Pastarosiomis dienomis vis komtempliuoju – įdomu, ar čia tik mano draugų rate visi primena greitai pervargstančias snaigutes, ar iš tikrųjų vasara šiek tiek vargina. Atrodo, su kuo bekalbėjau, visi kaip susitarę pasiilgo rudens dėl vienos vienintelės priežasties: bus galima negraužiant savęs išdribt ant sofos, įsijungt Netflixą ir sukirst tą obuolių pyragą. Nestresuojant, kad neišnaudoji kiekvienos geros vasaros dienos naujiems nuotykiams. Nepatiriant FOMO, kiekvienąkart įsijungus Instagramą. Neskaičiuojant, kiek kartų šį sezoną buvai prie jūros, ir galvojant, kad vis tiek tų kartų buvo per mažai. Tiesiog grįšim namo ir nieko neveiksim – aleliuja.
Aišku, aš turiu ir kitų priežasčių laukti rudens. Man šie mėnesiai – pats sukimosi virtuvėje pikas. Kepu moliūgus ir kitas sezonines daržoves, trinu sriubas, gliaudau figas (joms skyriau net visą skyrelį žemiau), maišau pyragus, kildinu bandeles. Antrąkart metuose pereinu visus stalčius ir spinteles, viską išvalau ir perdėlioju, kad būtų dar patogiau naudotis (jeigu reikia hack'ų projektų – pažiūrėkit čia). Jei ne cinamonu ar pyragais, tai namai kvepia bent žvakėm ir smilkalais. Galiausiai, į mylimiausių veiklų sąrašo topą pakyla viena vienintelė – susisukus į pleduką saldžiai užmigti prie dar vieno serialo 21 valandą vakaro. Taip, 21. Juokų skyrelyje pačioje naujenlaiškio apačioje į pačią pirmą vietą įdėjau memą, kuris taikliausiai apibūdina mano gyvenimą šiuo periodu.
|
|
|
|
Skaityti
Pasaulis (vis dar) eina iš proto dėl stebuklingų dietų
Dietos yra tema, sena kaip pasaulis. Ko tik nėra darę žmonės, kad sukūstų – valgę muilą, patiekalus iškeitę į penkias cigaretes ar užkandžiavę vata. Taip, vata.
Dabar apsistojom ties tokiais stebuklingais produktais kaip liekninanti arbata arba organizmą valantys milteliai. Tikiu, kad jeigu naršot, apie pastaruosius skandalus Lietuvoje, kai liekniausia Lietuvos influenza reklamavo stebuklingas arbatėles, jau girdėjot. Bet čia tik gėlytės, brangieji.
Ar teko girdėti apie „The F-Factor Diet“, kuri jau tapo vadovėliniu dietų apgavysčiu pavyzdžiu? Kaip jie patys sako – valgai angliavandenius ir viską ką nori, geri alkoholį, sportuoji mažiau, bet lieknėji. Ai, ir valgai keistos sudėties skaidulų batonėlius ir miltelius. Atsiranda šaltinių, tikinančių, kad moterys po šių produktų patyrė persileidimą, išgyveno tokius skausmus, jog turėjo gultis po kompiuteriniu tomografu ar sulaukė tokių bėrimų, kuriuos reikėjo gydyti chirurgiškai. Užtat lieknos kaip smilgos! Ta proga, jums linkiu kritinio mąstymo – va šitas dar tikrai niekam nepakenkė. O visas straipsnis apie stebuklingą dietą ir dabar vykstančius teismus – The New York Times portale.
|
|
|
|
Ragauti
Odė sūriams
Nuotraukoje – aš (kairėje) ir mano brangi draugė Aistė (dešinėje) prie milžiniško sūrio Druskininkuose, Sūrių šventės metu. Abi labai patenkintos, nes jau išragavusios keliolika skirtingų sūrių: per porą valandų spėjom ne tik sudalyvauti geriausio lietuviško sūrio rinkimuose, kur teko kaštavoti kiekvieną kandidatą, bet ir sudalyvauti „Say Cheese“ degustacijoje, kur abi sužinojom visokių įdomybių.
Nors pirmai sūrių festivaliui neteikiau daug lūkesčių, po jo galiu tvirtai pasakyti du dalykus. Pirma, nuoširdžiai nežinojau, jog Lietuvoje yra gaminama tiek ir tokių gerų sūrių. Ir antra, sūriai yra tokia puiki patirtis, kurią siūlau išbandyti nelaukiant dar kitų metų sūrininkų šventės.
Kaip tai galite padaryti?
1. Keliaukite į Sūrinininkų namus Dargužiuose. Nežinau, kaip bus šaltuoju sezonu, bet bent jau vasaros sezonu ten galima sudalyvauti puikiose degustacijose.
2. Dalyvaukite degustacijose Vilniuje ar kituose didžiuosiuose miestuose. Taip taip, degustacija skamba snobiškai, bet jau kelintąkart įsitikinau, kad tai yra lengviausias būdas mokytis. Klausai, ką pasakoja profas, ragauji ir išsineši tokią patirtį, kurios neperskaitytum vadovėliuose. Mums patiko Vytauto Vagos vedama „Say Cheese“ degustacija, bet mačiau, kad panašias organizuoja ir „Masters of Cheese“ komanda.
3. Tiesiog pirkite ir ragaukite skirtingų vietinių sūrininkų gaminamus sūrius. Puikų lietuviškų sūrių pasirinkimą turi „ROOTS“ krautuvė Halės turguje, į Tymo turgų ir ūkininkų turgelį prie „Akropolio“ nuolat sūrių atsiveža „Laužėnų sūrinė“ ir „Laimingi sūriai“.
|
|
|
|
Zero-waste
Banano žievė irgi maistas!
Arba bent jau tuo jus pabandys įtikinti Max La Manna, receptų knygų autorius ir zero-waste šefas. Tarp kitų jo mėgstamų ingredientų, kurie jums gali būti panašesni į kompostuojamas atliekas, rasite braškių lapelius, žiedinio kopūsto lapus ar bulvių lupenas. Nepatikėsite, bet visa tai Max La Mannna siūlo prikelti naujiems patiekalams. Pavyzdžiui, iš braškių su visais lapeliais išsiplakite kokteilį, su trintuvu sutrintas bananų žieveles sudėkite į bananų blynus, o iš žiedinio kopūstų lapų paruoškite pagardą sumuštiniui. Visi receptai ir dar daugiau patarimų – jo Instagram paskyroje.
|
|
|
|
Sezoninės naujienos
Skelbiu figų sezoną atidarytu
Kad laukiu rudens – jau tikrai nebe naujiena. Figos yra vienas tų rudens atributų, priverčiančių mane šio sezono laukti dar labiau.
Kad jau pirmosios figos pasirodė parduotuvių lentynose, pasidalinsiu keliais triukais, kaip jas prisijaukinti:
Rinkimasis ir laikymas. Renkantis figas parduotuvėje, reiktų vadovautis dviem rodikliais: jų minkštumu ir odos išvaizda. Prisirpusi figa turėtų būti minkšta ir tvarkinga, nepažeista odele. Jei namie jas planuojate suvalgyti tą pačią dieną, laikykite spintelėje, jei per kelias artimiausias – šaldytuve.
Valgymas. Man asmeniškai figos skaniausios žalios. Jokio odelės lupimo (nebent būtų pažeista), tiesiog pjauni pusiau, pagardini mėgstamu minkštu sūriu arba tiesiog druska ir kandi. Figas taip pat galima ir kepti orkaitėje arba ant griliaus. Taip karamelizuosis jose esantis cukrus.
Aš figas mielai dedu į salotas, pjaustau į jogurto ir granolos dubenėlį. dedu ant košės, naudoju kaip garnyrą prie pagrindinių patiekalų. Figos tobulai dera su minkštaisiais sūriais (pelėsiniu, ožkos, fetos) kaip užkandis, su juodoju šokoladu ir druskos kristalais – kaip desertas.
Daug valgymo būdų kaip visad pateikė mano mylimi Food52. 27 būdai figoms doroti – nuorodoje.
|
|
|
|
|
|
Desertai, kuriems reikia brėžinių |
|
Sakot, prancūziškieji macaronsai reikalauja pastangų? Leiskit jums pristatyti kek lapis Sarawak – iš Malaizijos kilusį desertą. Pyragaičio sudėtis – nieko sudėtingo: labiau primena paprasčiausią biskvitinį pyragą. Užtat lipdymo technika – oho. Pyragas kepamas po vieną sluoksnį: iškepi vieną sluoksnį, dedi tešlos (!) sluoksnį ant jau iškepusio, vėl į orkaitę ir kartoji tiek, kiek reikia. Iškepi dryžuotą pyragą, o po to pjaustai ir dėlioji tokį įspūdingą raštą. Daugiau apie pačius desertus galite sužinoti čia, bet turbūt labiausiai norėsis pamatyti konstruktoriaus video.
|
|
|
Dar vienas naujas būdas vynui atidaryti |
|
Jeigu nesat vidury pievos ieškoję kuprinėje bet kokio įrankio, kuriuo būtų galima atidaryti vyną, neturėjot romantiškos jaunystės. Aš pamenu tokių epizodų ir ne vieną – prie jūros, parke ar net prie laiptinės. Na, taip, nelegalu ir negražu, bet aiškinkit jūs tai -niolikinei Gabrielei.
Nors dabar vyno tušinukais arba batų aulais nebeatidarinėju, kartais smagu prisiminti jaunystę ir pasidomėti naujais hack'ais. Vakar netyčia užkliuvau už šito video – rekomenduoju, kitąkart išgelbės (arba ne).
|
|
|
|
|
|
|
Mano nauja mylimiausia Instagram paskyra |
|
Gal norėtumėt keptų cielų svogūnų, įdarytų pupelėmis pomidorų padaže? Arba ką manot apie žėlė tortą su žirneliais, virtais kiaušiniais ir svogūnlaiškių pabarstukais? Visa tai – tik dalis nuostabiausios vintažinės virtuvės receptų iš mano naujos mylimiausios Instagram paskyros: @dailyvintagefoods. Užsukit, nepasigailėsit.
|
|
|
Desertui – passive aggresive komplimentas |
|
Pamenu, vienu metu buvo populiarūs puodeliai, kurių dugne po to, kai išgeri gėrimą, pamatai malonią žinutę. You're beatuiful. Have a nice day. Miela, ar ne?
Neslėpsiu, mane labiau nudžiugintų ir prajuokintų šios nemandagios lėkštės. Suvalgai patiekalą ir gauni bonusą!
|
|
|
|
|
Kurorto atradimas
„MOSSO“
Į Mosso užsukom jau po mano jau pradžioje aprašyto sūrių festivalio – jau atrodo, tiek visko ten priragavom, kad sunku čia bus mus nustebinti. Bet nustebino. Turbūt padėjo ir tai, kad į Mosso ėjom vedami gando, jog dabar jų virtuvėje sukinėjasi vienas iš buvusių „Džiaugsmo“ šefų.
Puikus mano mylimiausias negroni kokteilis ir puikūs šefo pasiūlymai. Aš įnikau į tuno ceviche su avietėmis, draugai ragavo dienos žuvį ir mėsos patiekalą, o Justinas testavo krevetes. Visus keturis visi patiekalai tikrai džiugino.
Šv. Jokūbo 1, Druskininkai | FACEBOOK | INSTAGRAM
|
|
|
|
Jau tradicija tapęs juokų skyrelis jus pasitinka ir šįkart. Keli – netgi video formatu:
|
|
|
|
|
|
Ačiū, kad perskaitei iki galo! Jeigu turi komentarų ar pastebėjimų, mielai jų laukiu Instagrame, Facebooke arba el. paštu žemiau. Linkėjimai! |
Gabrielė,
Pusryčiams
|
|
|
|
|
|
|