į trūkstamas ES transporto jungtis ir šios problemos pašalinimo būtinybę.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Europos parlamente
|
|
Gegužės 30 dieną, bendrame biudžeto bei ekonomikos ir pinigų politikos komitetų posėdyje Europos Parlamento (EP) nariai priėmė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo ataskaitą (RRF), kuria EK raginama skirstant lėšas valstybėms narėms atsižvelgti į teisinės valstybės principus bei užtikrinti maksimalią investicijų grąžą.
EP nariai savojoje ataskaitoje nurodo, kad nacionaliniai atkūrimo planai turėtų padidinti atsparumą, savarankiškumą ir socialinę apsaugą. Taip pat ataskaitoje nurodoma, kad būtina užtikrinti reguliarų išlaidų auditą ir stebėjimą, siekiant apsaugoti ES finansinius interesus, o investuojant ir vykdant reformas pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas ES strateginiam autonomiškumui.
Už EP ataskaitą balsavo - 73, prieš – 10, susilaikė – 13. EK savo ataskaitą planuoja išleisti iki šių metų liepos 31 d.
|
|
|
|
|
|
|
Sėkmingos savaitės pradžios!
Arnoldas ir LNAES komanda
|
|
|
|
|