Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentu perrinktas Vaidotas Šileika, UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius.

V. Šileika LJKKA prezidento pareigas eis jau antrą kadenciją iš eilės. Asociacijai jis vadovauja nuo 2021 m., LJKKA prezidentu jis taip pat buvo 2013 – 2017 m.

V. Šileika pabrėžė, kad jo kaip LJKKA prezidento pareiga bus tęsti darbą sprendžiant uosto kompanijoms aktualius klausimus bei siekiant užtikrinti palankias sąlygas jų veiklai.

„Asociacijos balsas tampa vis svarbesnis tiek bendraujant su vietos, tiek su valstybės valdžios institucijomis. Tad ir toliau susitelksime į socialinio dialogo stiprinimą, atstovaujant LJKKA narių interesams. Sieksime, kad jūrinis verslas turėtų geresnes sąlygas aktyviai dalyvauti teisėkūroje, kad formuojant valstybės transporto ir tranzito politikos tikslus būtų atsižvelgiama į mūsų nuomonę bei siūlymus. Tikiuosi, ir tolesnio visų asociacijos narių aktyvumo, nes mūsų veiklos sėkmė ir perspektyvos priklauso nuo visų narių“, - kalbėjo LJKKA prezidentas.

Visuotiniame narių susirinkime LJKKA prezidento siūlymu buvo paskirti du viceprezidentai. Jais tapo Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus ir UAB „Centrinis Klaipėdos terminalas“ (CKT) generalinis direktorius Karolis Grigalauskas.

Susirinkime taip pat patvirtinta ir 2022 m. LJKKA veiklos ataskaita, su kuria kviečiame susipažinti čia.

Pirmąjį šių metų ketvirtį savo veiklos sukaktis minėjo gausus būrys LJKKA narių.

Vasario 9 d. 23-iuosius veiklos metus skaičiavo UAB Malkų Įlankos terminalas (MĮT). Bendrovės vadovas Julius Kiršis pažymi, kad MĮT per daugiau nei du dešimtmečius Klaipėdos uoste tapo lyderiu apvalios medienos krovoje, o žemės ūkio produktų ir granulių krovos rezultatus gerina kasmet.

„Mūsų įmonės sėkmė priklauso nuo visos MĮT komandos pastangų, aiškiai apibrėžtų užduočių ir bendrovės strategijos. Net ir mažiausias darbas turi būti atliktas kokybiškai, tik tuomet bus patenkintas klientas ir mes patys. Ir čia ypatingai svarbi kiekvieno mūsų darbuotojo rolė bei atsakomybė, pvz. jei krovos darbų vadovas netinkamai organizuoja krovos procesą, nukenčia visa grandinė. Todėl būtinas nuolatinis tarpusavyje bendravimas, pradedant žemiausios grandies – gamybininkais, baigiant aukštesnio lygio darbuotojais. Mūsų didžiausia sėkmė – komandinis ir vieningas darbas“, - teigia J. Kiršis.

29-uosius veiklos metus šį vasarį skaičiavo ir UAB Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT). 2022 m. KKT aptarnavo 27 proc. visų į Klaipėdos uostą atplaukusių krovininių laivų, terminalo krova siekė 5,8 mln. tonų krovinių.

MĮT ir KKT priklauso lietuviško kapitalo Klaipėdos terminalo įmonių grupei, vienijančiai krovos, logistikos, krovinių ekspedijavimo ir laivų agentavimo paslaugas teikiančias įmones.

Kovo 1-ąją AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupė atvertė jau 54-ąjį veikos puslapį.

„Šia proga pirmiausia noriu padėkoti kiekvienam iš Jūsų už nuoširdų, darnų darbą ir pastangas, kurių dėka galime džiaugtis tuo, kuo esame – sėkmingai veikiančia, didžiausia jūrinės inžinerinės pramonės įmone Lietuvoje. Kartu įgyvendiname ambicingus ir sudėtingus projektus, reikšmingus tiek kiekvienam asmeniškai, tiek bendrovei, tiek visai šaliai, ir tokiu būdu skelbiame žinią apie mūsų žmonių darbštumą, profesionalumą įvairiose pasaulio kampeliuose.

Linkiu nesustoti ir siekti daugiau: tobulėkime, mokykimės, aukime kaip specialistai, būkime inovatyvūs ir aktyvūs, kurkime naujas paslaugas, produktus, gamybos technologijas, nes tik taip galėsime prisitaikyti prie sparčiai kintančios verslo aplinkos, išlaikysime bei įtvirtinsime lyderio pozicijas rinkoje ir užtikrinsime bendrovės bei jos bendruomenės sėkmę“, - sako Arnoldas Šileika, VLG generalinis direktorius.

Vasario 25 d. 75-ąjį veiklos jubiliejų minėjo ir asocijuotasis LJKKA narys Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykla (LAJM). Per 75 metus LAJM parengė iš viso 5 173 laivų mechanikus, 4 967 laivavedžius, 683 uosto ir laivybos vadybininkus, 382 jūrų verslo įmonių finansininkus, 287 jūrų transporto logistus ir 82 laivų elektromechanikus.

Kovo 28 d. Vilniaus rotušėje įvyko Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų tradicinė kasmetinė, 21 metus rengiama „Lietuvos eksporto prizo 2022“, „Lietuvos metų verslininkės/vadovės“ bei „Darbo žvaigždės“ apdovanojimų ceremonija. Renginyje apdovanoti ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai.

Už puikius eksporto rezultatus „Eksporto prizas 2022“ įteiktas laivų krovos bendrovei „Klaipėdos Smeltė“, kuri per pastarąjį dešimtmetį iš eilinės uosto krovos kompanijos tapo moderniu konteinerių paskirstymo centru.

Į Klaipėdą reguliariais reisais kursuoja okeaniniai laivai konteinervežiai, gabenantys importo/eksporto ir tranšipmento konteinerius bei sujungiantys Klaipėdą su svarbiais tranzitiniais Europos, Indijos vandenyno šalių bei JAV uostais. 2022 m. įmonės eksporto apimtys didėjo 74,8 proc., lyginant su 2021 m. rodikliais.

Klaipėdos uoste per pirmus du šių metų mėnesius perkrauta 5,3 mln. tonų krovinių, arba 21 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Vaidotas Šileika, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija prezidentas, duodamas interviu žiniasklaidai analizavo galimas krovos mažėjimo priežastis.

„Uosto krova mažėja ir tam įtakos turi dauguma veiksnių, aišku, – sumažėjęs tranzitas, galiojančios sankcijos, sumažėjęs mūsų eksportas ir importas bendras Lietuvos, tai labai aiškiai matyti iš tokių indikatorių, kaip konteinerių krova. Nors ji auga šiek tiek, tačiau auga tuščių konteinerių krova. Tai rodo, kad ne viskas gerai mūsų ekonomikoje. Pilnų konteinerių atvyksta daugiau nei išvyksta, krovinio trūkumas verčia juos vežti tuščius“, – sakė LJKKA prezidentas.

Profesionalaus ir patikimo SGD terminalų operatoriaus bei projektų vystytojo vardą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje užsitikrinusi KN (AB „Klaipėdos nafta“) padės Italijos energetikos bendrovei „Snam FSRU Italia“ atlikti pasirengimo, o vėliau plaukiojančio SGD terminalo paleidimo ir testavimo darbus.

Naujasis SGD terminalas Toskanoje, Livorno provincijoje, vakarinėje Italijos pakrantėje įsikūrusiame Piombino uoste yra strateginis projektas Italijoje, padėsiantis užtikrinti šalies energijos poreikius bei padidinti tiekimo saugumą ir diversifikaciją.

Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius, pastebi, kad besiplečiančioje SGD rinkoje bendrovei nuosekliai ieškant naujų galimybių įsitraukti į tarptautinius SGD projektus, pamažu jų atsiveria vis daugiau.

„Džiaugiuosi, kad KN savo patirtimi ir žiniomis padeda Europai didinti energetinę nepriklausomybę. 2014 metais padarę savo namų darbus ir užtikrinę gamtinių dujų tiekimo alternatyvas Lietuvai, šiandien būdami pagrindiniu dujų tiekimo keliu į Baltijos regioną, galime įsitraukti į kitų Europos šalių strateginių projektų vykdymą. Šiuos metus pradedame puikia partneryste su „Snam FSRU“ dėl ne mažiau strateginio SGD terminalo projekto.

Neabejotinai vienas svarbiausių praėjusių metų pasiekimų buvo vokiečių energetikos milžinės „Uniper“ sprendimas pasirinkti KN teikti komercines eksploatavimo paslaugas pirmajam Vokietijoje plaukiojančiam SGD terminalui Vilhelmshafeno uoste, Šiaurės jūros pakrantėje“, - sako KN generalinis direktorius.

Sausio pabaigoje UAB Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) pradėjo vykdyti islandų kompanijos „Smyril Line“ krovininių keltų aptarnavimą.

Daugiau nei 40 metų šiaurės Atlanto dalyje krovinių transportavimo versle veikiančios islandų kompanijos krovininiai laivai plaukia maršrutu: Islandija-Klaipėda ir Klaipėda-Islandija.

Keltai atplaukia reguliariai, kartą per savaitę.

„Žinia, kad 2023 metus pradėjome su nauju klientu, nauja krovininių laivų linija ir nauju papildomu krovinių srautu, yra geriausia motyvacija judėti į priekį ir išlaikyti vieno iš Klaipėdos uosto lyderių pozicijas", - sako KKT generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

Anot KKT vadovo, įprastai tokio tipo linijų atvykimas su kroviniu būna tik į vieną pusę. Laivas būna aptarnaujamas ir jis išplaukia tuščias. Tačiau šio bendradarbiavimo viena iš sėkmės dalių yra ta, jog generuojamas atgalinis srautas eksportui.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) prisijungė prie vėjo energetikos pramonės atstovus Europoje vienijančios asociacijos „WindEurope“.

„Lietuvoje esame viena pirmųjų uosto krovos kompanijų, tiesiogiai prisidedančių prie jūrinių vėjo jėgainių parko išvystymo Baltijos jūroje, tad mums itin svarbu bendradarbiauti su asociacija „WindEurope“, vienijančia per 450 vėjo energetikos atstovų visoje Europoje. Prisijungę prie šios asociacijos ne tik iš pirmų lūpų gausime praktinę patirtį, bet ir tapsime matomi bei žinomi – atsirasime vėjo energetiką jūroje vystančių šalių žemėlapyje“, – sako KLASCO komercijos direktorius Tomas Mačiulskis.

KLASCO prie asociacijos „WindEurope“ pakvietė prisijungti ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, atliekančią krantinės ir jūros baseino įrengimo darbus jūrinių vėjinių jėgainių terminale Smeltės pusiasalyje.

Artimiausias „WindEurope“ kasmetinis renginys, kuriame susitiks Europos vėjo energetikos lyderiai, vyks balandžio pabaigoje Danijoje.

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) išsirinko tarptautinius ekspertus, kurie konsultuos rengiant naują ilgalaikę bendrovės veiklos strategiją.

KN skelbtą konsultantų konkursą laimėjo visame pasaulyje veikianti konsultacijų bendrovė „Simon-Kucher & Partners“.

Dabartinė KN verslo strategija buvo rengta 2019 m. laikotarpiui iki 2030 metų, tačiau nebeatitinka pasikeitusios verslo ir geopolitinės aplinkos, kurioje veikia bendrovė.

Anot Dariaus Šilenskio, KN generalinio direktoriaus, bendrovė jau kuris laikas faktiškai išgyvena transformaciją, kurios metu vis aktualesni tampa lūkesčiai dėl tolesnės diversifikacijos, efektyvumo, valdomos infrastruktūros veiklos tęstinumo ir svarbos viso regiono energetiniam saugumui, taip pat tvarumo ir dekarbonizacijos poreikio.

„Turime didelį iššūkį savo veiklą transformuoti taip, kad teikiamos paslaugos atitiktų ateities poreikius, o veikla būtų visiškai neutrali klimatui. Suprantame, kad artimiausiais dešimtmečiais pasaulis turės pereiti nuo vis dar populiaraus iškastinio kuro vartojimo energetikoje ir transporte prie kitų energijos rūšių. Visada buvome ir norime likti svarbia ateities energetikos tiekimo ir vertės grandinių dalimi, tuo pačiu metu toliau sėkmingai kuriant vertę energetikos sektoriuje tiek užtikrinant energetinį saugumą, tiek finansinę grąžą akcininkams ir Lietuvai. Visame šiame kontekste turime žvelgti į gerokai tolimesnę ateities perspektyvą, peržiūrėti dabartinį verslo modelį ir priimti ilgalaikius sprendimus siekiant užtikrinti konkurencinį pranašumą ir didesnį mūsų veiklų pelningumą ateityje. Tai ir padės padaryti mūsų kartu su ekspertais naujai kuriama strategija“, - pažymi KN vadovas.

Tikimasi, kad nauja KN strategija bus parengta pirmąjį 2023 m. pusmetį.

Jau trejus metus UAB Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) veikianti keltų linija „TT-Line“ didina maršrutų kiekį ir nuo balandžio mėnesio pabaigos atidarys dar vieną kryptį į Karslhamną, Švediją.

„Kiekvienas naujas maršrutas ar naujas krovinys, mums yra nauja galimybė. Esame pasiruošę priimti ilgamečio partnerio naujus krovinius bei profesionaliai aptarnauti didesnius laivų srautus mūsų terminale“, - kalba Vaidotas Šileika, KKT generalinis direktorius.

Per 3 metus „TT-Line“ laivų plaukimai iš/į KKT nuosekliai augo. Šiuo metu per savaitę yra vykdomi šeši reguliarūs reisai  į Treleborgą. Planuojama, kad naujojo maršruto laivai į/iš terminalo išvyks taip pat reguliariai, šešis kartus per savaitę.

AB „Smiltynės perkėla“ ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” vasarį startavo su unikaliu projektu – viešojo transporto e. bilietas ir Klaipėdos piliečio kortelė nuo šiol galioja ir plaukiant keltais į Smiltynę.

„Klaipėda vienintelis miestas Lietuvoje, kuris apjungė kelias transporto rūšis“, – sako „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.

Anot jo, bendromis jėgomis su „Klaipėdos keleiviniu transportu” teko išspręsti nemažai techninių iššūkių, kad abi sistemos galėtų „susikalbėti“, suderinti tarpusavio atsiskaitymo, bilietų kontrolės klausimus.

Testiniu režimu paslauga pradėjo veikti jau pernai, tačiau patogus vartotojui jos veikimo režimas nugludintas tik dabar. Planuojama, kad šį pavasarį Danės upe pradėsiančiame kursuoti vandens autobuse taip pat bus galima už kelionę atsiskaityti įprasta e.bilieto kortele.

Tarptautinė tyrimų ir procesų sertifikavimo kompanija „SGS“ Malkų įlankos terminalui (MĮT) suteikė GMP+ sertifikatą. Juo pripažįstama, jog terminale vykdant pašarų sandėliavimo ir perkrovos procesus vadovaujamasi tarptautiniais kokybės ir saugos standartais.

„MĮT yra vienas iš lyderių Klaipėdos uoste perkraunančių didžiausius žemės ūkio produktų kiekius. Natūralu, jog išsaugoti šį statusą, būtina ne tik vykdyti nuolatinę produktų krovą, bet ir gerinti jų perkrovos bei sandėliavimo procesus. GMP+ sertifikatas – tai mūsų ilgamečio ir nuoseklaus bei kokybiško darbo rezultatas, kuriuo didžiuojamės“, - sako MĮT vadovas Julius Kiršis.

Pasak J. Kiršio, terminale nuolat perkraunami ir sandėliuojami žemės ūkio produktai, todėl tarptautiniais standartais grįsta kokybės kontrolė atveria papildomas perspektyvas esamiems ir potencialiems klientams.

Tarptautinės teatro dienos proga Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ teatro kūrėjams įteikė savo įsteigtas "Mūzos" nominacijas. „Mūzų“ apdovanojimo tradicija gyvuoja jau aštuonerius metus.

Šį kartą jų laureatais tapo Klaipėdos dramos teatras aktoriai Justina Vanžodytė ir Darius Meškauskas.

„Mūzos“ apdovanojimus Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ įsteigė 2016 metais. Nominaciją sudaro kompanijos „Bega“ skiriama 1 000 eurų premija bei skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo sukurtas mažosios plastikos darbas, atkartojantis nuo 1990 m. Klaipėdos dramos teatro fojė puošiančių to paties autoriaus skulptūrų „Mūzos“ fragmentą. Iš viso išdalinta jau 14 „Mūzų“ statulėlių.

Šalies jūrinė pramonė, mokslas ir karybos ekspertai telkia jėgas unikaliame formate – siekiant sukurti konceptualų naujos kartos Karinių jūrų pajėgų laivo projektą. Vasario 15 d., Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, Klaipėdoje bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl šio

Projekto „Lietuvos karo laivas 2030“ iniciatorius – Lietuvos jūrinis klasteris, kurio veikloje dalyvauja ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija nariai.

„Projekto startui sutapus su Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimu, turime papildomą impulsą

apmąstyti buvimo jūrine valstybe reikšmę. Klaipėdoje sukoncentruotos Lietuvos jūrinės pramonės ir mokslo institucijų aktyvesnis dalyvavimas valstybės saugumo ir gynybos projektuose neabejotinai yra labai svarbus. Klaipėda pasiruošusi žengti į juos su savo ekspertais ir išvystyta industrija”, – įsitikinęs

Lietuvos jūrinio klasterio valdybos pirmininkas Arnoldas Šileika.