Starbucks pristato sezoninę bulvių kavą, japonai keliauja satelitinėmis parduotuvėmis, Yoshihide Suga pradeda darbus kaip naujasis šalies premjeras ir bankai kovoja su sukčiais.
Skaityti naršyklėje
Labas rytas ir tau, Fuji-san!

DIDŽIOJI TEMA
Habemus premjerą

Nuotrauka: Yoshihides Sugos Instagramas
Shinzo Abei nubraukus aÅ¡arą ir su gėlėmis palikus vyriausybės pastatą, į jo kėdę atsisėdo Yoshihide Suga, dirbęs Abes kabineto vadovu. Revoliucingos kitų kandidatų į premjerus idėjos partijos viduje pralaimėjo prieÅ¡ Sugos pažadą nekelti maiÅ¡tų, garantuoti tęstinumą ir iÅ¡laikyti nuspėjamumą nenuspėjamiausiame laikotarpyje pastaraisiais deÅ¡imtmečiais.

Kalbėdama apie Sugą, žiniasklaida visada pradeda paminėdama Sugos kilimą iš ūkininkų šeimos Yuzawoje, Marijampolės dydžio miestelio Akitos prefektūroje, rodydama jo paprastumą ir nepriklausomumą jokioms politikų šeimomis. Suga karjerą pradėjo kartono fabrike, kol galiausiai baigė teisę Hosei universitete (nes ten mokslai buvo pigiausi) ir pradėjo darbą politikoje, kur yra likęs jau 33-i metai. Todėl tikrai nėra naujas veidas japoniškoje politikoje.

Suga Japonijoje gerai pažįstamas kaip dėdė reiwa (nes iškėlė lentelę su nauju eros pavadinimu) ir iš spaudos konferencijų, kuriose kalbėdavo įspūdingai monotoniškai, taupiai naudodavo žodžius ir emocijas, dažnai įkūnydamas 😒 emoji. Vis tik žiūrint į pirmąsias Sugos spaudos konferencijas premjero pozicijoje akivaizdu, kad kyla jo viešų kalbų kokybė, daugėja ryškesnių pasisakymų, ir šypsenų - šalia dirbanti viešųjų ryšių komanda, matyt, veikia. O gal veikia blynai, kuriuos valgydamas premjeras Suga yra pasakęs: “Žinot, man atrodo, kad esu pats laimingiausias valgydamas blynus.” Tas gyvenimo faktas jį, tiesa, spaudoje sekė visus rinkimus.

Bet blynus dedant į šoną, pažiūrėkime, ko premjeras Suga sako sieksiantis per artimiausius metus:

1. Gyva ekonomika gyvos koronos laikais
Nėra, ką pildyti. Suga tęs tai, ką stengėsi ir Abe: didins PCR testų prieinamumą, stengsis vengti bet kokio ekonomikos uždarymo ir skatins ją, mesdamas daugiau valstybės pinigų.

2. Daugiau skaitmenizacijos
Premjero Sugos kvietimu kadenciją pradeda Takuya Hirai, pirmasis šalies ministras, atsakingas už šalies skaitmenizaciją. Kol kas nėra pranešta apie aiškias kryptis, kuriom ji bus skaitmenizuojama, bet neabejotinai reikės vienodinti valstybės sistemas, plėsti formų priėmimą internete ir skatinti kompanijas atsisakyti dokumentų tvirtinimo antspaudais. Iki kitų metų rudens turėtų būti įkurta ir atskira ministerija, nubrėšianti aiškesnes gaires. Naujasis ministras Hirai partijos viduje visada dažniausiai konsultuodavo skaitmenizacijos klausimais, o televizoriuje dabar rodomas užsidėjęs Apple Watch ir rankon paėmęs krūvas išmanių įrenginių. Artimiausiais mėnesiais šalis pamatys, ar reformose užteks Hirai entuziazmo.

3. Atsinaujinusi politika
Premjeras Suga sakė ieškosiąs būdų efektyvinti politiką ir atnaujinti įstatymus, todėl Įstatyminės reformos ministeriją atidavė Tarō Kono, buvusiam Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministrui ir aktyviam socialinių tinklų selebričiui. Ta proga jis nusprendė parodyti atvirą požiūrį ir sukūrė pasiūlymų dėžutę savo asmeninėje svetainėje, kviesdamas kalbėti apie biurokratines nesąmones. Gavo daugiau nei 700 žinučių jau tą pačią dieną. “Panašu, kad ta mano pasiūlymų dėžutė netrukus sprogs.” - sakė Kono, ir kuriam laikui ją uždarė.

4. Pigesni mobiliųjų planai
Labai neįdomi, bet japonams lengvai Sugos sprendimus leidžianti pajausti pasirinkta politinė kryptis - drastiškai mažinti mokesčius už telefoną. Tokijas vidutiniškai moka apie 55 eurų per mėnesį, kai tuo tarpu Berlynas - 34, Paryžius - maždaug 17 (Lietuvoje visada imu planą be limitų už 14 eurų, tai suprantate, apie ką kalba). 3 didžiausios kompanijos užima 90% visos rinkos, todėl arba reikės didinti konkurenciją, arba mažinti kompanijų valstybei mokamus tinklų mokesčius - Suga dar neapsisprendė. Bet akivaizdu, kad tai politiškai saugi iniciatyva: išskyrus telefonų kompanijas, niekas negali būti nepatenkintas mažesnėmis sąskaitomis.

PINIGAI
Banke, turime problemą

Smarkiai popierines kupiūras mylinčią ir monetas parduotuvėse vis dar bekrapštančią Japoniją vyriausybė siekė skaitmenizuoti ir kurį laiką dovanojo procentus nuo pirkinių už atsiskaitymą kortelėmis ar programėlėmis. Ir kai vyriausybės kampanijai pasibaigus pagaliau pradėjo augti kortelėmis atsiskaitančių japonų skaičiai, visus perkrėtė šiurpas: naujienos skelbia, kad iš beveik 200 japonų sąskaitų kažkas pasiėmė jau daugiau nei 200,000 eurų naudodamasis saugumo spragomis internetinių mokėjimų sistemose. Japonijoje įprasta pinigais internetines mokėjimų sistemas pildyti tiesiogiai prijungiant savo banko sąskaitą: suvedi duomenis, PIN kodą ir jau gali pildyti savo elektroninę piniginę. Dažniausiai nėra jokio antro patvirtinimo - nei SMS kodo, nei Smart-ID, nei parašų, todėl sakoma, kad sumanūs vagys prisigeneravo sąskaitų numerių, pataikė priderinti PIN kodus ir netrukdomi pasiėmė, ką norėję. Didžiausias Japonijos baimės šaltinis - žinia, kad pinigai ištraukti ir iš sąskaitų, kurios niekada nebuvo prijungtos prie nei vieno iš internetinių mokėjimų. Bankai ir mokėjimų sistemos, aišku, atsiprašinėja, stiprina sistemas, ir žada grąžinti visus pinigus, bet ar pavyks grąžinti pasitikėjimą?

KAVINĖS
Kavos su bulvėm laikas

Iliustracija: Starbucks
Lietuva moka mylėti savo metų laikus, Japonija moka juos parduoti. Kiekvienas metų laikas Japonijoje keičia ne tik medžių lapų spalvą, lietaus ir saulės kiekius ir temperatūrą, bet ir įspūdingai gausią pasiūlą restoranuose. Vasarai pabaigus gremžto ledo desertus, viskam su persikais ir šaltus makaronus, atėjo laikas rudeniui ir jo produkcijai. Galėčiau kalbėti apie pasirodžiusias vietinių vynuogių kekes už 10€, kasmet rudenį pardavinėjamą McDonaldo mėsainį su keptu kiaušiniu mėnulio dienai minėti arba apie obuolius po 2€ už vienetą. Bet renkuosi šnekėti apie sezoninę lietuvio svajonę tiesiai nuo japoniško Starbucks baro: kavą su bulvėm. Kurį laiką kiekvienoje kavinėje eiles statantis gėrimas, aišku, iki galo nėra nei kava, nei cepelinų kategorijos bulvės, kokias dabar garantuotai įsivaizduojat. Patiekiama šaltos frappucino formate, kava yra pilna grietinėlės ir saldaus sirupo, o bulvės irgi saldžiosios, suteikiančios visam reikalui sodrumo. Kad ir kaip visa tai beskambėtų, paprasčiausiai reikia užmiršti, kad gersi kavą ir pabandyti: įtikintas Starbucks reklamų ar įtikintas paties savęs, tikrai kažkaip jauti begeriąs ne dar vieną saldų gėrimą, o ką tik prasidėjusį rudenį.

KELIONĖS
Ne visi namie

Pasitaikius įspūdingo tragiškumo metams, Japonija saugosi, saugo kitus, ir dažnai atsisako planų grįžti į savo gimtus miestus atostogų. Susikoncentravusi aplink didžiausių miestų dangoraižius, biurų Japonija ilgais savaitgaliais dažnai važiuoja lankyti tėvų ir šeimų į mažesnius miestus ar regionus, bet nenorėdami platinti koronpalaikės, jaučia spaudimą likti namie. Nors judėjimo sumažinimas ir leidžia vengti infekcijų plitimo, jis neišsprendžia dar didesnės problemos: ilgesio namų vakarienėms ir nostalgijos šviežiai gimtų regionų produkcijai. Todėl šįmet kaip niekad klesti satelitinės regionų parduotuvės Tokijuje. Išsirikiavusios daugiausiai Ginza rajone, jos egzistavo jau ilgąlaik, bet dabar ypač traukia eiles žmonių, pasiilgusių šviežių pietinės Okinavos vaisių, jautienos iš Kobės ar arbatos iš Kyoto. Vietiniai amatai ir spauda irgi priieinami. Tai - įspūdinga galimybė koronos metu sugrįžti namo nejudant arba atrasti naujų vietų skonius nekeliaujant.

Andrius Kleiva, Tokijas
FACEBOOK? Bendraukime
INSTAGRAM?
Žiūrėkite
PERSIUNTĖ BIČIULIS?
Užsakykite sau
KITA JAPONIJA - SPALIO 2.
 Nebenorite?

MailerLite