Šaldytos kaukės, pinigų dalybos, užsidarymai, gubernatorių mados, bebiuris darbas, darbo paieškos ir 800 000 nukirptų tulpių.
Skaityti naršyklėje
Labas rytas ir tau, Fuji-san!

Ačiū, kad nusprendėte prisidėti prie naujo nuotykio ir kartu pažiūrėti, ką veikia Japonija. Neprivalote būti jos fanu, kad rastumėte, apie ką su ja šnekėti - pamatysite. Todėl pažadu dideles ir mažas temas apie tą pačią kasdienybę tik iš kitos planetos pusės - nuo šiol kas antrą penktadienį. — AK

DIDŽIOJI TEMA
Bekuriant robotą fakso popieriams nešti

Verslo Japonija žinojo ir ruošėsi dideliems olimpinių metų iššūkiams: daugiau globalios ekonomikos ir turistų. Bet niekas neperspėjo, kad reikės tvarkytis su dar didesniais: mažiau fakso ir mažiau biuro.

Technologijų oazė Japonija darbo kultūros pokyčių masiškai niekada nesiekė, todėl kolegos vis pasijuokdavo, kad greičiau susikursime robotą fakso popieriams atnešti nei atsisakysime pačio fakso. Patys darbuotojai dažnai vis dar vertinami pagal fizinį sėdėjimą biure - kuo daugiau mataisi, tuo daugiau dirbi. 

Po eilės valstybinių švenčių ir buvimo namie, pirmadienį judėjimas grįžo į Tokijo Otemachi rajoną. Lyginant su sekmadieniu, vaikščiojančių kiekis pakilo 999% - visiems reikia į biurus (NTT). Kitu pavyzdžiu atsisukim į Tokijo savivaldybę, pirmadienį paskelbusią apie skaičiaus trūkumą infekuotojų sąraše. Priežastis? Beveik visa informacija buvo siunčiama faksu: institucijų daug, sergančiųjų - irgi ne vienas, todėl faksas užstrigoAkivaizdu, kad anksčiau palikti savai eigai, tokie japoniški darbo įpročiai koronarealybėje tapo pirmaeile problema.

Apie įpročių priežastis. Nors kvepia dramatiškai, minėto fakso istorija elementari: jis - lėtas, bet veikė ir toliau. Skaitmeniniai įrankiai - čia pat, bet kompanijos, ypač mažos ir vidutinės, nenori kėsintis į ilgamečius įpročius, užsiiminėti nereikalingomis revoliucijomis visuomenėje ir “kelti problemų” prie tų pačių faksų pripratusiems partneriams. Be to, faksas žmogaus rankomis išsiunčiamas ir atnešamas.

Žmonių nori ir biurai. Persol apklausė pradėjusius dirbti iš namų: 37.4% pasakė “nebegalį nuspėti kolegų jausmų”, o 28.4% rūpinosi, ar nebus įtarti tinginiavimu (girdi, niekas nežiūri, tai garantuotai nedirbi). Kalbinti gatvėse, darbuotojai sakydavo turintys eiti uždėti antspaudų ant kontraktų ar susitikti su klientais. Akivaizdu - tokia pačia nuoseklių, komplikuotų ir dėmesiu paremtų santykių architektūra skaitmeninėje erdvėje Japonija užsiimti negali. Bet šiandien, kai viena koroninio traukinio kelione gali nužudyti savo kaimyną, Japonija ruošiasi keisti įsitikinimus. 

Lyginant su 13.2% kovą, balandį iš namų dirbo jau 27.9% žmonių. Tokijuje - 49.1%. Salų šalies žmonėms gamtinės ir kitokios atsitiktinės dramos - gyvenimo dalis, bet iš kiekvienos jie išeina stipresni ir brandesni. Panašu, kad fakso popierius atnešančio roboto gali ir neprireikti.

MADA
Mados gubernatoriai

Iš kairės: Tokushimos gubernatorius, Yamagatos gubernatorė, Iwatės gubernatorius, Miyagi gubernatorius, Tokyo gubernatorė ir Okinawos gubernatorius.

Koronai prasidėjus, tapo akivaizdu; kai kurie Japonijos gubernatoriai valdo ne tik krizę, bet ir mados pasaulį. 

KELIONĖS
Kerpant turizmą ir 800.000 tulpių

Japonų nenuvysi nuo gamtos, todėl ją prireikė nukirpti. Su 800. 000 tulpėmis tą padarė jas auginę Chibos prefektūros sodo darbuotojai, nepalikdami priežasčių ten vykti ir eiliuotis. Nors ir ne tiek pat vizualiai dramatiškų, vietinio turizmo dienos pilnos ir kitų skausmingų momentų. Ištisų regionų gubernatoriai liūdėjo tiesioginiuose eteriuose, liepdami atšaukti visas keliones pas juos, ir įspėjo skaičiuosią ne vietinius automobilių numerius. Pietinės Ishigakio salos meras darė tą patį, net ir žinodamas, kad tokia deklaracija atima iš jo visą vietinį BVP. Bet pasirinkimo nėra: jei korona pasirodytų, saloje - tik 9 ligoninės lovos.

VISUOMENĖ
1000 eurų 10.000 vienišų mamų ir tėvų

Yusaku Maezawa, Japonijai pažįstamas kaip “tas, Twittery dalinęs 1000 eurų visiems norintiems” ir “anas, skrisiantis aplink mėnulį su Elono Musko SpaceX”. Realybė žemiškesnė: iš tikrųjų Maezawa įkūrė siaubingai sėkmingą ZOZOTOWN drabužių krautuvę internete, ir pardavęs ją, ieško, kuo užsiimti. Koronos akivaizdoje, jo dėmesys nukrypo prasminga linkme: Maezawa išdalins 1000 eurų 10 tūkstančių vienišų mamų ir tėvų. Vyriausybė jau pažadėjo 1000 eurų kiekvienam gyventojui, bet Maezawa teisus, matydamas, kad jų gali neužtekti: vieniši tėvai ir mamos, praradę darbus, arba tie, kurie negali eiti į darbus dėl uždarytų darželių ir mokyklų, pajamų tiesiog nebeturi. “Nors ir visko patyrę, jie drąsiai perduoda savo stiprybę vaikams. Noriu, kad tai tęstųsi.” - savo tinklapyje rašė Maezawa.

VERSLAS
Būkit geri, gal galit užsidaryt, ką?

Japoniškas karantinas - subtilus, pilnas elegantiškai paslėptų ir nerašytų taisyklių. Japonijos vyriausybė sako, kad prievarta uždaryti miestų nėra teisinio pagrindo (mane labiau įtikina argumentas apie karo istorinę atmintį, ir japonų nenorą grįžti prie tų pačių įrankių), todėl viską grindžia kvietimais. Žmonės kviečiami likti namie, verslai kviečiami užsidaryti arba trumpinti darbo laiką. Tiesa, ne visi (laikykitės, prasideda): knygynai dirbti gali, nes tobulėjimas yra gyvybiškai svarbu, perskaitytų knygų knygynai - ne, nes tai yra neskubus hobis. Natūralių karštųjų versmių kompleksai - reikia, nes būtina sveikatai, nenatūralūs - uždarytini, nes tai pramoga. Visgi visi pachinko (trumpai aiškinant, japoniški kazino) buvo kviečiami užsidaryti. Kaip kvietimas vyko? Vėl laikykitės: miestas kviečia užsidaryti, dar neužsidaro - savivaldybės darbuotojai eina aplankyti, vis neužsidaro - skelbia pavadinimus viešai, ir dar neužsidaro - griežtai kviečia, vėl neužsidaro - eina aplankyti. Tokijuje gegužės 9-ą tokių neužsidariusių ir jau viešai išskelbtų vis dar buvo 15. “Man nuobodu. Nebūtų atidaryta, tai ir neičiau.” - į NHK kamerą dėjo vienas praeinantis pachinko klientas.

POKALBIS
Erika Matsuyama: “Daug, daug nerimo”

Taisyklių pilnose visuotinėse trečiamečių studentų darbo paieškose tikėtasi lengvų olimpinių metų, o štai ir korona, ir jos visos transformacijos ne laiku. Paskambinau Erikai Matsuyamai, studentei viename Tokijo universitetų, ir paklausiau jos apie darbo paieškas naujoje realybėje. — AK 

Erika, su kokiais jausmais tęsi darbų paieškas?
Daug, daug nerimo, ypač dėl gamybos industrijos kompanijų. Į tokias taikau ir aš: vis svarstau, ar neims mažinti priimamų kandidatų skaičiaus.

Ar ieškodama darbo jauti koroninę transformaciją?
Kompanijos beveik nebeorganizuoja gyvų pristatymų, interviu ir tekstinių testų - viskas internete, ir aš jaučiuosi puikiai apsipratusi. Nebėra ir susitikimų su darbuotojais (esi pakviestas pietų pertraukai, klausinėji klausimus ir esi gausiai vaišinamas). Galvodama apie pastarąjį įsipareigojimą visada jausdavausi ypač nejaukiai, bet kai viskas internete, labai patogu: nereikia galvot apie laiką ir jokius piniginius reikalus.

Ir atgal tai nebegrįš?
Man atrodo, kad turbūt viskas liks, kaip buvę. Gyviems interviu ir masiniams įžanginiams pristatymams didelį dėmesį skiriančių kompanijų labai daug, ir aš galvoju, kad interneto visame tame neišaugs. Užtat gyvenantiems toliau didelių miestų arba užsienyje įdarbinti, dabar išbandyti skaitmeniniai įrankiai matyt bus naudojami plačiau.

Lietuvoje irgi daug namie uždarytų žmonių. Kaip tu, Erika, dorojiesi su namų laiku?
Labai noriu nueiti į parką, bet, akivaizdu: negaliu. Tad nusipirkau vazoninę rožę, pasidėjau verandoj, kasryt laistau, fotografuoju ir džiaugiuosi matydama, kaip žiedams besiskleidžiant ji auga. 

MOMENTAI
Šaldytos kaukės

Korona iš Japonijos atėmė malonų, vėsiai šiltą sakurų sezoną (primenu japoniškus sezonus: šalta šalta malonu karšta karšta), tai kai mes čia paliksim namus, skubiai būsim įpareigoti ieškoti būdų gaivintis. Nors niekas dar neklausė, Yamagatos prefektūros pardavimų automatas jau žino, ko tiksliai reikės: šaldytų kaukių.

ANDRIUS KLEIVA, Tokijas
Nuotraukos: AK, Kyodo, Yusaku Maezawa, Erika Matsuyama, Sakuros miestas.


FACEBOOK? Bendraukime
INSTAGRAMŽiūrėkite
PERSIUNTĖ BIČIULIS? Užsisakykite Japoniją sau
JAPONIJA ČIA, NES UŽSISAKĖTE. Persigalvojote?

MailerLite