Rugsėjo 27-29 d. Palangoje vyko gausų jūrinio verslo sektoriaus atstovų būrį pritraukusi konferencija ir paroda „Baltijos ir Juodosios jūros uostai ir laivyba 2022" („Baltic and Black Sea Ports & Shipping 2022“).

Konferencijoje pranešimus skaitė beveik keturios dešimtys pasaulinio lygio transporto ir logistikos sričių pranešėjų, kurie aptarė aktualius klausimus ir iššūkius, susijusius su pasauline ir regionine prekyba bei investicijomis.

Prekybos srautų tendencijos Baltijos ir Juodojoje jūrose, uostų plėtra ir tvarių technologijų diegimas, sprendimai, prisidedantys prie uostų skaitmeninimo, greičio ir efektyvumo didinimo, nulinės emisijos terminalų kūrimas – tokiomis ir dar daug kitų temų diskutuota konferencijoje.

Renginyje pranešimą skaitė ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) vykdomasis direktorius Robertas Valantiejus. Jis pristatė Klaipėdos uosto krovos kompanijų indėlį tarptautinėje tiekimo grandinėje.

Pirmosiomis spalio dienomis į Klaipėdos uostą atplaukė tanklaivis, kuris į AB „Klaipėdos nafta“ (KN) talpyklas atgabeno penktadalį Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) įsigyto mažasierio mazuto, kuriuo planuojama iš dalies pakeisti drastiškai rinkoje pabrangusias gamtines dujas. Mazutas į Klaipėdą atgabentas iš Belgijos Antverpeno uosto. KN kurį laiką krovinį saugos talpyklose savo teritorijoje, vėliau geležinkeliu jis bus transportuojamas į VŠT gamybinę teritoriją.

Gamtinių dujų kaina šiuo metu yra apie 2,5 karto didesnė už mazuto. Kaip rezervinis kuras mazutas Vilniuje bei kituose šalies miestuose buvo naudojamas ir anksčiau, todėl VŠT turi infrastruktūrą, reikalingą mažasierio mazuto deginimui.

Mazutas spalio 1 d. naktį tanklaiviu „Greta K“ atgabentas į KN naftos terminalą. 159 m ilgio su Maltos šalies vėliava plaukiojantis tanklaivis prišvartuotas prie antrosios bendrovės krantinės.

Laivo talpyklose atgabentas mazutas iškrautas į KN talpyklas, kuriose bus saugomas, o vėliau geležinkeliu transportuojamas į VŠT gamybinę teritoriją. KN generalinis direktorius Darius Šilenskis pažymi, kad be energetinio saugumo užtikrinimo SGD srityje, KN, kaip strateginės svarbos naftos terminalų infrastuktūros valdytoja, užtikrina naftos produktų strateginio rezervo saugojimo bei jų importo į Lietuvą galimybę.

„Esame pasiruošę tiek dabar, tiek šildymo sezono eigoje padėti VŠT ir Vilniaus miesto savivaldybei užsitikrinti energijos gamybos alternatyvą šiuo sudėtingu visai Europai laikotarpiu. Šiame projekte prisidedame ne tik importo iš tanklaivio paslaugos teikimu, bet ir kompetencijomis bei patirtimi visoje kuro tiekimo grandinėje“, – teigė KN vadovas.

AB Vakarų laivų gamykla (VLG) grupės įmonė „Vakarų krova“ (VKR) atnaujino savo turimą technologijų parką ir įsigijo įspūdingo dydžio bei galios kroviniams krauti skirtą kraną „E-Crane“. Šis naujos kartos elektrinis kranas yra draugiškas aplinkai ir prisidės prie Klaipėdos žaliojo uosto vizijos įgyvendinimo.

Naujausia ženkli VKR investicija − 31 tonos keliamosios galios portalinis elektrohidraulinis kranas, skirtas biriems ir suverstiniams kroviniams krauti, – pradėtas eksploatuoti rugsėjo pradžioje. Greitas ir ypatingai tikslus „E-Crane“, kurio strėlė siekia 42 metrus, yra didžiausias toks kranas Baltijos šalyse.

Tikimasi, kad šios naujos technologijos dėka žymiai padidės krantinių pralaidumas ir per trumpą laiką bus galima pakrauti daugiau ir didesnių laivų. Skaičiuojama, kad suverstinių ir birių krovinių krovos našumas išaugs apie 40 proc.

Klaipėdos konteinerių terminale (KKT) pabaigta 31 mln. Eur vertės konteinerių krovai skirtų krantinių rekonstrukcija. Prie 143 ir 143A krantinių pasiektas naujas gylio parametras - 14 metrų.

Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, šios investicijos UAB Klaipėdos konteinerių terminalui užtikrina galimybę priimti didesnių parametrų „Post Panamax“ tipo laivus, padidinti krovos galimybes.

2019 m. pradėtos ir šių metų viduryje baigtos krantinių rekonstrukcijos metu iš viso sutvarkyta 781 m ilgio atkarpa. Rekonstrukcijos metu įrengta nauja krantinių įlaidinė sienutė, papildomas pokraninis bėgis naujiems STS tipo kranams, rekonstruoti lietaus nuotekų surinkimo tinklai. Krantinėse įrengta nauja trinkelių danga, nauji atmušai, švartavimo stulpai.

Vaidotas Šileika, Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius, sako, kad ši krantinių rekonstrukcija ir prie jų pasiektas didesnis gylis leis padidinti terminalo krovą iki 700.000 TEU per metus.

„Žengiame į platesnių krovos galimybių etapą ir toliau tęsiame investicijas į naują, aplinkai draugišką krovos techniką, perplanuojame konteinerių sandėliavimo aikštelę, įsisaviname papildomą 40.000 kv. m teritoriją. Artimiausiuose planuose – terminalo apšvietimo rekonstrukcija ir automatizuotų vartų statybos projektas, kurio įgyvendinimas leis pagerinti krovinių priėmimo arba išdavimo procesą terminale“, – nurodo V. Šileika.

Krantinių rekonstrukcijos ir gilinimo prie jų darbus atliko atvirą tarptautinį konkursą laimėjusi UAB „Tilsta“, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB „Fegda“.

Tiesiogiai uosto veikla sudaro apie 16 proc. šalies BVP, o su susijusiomis veiklomis, tokiomis kaip transportas, logistika ir kt., sudaro apie 22 proc. šalies BVP. Taigi uosto veikla reikšmingai veikia Lietuvą ir jos gyventojus, atitinkamai grandininę reakciją sukelia ir krizės, kurias patiria uosto ekonomika.

„Žinių radijo“ laidoje „Ekonomika šiandien“ Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) vykdomasis direktorius Robertas Valantiejus ir Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka dalijosi savo įžvalgomis apie tai, kaip sekasi uosto ekonomikai, kaip ją ir mus veikia jai kylantys iššūkiai?

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“ rugpjūčio viduryje į tanklaivį pakrauta 15 tūkst. tonų ukrainietiško saulėgrąžų aliejaus siunta. Tai viena didesnių Ukrainos krovinio partijų, laivais išgabentų iš Klaipėdos uosto.

„Esame rezervavę dalį krovos pajėgumų Ukrainos kroviniams. Nuo gegužės mėnesio priimame geležinkelio sąstatus su konteineriais bei autotransportą, kuriuo iš Ukrainos gabenamas tiek aliejus, tiek ir biri žemės ūkio produkcija. Dalis kukurūzų, grūdų, taip pat ir aliejaus jau anksčiau yra iškeliavę laivais iš „Begos“ terminalo mažesnėmis ar jungtinėmis partijomis kartu su lietuviškais kroviniais. Šis tanklaivis išskirtinis tuo, kad juo buvo išgabenta pirmoji didelė savarankiška Ukrainos eksportuojamo aliejaus siunta“, - sako kompanijos „Bega“ valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis.

Anot jo, kiek anksčiau „Begoje“ jau buvo pakrauta badomoji siunta į mažesnį tanklaivį, kuriuo ukrainietiškas aliejus buvo išplukdytas į Prancūzijos uostą Diunkerką. „Atliktas bendras darbas su krovinių siuntėjais bei gavėjais parodė, kad Klaipėdos uostas ir ateityje gali būti vienas perspektyvių logistinių kelių Ukrainos aliejaus eksportui į Vakarų Europos, Skandinavijos šalis“, – teigė „Begos“ vadovas.

Jis patvirtino, kad anksčiau kilusius iššūkius dėl ukrainietiškų krovinių transportavimo į uostą didele dalimi pavyko suvaldyti, srautai yra stabilizavęsi, logistikos laikas sutrumpėjęs.

Bendrovės „Klaipėdos nafta“ (KN), „Akmenės cementas“ ir „Orlen Lietuva“ pasirašė ketinimų protokolus dėl bendros galimybių studijos įvertinti suskystinto anglies dvideginio (CO2) sugaudymo ir saugojimo technologijos potencialą ir galimybes pramonės įmonėms šalyje.

Atliekant galimybių studiją bus analizuojamos galimybės sumažinti į atmosferą išmetamas emisijas pasinaudojant visa anglies dvideginio sutvarkymo vertės grandinės koncepcija Lietuvoje ir šio sprendinio pritaikomumas įmonėms, kurių veiklos procesuose neišvengiama išmetami dideli šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekiai.

Ketinimų protokolą pasirašiusios įmonės sutarė, kad bendradarbiaus rengiant studiją, kuri vertins galimybes įmonių veikloje mažinti CO2 emisijas į atmosferą renkant ir skystinant CO2 bei transportuojant jį pritaikytais laivais į nuolatinio saugojimo vietą Europoje. Bus vertinamas šių sprendinių ekonominis atsiperkamumas, o sutarus gali būti įgyvendinamas ir bandomasis projektas.

Galimybių studija prisidės prie 2021 m. KN, „Larvik shipping“ (LS) ir „Mitsui O.S.K.“ Lines Ltd. (MOL) pradėtos analizės dėl CO2 projekto, kuris galėtų būti įgyvendintas pasitelkus esamą KN infrastruktūrą Klaipėdoje. KN su tarptautiniais partneriais atliekamos studijos metu gautos įžvalgos sudomino bendroves „Orlen Lietuva“ ir „Akmenės cementas“, kurios aktyviai ieško sprendimų mažinti į aplinką išmetamus ŠESD kiekius. 2021 m. „Orlen Lietuva“ ŠESD išmetimai siekė 1,5 mln. tonų, „Akmenės cemento“ atitinkamai 997 tūkst. tonų. Abi bendrovės patenka tarp daugiausiai ŠESD išmetančių įmonių Lietuvoje.

Demonstruojant NATO sąjungininkų solidarumą ir vienybę, rugpjūčio pabaigoje Klaipėdos uoste viešėjo Jungtinių Amerikos Valstijų desantinis laivas „USS Kearsarge“ (LHD-3), kuris buvo prišvartuotas laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ teritorijoje.

Tokio dydžio karinio laivo Lietuvoje iki šiol dar nėra buvę.

„USS Kearsarge“ ilgis – 257,3 metro, plotis – 60,1 metro, grimzlė – 10,5 metro. Šis laivas yra ginkluotas standartine „Wasp“ klasės daugiafunkcinio amfibijos puolimo laivo ginkluote. Be to, jis gali gabenti iki 26 JAV karinio jūrų laivyno sraigtasparnių, įskaitant MV-22 B „Osprey“ sraigtasparnius pasukamais rotoriais. Šis laivas yra 22-ojo JAV jūrų pėstininkų ekspedicinio dalinio flagmanas (laivas-vadavietė).

Laivo įgulą sudaro daugiau nei 2.000 narių, tačiau laive jų vienu metu būna iki 1.500.

JAV – strateginė Lietuvos partnerė ir viena pagrindinių Baltijos regiono saugumą užtikrinančių sąjungininkių, todėl Lietuva siekia nuolatinio ir nepertraukiamo JAV karių buvimo regione įvairiomis formomis.

Lietuviškų grūdų eksporto apimtys per Klaipėdos uostą šiemet turėtų išlikti panašios, kai ir pernai, tačiau jų kokybė dėl prastų oro sąlygų turėtų būti blogesnė, sako Gediminas Rimkus, bendrovės „Vakarų krova“ vadovas.

Bendrovės vadovas sako, kad šiemet jaučiamas vagonų, anksčiau nuomotų iš Rusijos, trūkumas. „Proporcija išliko ta pati: 60 proc. – geležinkeliu, likę – autovežiais, praeitą sezoną dar galėjome nuomotis rusiškus vagonus, šiemet jaučiamas jų trūkumas“, – teigė G. Rimkus. Jo teigimu, daugiausiai grūdų išvežama į Saudo Arabiją ir kitas Afrikos šalis. Klaipėdos uoste lietuviškus grūdus, be „Vakarų krovos“, krauna „Bega“, Malkų įlankos terminalas bei „Achemos grupės“ valdoma didžiausia uosto krovos kompaniją „Klasco“. Klaipėdos uosto direkcijos teigimu, 2021 metais daugiausiai grūdų eksportuota į Nigeriją, Ispaniją ir Pietų Afrikos valstybes.

Tarptautinei sertifikavimo kompanijai „FoodChain ID Sertification Ltd“ atlikus kompanijos „Bega“ veiklos auditą, įmonei išduoti du nauji sertifikatai.

Audito metu konstatuota, kad įmonėje vykdomi krovos ir sukaupimo procesai atitinka Europos sojos produktų tvarkymo reikalavimus (Europe Soya Guidelines).

Taip pat kompanijai „Bega“ suteiktas sertifikatas, liudijantis, kad bendrovės veikla atitinka ProTerra 4.1 standartą, apimantį socialinę atsakomybę ir aplinkosaugą visoje žemės ūkio produktų tiekimo grandinėje.

Jau anksčiau kompanijoje „Bega“ yra įdiegtos sertifikuotos Aplinkos apsaugos, Kokybės vadybos, Pašarų saugos bei kokybės sistemos, atitinkančios ISO 14001:2015, ISO 9001:2015 ir GMP+ (Good Manufacturing Practice) standartus.

Šią vasarą AB „Smiltynės perkėla“ surengė pirmąją Klientų dieną, kurios metu visuomenę pakvietė iš arčiau susipažinti su bendrovės veikla bei naujuoju keltu ,,Klaipėda’’.

Kliento dienos dalyviams buvo surengta ekskursija po kelto „Klaipėda“ mašinų skyrių, kur visi buvo supažindinti su kelto varikliais ir mechanizmais, aplankytas ir kapitono tiltelis, kur plačiau papasakota apie kapitono profesiją, tiltelyje esančius mechanizmus bei kodėl naudojamas garsinis signalas. Ekskursijos metu taip pat buvo galimybė apžiūrėti ir kelte esančias įgulos kajutes.

Dienraštis „Vakarų ekspresas“ tęsia rašinių ciklą „Tvaraus uosto link“, kuriame pasakoja, ką darnumo su aplinka srityje jau nuveikė ar ketina nuveikti Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos narės, Klaipėdos uosto įmonės.

Šį kartą žurnalistai lankėsi UAB Klaipėdos konteinerių terminale (KKT), kuriai priklauso du terminalai: ro-ro ir generalinių krovinių bei konteinerių. Ši bendrovė vadinamuoju žaliuoju kursu nesidairydama į šalis jau žingsniuoja penkerius metus.

Iki 2023 metų į tvarią verslo plėtrą KKT ketina investuoti daugiau kaip 10 mln. eurų. Dar šiais metais bendrovė planuoja atnaujinti ir modernizuoti konteinerių terminalų teritorijos apšvietimą. Bus pakeisti visi senieji natrio šviestuvai ir prožektoriai į energiją taupančius LED šviestuvus. Sprendimas investuoti į efektyvų energijos vartojimą pagrįstas ne vien ekonomine nauda, bet ir dėl ne mažiau svarbaus aplinkosauginio faktoriaus siekiant sumažinti į aplinką išmetamo CO2 kiekį.