🇺🇦

Didžiausia maisto krizė nuo WW2

Jau pirmosiomis karo minutėmis buvo akivaizdu: karo Ukrainoje padariniai jausis ne tik Rytų Europoje. Nuo energijos rinkos iki pabėgelių krizės, Rusijos invazija vienaip ar kitaip jau palietė visą pasaulį. 

Ne išimtis ir pasaulinė maisto industrija. Rusijai ir Ukrainai tenka maždaug 30 % viso pasaulio kviečių eksporto, kita nemaža dalis – miežių ir kukurūzų. Svarbi ir trąšų rinka: Rusija būdama didžiausia pasaulio eksportuotoja, iki karo valdė net 15 % pasaulinės pasiūlos. Visam pasauliui skirtiems grūdams ir trąšoms įstrigus abejose šalyse, skaičiuojama, kad  pasaulinės kviečių kainos padidėjo maždaug 21 %, miežių – 33 %, o kai kurių trąšų – net 40 %.

Netrukus Ukrainoje turėtų prasidėti derliaus nuėmimo ir sėjos sezonas. JTO prognozuoja, kad daugiau nei 30 % viso žemės ūkio gali virsti karo zona, o ukrainiečiams masiškai bėgant iš šalies arba jungiantis į frontą, nebėra kam dirbti. Neįvykus šiam derliaus nuėmimo ir sėjos sezonui, skirtumą pajus visas pasaulis. Ypač tokios šalys kaip Libanas, Pakistanas, Libija, Tunisas ar Marokas – jos yra itin priklausomos nuo Ukrainos maisto gamybos. Tai gali reikšti ne tik visuotinį kainų augimą, kurį juntame ir patys, bet ir dar didesnį badą visame pasaulyje.

Daugiau apie maisto krizę skaitykite išsamiame „The New York Times“ straipsnyje arba labai panašiame LRT portalo vertime. 

🇺🇦

Kaip kovoja Ukrainos šefai?

Įsibėgėjus karui, savo socialiniame burbule pastebėjau liūdesį dėl Kyjivo. Daugeliui apsilankiusiųjų jis priminė Rytų Europos Berlyną – tiek jame energijos, pulsavimo ir kultūros. Neįmanoma suvokti, kaip dabar ten gali vykti karas.

Kaip pastebi Vakarų žiniasklaida, iki karo Kyjivo HoReCa sektorius ir gastronominė kultūra augo kaip ant mielių. Čia vos ne kasdien duris atverdavo nauji restoranai, kavinės ir barai, o naujoji šefų karta tradicinę ukrainiečių virtuvę pakėlė į naujas aukštumas. Šiandien daugelis jų persiorientavo tam, kad savanoriškai maistą gamintų tiems, kam jo labiausiai reikia – fronto kariams, ligoninių personalui, policininkams ar saugumo daliniams. Kiti greta to išnaudoja savo tarptautinius ryšius ir visos Europos Michelin lygio šefus kviečia organizuoti specialias vakarienes, kurių pelnas atitenka Ukrainai. 

Visas dėmesį prikaustantis tekstas apie Ukrainos šefus karo akivaizdoje – „The Eater“ portale.

Tendencijos

💩 formos , degėsiai ir E621

Jaučiuosi mažų mažiausiai juokingai – sausio mėnesį išsiunčiau naujienlaiškį su prognozuojamomis 2022-ųjų tendencijomis, kovo mėnesį grįžtu su papildymu apie dar tris, kurios jau įsitvirtino. Čia ne aš, čia jie – tokiu šviesos greičiu sukasi gastropasaulis.

1. Poop-swoop. Ne veltui panaudojau tą rudą raitytą emoji. Pasak „Eater“ portalo, JAV restoranai vis dažniau į savo meniu integruoja patiekalus, kurie primena fekalijas. Ne dėl spalvos – labiau dėl suraitymų, kuriuos būsit matę ir jūs. Taip ant įvairiausių skrebučių ar tartalečių nugula krūva skirtingų užtepėlių, nuo vištienos kepenėlių pašteto iki šokolado ir žemės riešutų kremo. Visas tekstas – nuorodoje. 
2. Deginti užkandžiai. Man skaniausi čipsai yra kiek labiau paskrudę čipsai. Pasirodo, mano pasirinkimas – madoje. JAV užkandžių gigantai Herrs, Utz ir Cape Cod rinkai pristatė naujus bulvių traškučius ir jie visi yra apie tą patį – degintą skonį ir ekstremalų traškesį. Daugiau apie tendenciją rašo „Eater“. 
3. Mononatrio glutamatas (MSG arba E621). Natūraliai sutinkamas tokiuose umami produktuose kaip pomidorai, ančiuviai ar parmezanas, mononatrio glutamatas egzistuoja ir konservanto E621 pavidalu. Kaip konservantą jį galima sutikti čipsuose, bomžpakiuose ar visuose užkandžiuose, kurių norisi dar ir dar – šis priedas suteikia mitinį umami skonį. Dar įdomiau, kad prieš keletą metų E621 mada grįžo taip, kad visi jį ėmė graibstyti ir naudoti namų virtuvėse. Dabar „PUNCH“ mononatrio glutamatą siūlo naudoti net martini kokteiliuose. 

Žiedinė ekonomika 101

100 arų iškirsto miško – vienos dienos lazdelių paklausai

Jeigu į namus dažnai užsisakote azijietiško maisto (ir pamirštate pažymėti, kad lazdelių valgymui nereikia), turbūt visai kaip ir mes namuose turit specialią vietelę jų kaupimui. Sąžinė išmesti neleidžia, bet sunaudoti vis tiek nepavyksta – taip ir kaupiam.

Žinoma, lyginant su Azijos rinka, mes esame tik mažos skiedrelės. Kinijos aktyvistai praneša, kad norint spėti su pasauline vienkartinių lazdelių paklausa, kasdien yra iškertama bent 100 arų miško. Iki Europos tokios lazdelės keliauja bent 6-8 tūkst. kilometrų ir būna naudojamos ilgiausiai pusvalandį. 

Kad išmestų mažiau, kanadiečių įmonė „ChopValue“ sukūrė sprendimą – iš medinių maisto lazdelių ėmė gaminti baldus. Įmonės komanda kiekvieną savaitę iš daugiau nei 300 skirtingų Vankuverio restoranų surenka apie 350 tūkst. jau panaudotų lazdelių. Iki šiol jiems pavyko perdirbti daugiau nei 50 mln. porų – jos pavirto lentynomis, pjaustymo lentelėmis ar domino žaidimu. 

Apie idėją daugiau sužinoti galite „Atlas Obscura“ tekste arba „Business Insider“ video, o pamatyti pačius baldus – jų el. parduotuvėje. 

Kino teatre

Koks pavasaris be kino?

Prastas – juk kalbu apie kasmet vykstantį kino festivalį „Kino pavasaris“, kuris tęsis iki balandžio 3 dienos.

Mane labai džiugina mintis, kad kone kasmet į „Kino pavasario“ programą patenka bent vienas kitas filmas apie maistą. Jeigu dar nespėjote apsilankyti, šiemet rekomenduoju du filmus, turinčius sąsajų su šia tema.

• „Ties virimo riba“, 2021. Filmas pasakoja apie intensyviausią metų vakarą viename „karščiausių“ Londono restoranų. Apžvalgininkai sako, kad intensyvus, įtraukiantis ir tikrai užbursiantis ne tik tuos, kuriems yra tekę suktis virtuvėje. Aš pati dar nemačiau, bet turiu bilietą šiam sekmadieniui.
• „Pirmoji karvė“, 2019. Mažiau tiesiogiai susijęs su maistu, bet jau pamatytas filmas „Pirmoji karvė“ pasakoja apie draugystę, kurią sustiprina pavojingas pyragėlių verslas ir prabangus karvės pienas. Beje, internautai jau sukūrė šių pyragėlių receptą – jeigu pažiūrėsite filmą, nepamirškite pagooglinti. 

Instagramo TV

Vakarienės tema – viena spalva

Rašau ir vis galvoju, kur man tai girdėta. Pasirodo, pati sau girdėta. 2021-ųjų sausį siunčiau naujienlaiškį, kuriame pasakojau apie monochrominę Instagramo foodie paskyrą. Jeigu ją pascrollinsite žemyn, pamatysite, kad kiekvienas laikotarpis turi savo spalvą. 

Menininkė ir šefė Jen Monroe @badtaste.biz žengė extra žingsnį: ėmė organizuoti monochromines vakarienes. Tarp jų – ir balta vakarienė, kurios metu serviruojami balti sushi kąsneliai ant baltų iPhone telefonų prototipų. 

Bet geriau nepasakosiu – geriau pažiūrėkit patys. Pasakojimas apie Jen Monroe yra pirmoji „Gastras Obscura“ sukurtos video serijos „Sparked“ dalis. Rekomenduoju pasekti jų Instagram paskyrą ir stebėti kitas – čia jie  kas savaitę pristatys po naują maisto pasaulio avangardistą.