– Ne toks ir labas rytas, |
|
|
|
Ilgai galvojau, rašyti ar ne. Siųsti ar ne.
|
|
|
|
Viena vertus, taip beprasmiška atrodo kalbėti apie gastrotendencijas, klimatą gelbstinčias inovacijas ar juokingus tortus, kai už kelių šimtų kilometrų ant žmonių krenta bombos, o mes gauname pranešimus apie tai, kad su savimi reiktų turėti maisto atsargų bent 72 valandoms.
|
|
|
|
Kita vertus, viskas, ką mes galime daryti šitam nerimo kokone, tai padėti kitiems ir gyventi toliau. Įkvėpti ir iškvėpti. Jeigu įmanoma, paaukoti organizacijoms, kurios iš tikrųjų gali padėti. Paskambinti nerimaujančiai močiutei ir ją nuraminti. Pasidaryti skanius pusryčius ar išsikepti sausainių, kuriais pradžiuginsi kitus nerimo kokonus. Gerai atlikti savo kasdienį darbą. Rasti bent kelias minutes mažiems džiaugsmams.
|
|
|
|
Tą ir bandau daryti. Įkvepiu, iškvepiu, įsijungiu man jėgų įpučiantį praeitos žiemos grojaraštį ir rašau. Gal kažkam šis naujienlaiškis padės suvaldyti įsisiūbavusį nerimą ir bent kiek atitraukti mintis. To irgi reikia. Ir eikit į lauką. Savaitgalį ištestavom – lauke jau galima ir kavos išgerti, ir bandutę suvalgyti. Veikia terapiškai.
|
|
|
|
|
VIS DAR SVARBU
Tikiu, kad ne aš viena gyvenu nerimo burbule, todėl darkart primenu apie realius veiksmus, kuriuos galime padaryti gelbstint kitiems:
|
|
|
|
|
|
Ateitis
Pietums – proteinų bomba
Ar žinojote, kad kramsnodami šokoladą arba siurbčiodami kvapnią kavą kartais suvartojate ir vieną kitą vabzdį? Taip taip, kokia viena kita vabzdžių kojelė įkrenta į šiuos produktus dar jų gamybos procese ir tai yra visiškai normalu (ir legalu). Nežinau, kaip Europoje, bet JAV į maistą patenkančių vabzdžių kiekius reglamentuoja FDA – Maisto ir vaistų administracijos.
Tai kodėl tada taip raukomės girdėdami apie tai, kad vabzdžiai yra žmonijos mitybos ateitis? Nes vis dar nesuprantame jų vartojimo būdų. Kol mes dažniausiai įsivaizduojame, kad tuoj vabzdžius barstysime ant bulkos vietoj daktariškos dešros, realybė kiek kitokia. Geriausiu atveju vabzdžiai į mūsų mitybą pateks miltų arba maltų baltymų pavidalu, pavyzdžiui, makaronuose ar košėse. Ne taip baisu, ar ne?
Daugiau apie realią vabzdžių integraciją į mūsų ateities mitybos piramidę ir jų naudą klimatui sužinokite „The Economist“ susuktame 13 minučių video. Taip sakant, susipažinkite su savo ateities racionu.
P. S. Vabzdžių mada jau pasiekė ir Lietuvą. Lietuvoje gaminami visai skanūs PEPEKE batonėliai su svirplių miltais, o ACHETA parduoda visokiausius sūrius užkandžius – džiovintus svirplius ir duoneles.
|
|
|
|
Televizija
Iš televizijos ekranų nužengęs obuolių pyragas
Pamenat, kol dar senais gerais laikais rūpinomės pasaulio pabaiga ne dėl karo, o dėl klimato kaitos, visi plūdom į Netflixą žiūrėti „Don't Look Up“ – dramatiškos satyros apie į pasaulį skriejančią kometą. Nors man tas filmas nelabai patiko, įsiminė paskutinė scena, kur visi doroja labai simpatišką obuolių pyragą ir apokalipsės akivaizdoje prisipažįsta, kad šaldytas parduotuvinis pyragas yra skanesnis už naminį.
Akivaizdu, ši scena įsiminė ne tik man. Tiek įsiminė, kad Netflix pasikvietė JAV konditerijos žvaigždę Claire Saffitz sukurti TO pyrago receptą ir susuko smagų video Netflix Tudum platformoje, skirtoje viskam, kas lieka už kadro. Ten, beje, sau pramoginio turinio atras įvairių laidų ar filmų gerbėjai. Pavyzdžiui, jeigu vakarais slapčia žiūrite pasimatymų šou „Love is Blind“, kūrėjai jus pakvies pasigaminti prie laidos derančių picos bandučių, o „Investing Anna“ gerbėjai sužinos atsakymą, ar kola ir raudonas vynas yra realybėje geriamas derinys (tikiuosi, ne).
Daugiau smagaus turinio pagal savo televizinį skonį ieškokite Netflix Tudum skrynelėje.
|
|
|
|
Laiko mašina
Per 10 metų gaminti išmokau ne tik aš
Pamenu, tais gūdžiais 2010-aisiais, kai paskutinįkart žaidžiau Sims'us, mano simsės ir simsai dažniausiai gamindavo tris patiekalus – šaldytą TV vakarienę, sausus pusryčius su pienu ir makaronus su sūriu. Amerikietiška klasika, kai nemoki gaminti.
Praėjo bent 10 metų ir dabar savo kompiuterinėje realybėje žaidimo „The Sims“ herojai valgo marokietiškus tadžinus, Velingtono kepsnius ar japoniškus nūdlus – juos galima pasirinkti iš bent 300 skirtingų patiekalų. Užuot seniau egzistavusio fizinių poreikių patenkinimo simsai dabar gali atrasti maistą – lavinti savo skonių paletę, mokytis naudotis pagaliukais ar atidaryti restoraną. Kartu su simsais, aišku, mokomės ir mes – kam skaityti knygas ar keliauti ir ragauti, kai viską gali „išžaisti“.
Naujas „The New York Times“ straipsnis pasakoja apie gastronominę evoliuciją kompiuterio ekrane – kaip besikeičiant maisto kultūrai, keičiasi ir jos atvaizdavimas dirbtinėje realybėje. Labai rekomenduoju paskaityti ir sužinoti daugiau. Arba bent jau susivilioti ir iš naujo įsijungti „The Sims“ patiems.
|
|
|
|
Mokslas + maistas = KML
Kiek labai galima mylėti duoną?
Vašingtone įsikūrusioje virtuvėje rasite visko, kas būdinga įprastai kepyklos virtuvei – plieninius stalus, milžiniškas orkaites, krūvas padėklų ir riebius maišus miltų. Vienas vienintelis skirtumas – čia dirbantys žmonės, kurių paprastais kepėjais nepavadinsi. Jie – mokslininkai, o čia įsikūrusi virtuvė yra Duonos laboratorija (angl. Bread Lab).
Vašingtono universitete įsikūrusi Duonos laboratorija bando sukurti agrokultūrinę revoliuciją, kuri leistų mėgautis maistinga duona visiems, nepriklausomai nuo klimato sąlygų ar duonos kaštų.
Geriausias pavyzdys yra viso grūdo duona. Dažniausiai niekas nenori rinktis kartais smėlį primenančios viso grūdo duonos, jeigu galima pačiupti burnoje tirpstantį pienišką batoną. O kas jeigu pavyktų sukurti viso grūdo duoną, kuri būtų ne tik maistinga, bet ir skani kaip batonas? Kaip tik tai ir yra vienas duonos laboratorijos uždavinių, padėjusių atsirasti „visiems prieinamam kepalui“ (angl. The Approachable Loaf). Komanda sukūrė unikalų duonos receptą, kuriuo pasinaudoti gali kiekviena JAV kepykla ir kiekvienas kepėjas namuose. Tiesa, receptu besinaudojančios kepyklos yra kviečiamos dalį pelno paaukoti laboratorijai – taip komanda gali tęsti savo darbą duonos industrijoje.
Receptas – nuorodoje, daugiau apie laboratoriją – straipsnyje, o mane sudomino laboratorijos Instagram paskyra. Tikrai patiks duonos nerdams.
|
|
|
|
Tik Japonijoje
Čiupk pietus, kol nenuplaukė
Ar yra tekę gaudyti maistą? Jeigu nedalyvavote ne vienoje legendinėje Kėdainių ledų šventėje, kur ledai (tiksliau, jų kuponai) krisdavo iš dangaus, įtariu, kad ne.
O vat japonai kartais gaudo – tik ne ore, o vandenyje. Dar 1959-aisiais Takachiho mieste įsikūrė restoranas „House of Chiho“, kuriame makaronai pas klientus atplaukia šaltinio vandeniu pripildytu bambuku – tik spėk juos sugauti. Tada juos mirkai tsuyu padaže, kuriame susijungia dashi sultinys bei soja, ir dedi į burną. Patirtis tokia įtraukianti, kad tradicija perkeliama į namus: žmonės perka žaislus primenančius įrenginius, kuriuose makaronai sukasi ratu plastmasiniame inde.
Daugiau apie makaronų plukdymo tradiciją galite paskaityti „Gastra Obscura“ tekste, bet kam skaityti, kai galima pamatyti – video iš įvykio vietos nuorodoje.
|
|
|
|
Socialiniai tinklai
Pasaulį gąsdinantys tortai
Lygiai prieš metus, 2021 vasario naujienlaiškyje išreiškiau savo meilę Facebook grupėms. Aš ten randu ir kulinarinio įkvėpimo, ir savo kasdienį juokų maišelį. Nauja mano mylimiausia grupė kaip tik yra susijusi su pastaruoju.
Sveiki atvykę į tortų su gąsdinančiom aurom grupę – „Cakes with threatening auras“. Nuo vidaus organus atkartojančių iki nepavykusių šrekų ar sasyskų tortų. Toje grupėje yra visko – turit pamatyti tai patys.
Kad suviliočiau, pristatau jums Kardashianų tortą, nekaltą braškinę panna cottą, majonezą su pabarstukais ir gražų ežiuką, o visa kita atrasit patys.
|
|
|
|
|
- Mimozų laikai praėjo – dabar prie pusryčių derinamas grynų gryniausias vynas. Instagram įraše sužinokit, ką derinti prie kišo, o ką prie benediktų.
- Visad prie savo blynų receptų rašau nEpErmAiŠyKiT tEšLoS. Dabar bent jau turiu įrodymų – jie čia.
- Ar dar pamenat, kaip 2019 spalį kiekvieną rytą valgiau košes? Idėją pasiskolinau iš @lukasvolger – jis šį iššūkį kartoja kiekvieną vasarį. Vasariui besibaigiant jo profilis tapo fantastiška košių galerija, saugokit įkvėpimą į savo galerijas.
- Ar esat išmetę pusę kokosų skardinės? Gėda, bet aš esu. Užtat dabar nebemesiu, nes darysiu taip.
- Aš šiaip nesu sausainių žmogus, bet apie šiuos galvoju visą vasarį. Tai negi reiks kept.
- Knygos rekomendacija, kurią gavau iš vienos sekėjos – įsitraukiau į savo Good Reads sąrašą, tai gal prireiks ir jums.
|
|
|
|
|
|
|
|
Ačiū, kad perskaitei iki galo! Jeigu turi komentarų ar pastebėjimų, mielai jų laukiu Instagrame, Facebooke arba el. paštu žemiau. Linkėjimai! |
Gabrielė,
Pusryčiams
|
|
|
|
|
|
|