|
Vakar priverčiau liaudį gerokai pakraipyt galvą, kai įkėliau stories su kalėdine eglute, kurią iš namų iškrausčiau dar iki Trijų karalių. Išsiunčiau pailsėt ne tik eglutę: iš virtuvinių spintelių iškrausčiau perteklinius indus, nurinkau visas atsibodusias žvakes ir dekorui skirtus rėmelius, išskalbiau visus namie gulėjusius kilimėlius ir išslapsčiau daiktus, kurie neturėjo vietos. Matyt, po tokių chaotiškų metų reikėjo susidėliot viską į vietas. Ne veltui esu išsisaugojus šitą meme apie save.
Nepasakosiu, kokie buvo keisti metai – visi kartu juos išgyvenom, ką čia pasakot. Užtat tikiu, kad išmokom daugiau, nei mums patiems atrodo. Nesvarbu, ar šiandien vakare valgysit šaldytą picą, ar omarą, prieš vakarienę siūlau mini terapiją: išsiųsti laišką ateities sau ir susirašyti savo norus kitiems metams. Kad mintys materializuojasi, man į galvą įkalė mama, o jeigu netikit, bent turėsit iš ko pasijuokti lygiai po metų. Yra buvę ir taip, ypač tada, kai buvo rašyta po 00:00 ir kelių gėrimų.
Aišku, kad neužmigčiau ant šitų šventinių laurų ir sausį neateitų netikėtas liūdesys, vis primenu sau: su šventėmis žiema nesibaigia. Liko dar bent trys tamsesni mėnesiai, tai embreisinkim juos. Įkvėpimo parauskim skandinaviškoj virtuvėj, pafermentuokim valstybes priešinančius kopūstus ir susikurkim namų jaukumą toliau kepdami pyragus su greitai atšildomu sviestu. Apie visa tai ir yra naujienlaiškis žemiau.
|
|
|
|
|
Siunčiu šventinius linkėjimus ir tariu masyvų ačiū už tai, kad šiemet buvote kartu!
– pusryčiautoja Gabrielė
|
|
|
|
|
|
Keliauti mintimis
į čirvinio blyno tėvynę
12 Michelino žvaigždučių vos už 2 valandų skrydžio lėktuvu – kas? Ne tokia jau tolima Norvegija. Dovanojanti pasauliui ne tik labai gražius žmones ir stebuklingus fjordus, apie kuriuos kol kas galim tik pasvajoti, bet ir čirvinius blynus. Aha, tuos pačius, dėl kurių pavadinimo niekaip negalim nutarti – visgi čirviniai blynai ar vafliai.
Jeigu įsivaizdavot, kad norvegiška virtuvė apsiriboja vien tik lašiša, galvokit iš naujo. Mano dėmesį prikaustė išsamus Scandinavian Standard straipsnis apie novergų virtuvę: pradedant žymiausiais patiekalais, baigiant šventiniais stalais ir kulinarinėmis knygomis. Kol negalim keliauti fiziškai, rekomenduoju pakeliauti perskaitant įrašą. Gal užsimanysit Norvegiją susikuri namuose.
|
|
|
|
Darkart žiūrėti Harį Poterį
Burtininkų maistas irgi pašvinksta
Jau peržiūrėjot? Nieko, teks žiūrėti darkart, tik šįkart atkreipiant dėmesį į maistą. Galima Harį Poterį mylėti, galima jo nekęsti, bet dėl dviejų dalykų tikrai sutiksite: HP yra neatsiejamas Kalėdų elementas ir, antra, filme rodomi vaišių stalai yra ne ką mažiau magiški negu iš lazdelių skraidančios alohomoros ir wingardium leviosos.
Kaip ir kasmet užbaigdama Hario Poterio maratoną paskutinę metų dieną (jeigu skaitote naujienlaiškį ketvirtadienį tarp 11:50 ir 14:10, kaip tik dabar ir žiūriu), šiemet susimąsčiau apie visą jų stalus nuklojusį maistą. Ne tik pagalvojau, bet ir pasiknaisiojau, taip atrasdama įdomių dalykų:
|
|
|
|
Susirūpinti tuo, ką valgom
Foie Gras: moralė versus skonis
Apie organizacijos „Tušti narvai“ vykdomas iniciatyvas jau pasakojau per Velykas. Jie kovoja už tai, jog vištoms nereiktų vienoms kitų kapoti perpildytuose narvuose, o žuvims dusti prekybcentrių akvariumuose. Nors pati dar neatsisakiau gyvūninės kilmės produktų, akivaizdu, jog organizacijos indėlis Lietuvoje milžiniškas.
Dabar „Tušti narvai“ pradėjo kalbėti apie vieną didžiausių kulinarinio pasaulio delikatesų – foie gras, žąsų arba ančių kepenėlių paštetą. Šis paštetas gaminamas permaitinant auginamus paukščius per prievartą, metaliniais vamzdžiais. Taip jų kepenys išpampsta net iki 10 kartų, išsivysto patologijos, o paukščiai gyvena kankynėje iki tol, kol užbaigia savo dienas.
Foie gras gamyba šiuo metu yra uždrausta dalyje Europos valstybių, taip pat keliose JAV valstijose. Valgyti ar palikti, sprendžiame kiekvienas savarankiškai, bet tema edukacijos verta. Daugiau sužinoti galite „Tuščių narvų“ paskyroje, PETA straipsnyje, o jeigu domina ir antra medalio pusė, Serious Eats paruošė išsamų straipsnį apie vieną geresnių šių paukščių auginimo fermų.
|
|
|
|
Politika ir puodai
Kai kopūstas tampa švelniosios galios ginklu
Jeigu reiktų pasakyti, kas išrado kugelį, bankucheną ar šaltibarščius, turbūt kiekvienas norėtume galvą guldyt – juk mes, nu! Panašiai galvą dabar guldo Kinija ir Pietų Korėja, tik ten ginčai vyksta dėl kimchi – kulinariniu paveldu laikomo fermentuoto kopūsto. Pasirodo, maistas gali būti ir valstybės švelniosios galios įrankis, kuriuo, pasak Pietų Korėjos, Kinija ir naudojasi. Šiuo metu beveik 40 % Pietų Korėjoje suvartojamo kimchi yra pagaminama Kinijoje, o namie fermentuojamo kopūsto tradicija traukiasi iš Pietų Korėjos gyventojų namų. Pusiau politinė, pusiau kulinarinė istorija detaliau aprašyta The New York Times straipsnyje, o aš rekomenduoju ne tik skaityti, bet ir gaminti. Esu fermentavusi kimchi pagal The Kitchn receptą ir tikrai nenusivyliau.
|
|
|
|
2020-ieji riešuto kevale
Kaip pasikeitė maisto mylėtojų kultūra?
Nors metines apžvalgas ketinau palikti savo patronų naujienlaiškiui, kurį siųsiu kitą savaitę, The Atlantic straipsnis sumaišė visas kortas. Faktas vienas – per šiuos pandemijos metus foodies kultūra pasikeitė. Baigėsi gastronominės kelionės. Kažkur dingo degustacinės vakarienės. Grįžom į namų virtuves, pamiršom mandrus ingredientus, išmokom laisva ranka keisti produktus receptuose. Pasikeitė net kulinarinės televizijos laidos ir jų turinys. Bet ką aš čia pasakoju – geriau paskaitykit The Atlantic straipsnį „Foodie Culture as We Know It Is Over“.
|
|
|
|
|
|
| Keramikoje atgimę žmonių veidai |
|
|
Alio, Kalėdų seneli, jeigu girdi, įsirašyk šitas lėkštes į kitų metų sąrašą. Pirmąkart jas pamačiusi vienoje savo mėgstamoje estetiškų vaizdų paskyroje, iškart puoliau ieškoti, kas jas gamina. Malonumas ne iš pigiausių, bet grožis irgi retas. Pirkti galima čia, o pasigrožėti Instagrame – čia.
|
|
|
| (Ne)valgomi mikropasauliai iš grybų, kaukių ar vinių |
|
|
„Biržų duonos“ mini pasaulėlius jau turbūt esate matę – man jie vieni įsimintiniausių lietuviškų prekinių ženklų rinkoje. Tatsuya Tanaka jau bent 10 metų užsiima panašiom veiklom, tik aukštesniame lygyje – jis kuria miniatiūras iš visko aplink mus. Pradedant grybų ateiviais ar spagečių šalikais, baigiant karantininiu menu iš vienkartinių kaukių ir tualetinio rulonų.
|
|
|
|
|
| Kambario temperatūros sviestas per minutę |
|
|
Žinot tą jausmą, kai sugalvoji kepti blitz desertą, bet receptas sako, kad reikia kambario temperatūros sviestą išsukti su cukrumi? Aš tikrai žinau ir visad tingiu laukt. Gerai, kad šį mėnesį Instagrame radau du gerus būdus šiai taisyklei apeiti: 1 būdas ir 2 būdas.
|
|
|
|
|
|
|
|
Nori dar?
Valio! Kitą savaitę patronams siųsiu papildomą naujienlaiškį, tad jeigu tikrai tikrai patiko, kviečiu apsižvalgyti mano Patreon paskyroje. Papildomą naujienlaiškį siunčiu keturiskart per metus, o kiekvieną sekmadienį pasidalinu savo mini rekomendacijomis Patreon forume. Dosniausi vienąkart taip pat gauna ranka užrašytą atviruką.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Ačiū, kad perskaitei iki galo! Jeigu turi komentarų ar pastebėjimų, mielai jų laukiu Instagrame, Facebooke arba el. paštu žemiau. Linkėjimai! |
|
Gabrielė,
Pusryčiams
|
|
|
|
|
|
|
|
