Sveiki,

Formuluojant grupės ieškinio reikalavimus UAB „Prime Leasing“ (CityBee) reikia atsižvelgti į teismų praktiką. Lietuvos teismų praktikoje yra nemažai bylų, susijusių su asmens duomenų apsauga. Žinoma, kiekvienas atvejis yra individualus ir susiklostęs skirtingomis aplinkybėmis, tačiau vienaip ar kitaip susijęs su nepakankama nukentėjusiųjų asmenų duomenų apsauga, dėl ko reikalaujama atlyginti žalą.

Todėl atrinkome ir šiame naujienlaikraštyje Jūsų dėmesiui pateikiame kelias bylas, suformavusias Lietuvos teismų praktiką, kuomet buvo priteista patirta žala.

   1. Lietuva perdavė Baltarusijai asmens duomenis

Vienas iš tokių pavyzdžių yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d.  sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-2032-789/2018, kurioje asmuo kreipėsi į teismą su skundu Vilniaus miesto savivaldybei ir Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Jis teismo prašė priteisti po 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Asmuo paaiškino, kad Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau – VDAI) pateikė skundą, kuriame nurodė, jog savivaldybės Socialinių išmokų skyrius bei Sodra perdavė jo asmens duomenis Baltarusijos Respublikai, nors tam nebuvo teisėto pagrindo ir nepateikė jokio atsakymo dėl sprendimo šiuo klausimu. VDAI pripažino skundo dalį dėl jo duomenų perdavimo Baltarusijos Respublikai pagrįstu. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą patenkino iš dalies: priteisė nukentėjusiajam iš Vilniaus miesto savivaldybės ir iš Lietuvos valstybės po 250 Eur neturtinės žalos.

  2. „Grožio chirurgijos“ atvejis

Taip pat aktuali Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1867-436/2018, kurioje nukentėjusioji kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš UAB „Grožio chirurgija“ 1 000 Eur turtinę ir 30 000 Eur neturtinę žalą, 5 % dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Po atliktos intymios vietos plastinės operacijos, iš pažįstamų ir savo darbuotojų moteris sužinojo, jog internete yra paviešintas jos vardas, pavardė, asmens kodas, telefonas, sveikatos nusiskundimai, atliktos operacijos aprašymas ir intymios vietos fotonuotraukos prieš ir po operacijos. Ši privati informacija ir asmens duomenys iš viešosios erdvės buvo pašalinti jai per bitcoin sistemą sumokėjus 1 000 Eur. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš UAB „Grožio chirurgija“: 1 000 Eur turtinę žalą, 7 000 Eur neturtinę žalą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 000 Eur), 521,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą paliko nepakeistą ir dar priteisė 1 000 Eur atstovavimo išlaidų.

   3. Teisėsaugos pareigūnai neišlaikė ikiteisminio slaptumo

Svarbus dar vienas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1093-565/2019, kurioje asmuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės po 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už baudžiamąjį persekiojimą iškėlus dvi baudžiamąsias bylas, taip pat už vieną jų – 6 893,20 Eur, už kitą – 49 806,96 D. Britanijos svarų sterlingų turtinės žalos; 5 % dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad vienoje iš bylų teisėsaugos pareigūnai nesilaikė ikiteisminio tyrimo slaptumo principo ir nutekino informaciją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą žiniasklaidos priemonėms, dėl ko „Telšių žiniose“ pasirodė straipsnis. Vilniaus apygardos teismas ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies: priteisė iš Lietuvos valstybės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

   4. Neteisėtai perduoti asmens duomenys tretiesiems asmenims

2019 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nagrinėjo dar vieną svarbią administracinę bylą Nr. eA-1401-629/2019. Joje nukentėjusioji kreipėsi su skundu, prašydama pripažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmus neteisėtais ir priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 35,20 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ji paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojas suformavo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir statinius bei neteisėtai perdavė šiuos dokumentus trečiajam asmeniui. Moteris su skundu kreipėsi į VDAI, kuri konstatavo, jog minėti veiksmai atlikti neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu skundą tenkino iš dalies, priteisė iš Kauno miesto savivaldybės 230 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 34 Eur turtinę žalą. Atsakovui nesutikus, LVAT nurodė, jog neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (pvz., LVAT 2018 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.). LVAT nutarė sprendimą palikti nepakeistą.

Ne visais atvejais yra priteisiama patirta žala.

Nepaisant to, pasitaiko atvejų, kai teismo sprendimu pripažįstama tik pažeista nukentėjusiojo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ginama teisė, tačiau reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas. Tokiais atvejais nurodoma, jog teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Jis priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4620-643/2017; 2016 m. gegužės 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-5451-821/2016; LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytas EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008;).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4620-643/2017; EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98).

Taigi, Lietuvos teismų praktikoje, pripažinus asmens duomenų apsaugos pažeidimo faktą, gali būti priteisiama žala nukentėjusiesiems, tačiau kartais pats pažeistos teisės pripažinimas laikomas pakankamu ir teisingu atlygiu. Tai priklauso nuo konkretaus atvejo ir visų faktinių aplinkybių.

Vartotojų aljansas

el.paštas: ieskinys@vartotojualjansas.lt