Vasario mėnesį Vežėjų sąjungos atliktos apklausos duomenys rodo, kad vežėjai optimistiškai vertina šių metų veiklos perspektyvas, tačiau pasigenda aktyvesnio valdžios institucijų veiksmų sprendžiant jiems aktualias, pavyzdžiui, trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimo bei kitas problemas.

Pasak Lietuvos vežėjų sąjungos generalinio sekretoriaus, transporto bei logistikos įmonės „Krautoma“ generalinio direktoriaus Sigito Žiliaus, Lietuvos transporto sektoriaus galimybės įgyvendinti ES žaliojo kurso tikslus - ribotos. Tam būtinos infrastruktūros šiuo metu nėra, o beatodairiškas siekis pereiti prie klimatui neutralaus transporto gali pareikalauti milžiniškų investicijų ir padidinti krovinių pervežimo kainas.

Klausytis viso pokalbio: Spotify | Apple Podcast 

Mėnesio viduryje paaiškėjo, kad ES sankcionuotų baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą realiai nesustojo. Muitinės departamento vadovas sako, kad sankcijų įgyvendinimas yra sudėtingas. „Lietuvos geležinkelių“ atstovas pareiškė, kad įmonė įtartinas trąšas Lietuvoje stebi nuo šių metų pradžios.

Transporto ir sandėliavimo sektoriuje vasario mėnesį daugiau kaip pusė bendrovių savo verslo padėtį vertino gerai. Didžioji šių įmonių dalis per artimiausius tris mėnesius neketino keisti nei teikiamų paslaugų kainų, nei darbuotojų skaičiaus, rodo naujausios Valstybės duomenų agentūros apklausos duomenys.

Lietuvos transporto įmonių vilkikų tarptautiniais maršrutais nuvažiuojamas atstumas tam tikrais atvejais per metus siekia kiek daugiau 130 tūkstančių kilometrų, toks kiekis yra trečias pagal dydį visoje Europos Sąjungoje. 

Suomijos kapitalo logistikos bendrovė „Itella“ pranešė, kad nuo gegužės Lietuvoje teiks tik siuntų pristatymo ir pervežimo paletėmis paslaugas, o krovinių pervežimo veikla bus nutraukta.

Danijos krovininės laivybos ir logistikos įmonių grupės „Maersk“ pajamos pernai padidėjo beveik 32 proc. iki 81,529 mlrd. JAV dolerių. Vokietijos logistikos grupės „Hamburger Hafen und Logistik“ (HHLA) pajamos pernai, preliminariais duomenimis, siekė 1,578 mlrd. eurų – 7,7 proc. daugiau nei 2021 metais. Danijos laivybos ir logistikos paslaugų grupės DFDS pajamos pernai siekė 3,61 mlrd. eurų – 47 proc. daugiau nei 2021 metais.

Konteinerių krova didžiausiame Europoje Roterdamo uoste pernai smuko 5,5 proc. iki 14,455 mln. TEU, tačiau bendras krovinių srautas beveik nesikeitė ir sumenko 0,3 proc. iki 468 mln. tonų. Tuo metu didžiausio Vokietijoje Hamburgo uosto terminalų krova pernai siekė 119,9 mln. tonų ir buvo 6,8 proc. mažesnė nei 2021 metais.

Europos Komisija siūlo nuo 2030 metų sugriežtinti sunkiųjų transporto priemonių CO2 emisijas. Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) ir Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) ragina ES Tarybą, Europos Komisiją ir Europos Parlamentą skubiai įsipareigoti siekti ambicingų tikslų plėtojant sunkiasvorių transporto priemonių elektros įkrovimo ir vandenilio papildymo infrastruktūrą.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA) skelbia, kad Lietuvos verslo investicijos į naujus vilkikus priartėjo prie 4 mlrd. eurų, o pagal santykines investicijas į „Euro 6“ sunkiasvores transporto priemones Lietuva užimą pirmąją vietą Europos Sąjungoje.

• „cargoGO Group“ vadovu paskirtas Osvaldas Švitra, suformuota valdyba;
• „Klasco“ nuo vasario vadovauja V. Muštuk;
• Klaipėdos uosto direkcijos pajamos pernai sumenko 8 proc. iki 60,9 mln. eurų;
• „Nurminen maritime“ pajamos pernai sumažėjo 45 proc. iki 28 mln. eurų;
• „Albe Alliance“ pajamos pernai padidėjo daugiau nei dvigubai iki beveik 8,4 mln. eurų
• „Manvesta“ nori įdarbinti šimtą sunkvežimių vairuotojų iš Šri Lankos;
• „Transimeksa“ artimiausiu metu tikisi sulaukti daugiau nei 100 „Volvo“ vilkikų;
• „LTG Cargo“ krovinius gabens nauju intermodaliniu maršrutu Kaunas–Slavkovas;

• „MSgroup“ Vilniaus rajone planuoja 2,2 tūkst. kv. metrų sandėlį;
• „UHB Service“ Vilkaviškio rajone planuoja beveik 10 tūkst. kv. m ploto trąšų sandėlį;
• „Dėlionė LT“ Kauno rajone statys beveik 4 tūkst. kv. m sandėliavimo kompleksą;
• „Tirova“ Gargžduose planuoja 1,1 tūkst. kv. m ploto sandėlį;
• „ACE logistcs“ Kauno rajone statys 4,5 tūkst. kv. m bendro ploto sandėlį;
• „Nordspace“ Kaune pradėjo 2,2 tūkst. kv. m sandėlio statybas;
• „Eikos statyba“ Vilniuje planuoja 11 tūkst. kv. m sandėlį;
• Kauno LEZ baigtas statyti beveik 9,3 tūkst. kv. m ploto „Tamro“ logistikos centras;

Lietuvoje kovo pradžioje buvo registruota 66,5 tūkst. sunkesnių kaip 12 tonų vilkikų (N3) – 601 daugiau nei vasario pradžioje, ir 57,9 tūkst. puspriekabių (O4), jų skaičius per mėnesį padidėjo 795 vienetais. „Regitros“ duomenimis, per mėnesį registruoti 1888 naujos gamybos vilkikai ir 1826 naujos gamybos puspriekabė.