Man prasideda migrena vien pagalvojus, kaip atrodė Lietuvos ir Japonijos diplomatų (oficialių ir ne) miego sąskaitos spalį ir gerokai iki jo - būtent jie Tokijuje sukūrė lietuviškiausią savaitę su premjerės Šimonytės ir premjero Kishidos susitikimu, verslo forumais, kultūriniais bendra(darbia)vimais ir stogą nurovusiu Čiurlionio kvarteto koncertu. Tvardysiuosi ir įvardysiu tik tris pagrindinius elementus, kuriuos apie Lietuvą ir Japoniją pasakė šis svarbus laikas.
Lietuva ir Japonija viena kitą papildys kovoje su geopolitiniu chuliganizmu. Pirma, abi panašios tuo, kad turi eilę bepročių kaimynų, kurie tikrina arba grasina tikrinsiantys ne tik tarptautinės teisės, bet ir žmogiškumo ribas. Antra, ir Japonijai, ir Lietuvai sunkiau veikiant po vieną. Japonija savo konstitucijos daugiau nukreipta į savisaugą, o ne gynybinę pagalbą, mažiau pažįsta tą šalį iš r raidės, jos nesąmones energetikos, kibersaugumo klausimais, o Lietuvai, patyrusiai su kibersaugumu ir NATO, kartais trūksta žinių apie Aziją ir neužtenka galimybių patikrinti sukauptą patirtį didesnės šalies masteliuose. Japonijai pakėlus Lietuvą iki strateginės partnerės lygio (Europoje, sako, tokių šalių yra vienženkliais skaičiais), abi šalys gaus reikšmingų progų papildyti, pridengti viena kitą.
Tarp Lietuvos ir Japonijos gims naujų ryšių maisto, kultūros, technologijų sferose. Šita savaitė parodė, kad jau tikrai baigti laikai, kai reikia aiškinti, kur ir apie ką yra Lietuva. Abi pusės sutinka, kad santykius ir produkciją kuria tuo pačiu: sunkiu darbu, autentika ir pasitikėjimu. Dabar tik reikės išlaikyti kantrybę papildomai dešimčiai susitikimų, pokalbių, vakarienių tam, kad nauji santykiai užsitvirtintų. Praradę kantrybę su Japonija, deja, nepasieks nieko.
Seni partneriai Japonijoje nusipelno dar daugiau garbės. Būtent per tą lietuviškiausią savaitę pirmąkart gyvenime buvau renginyje, kurioje dalyvautų vienos šalies ambasadoriai bent trimis kartomis atgal. Lietuvoje buvę Japonijos ambasadoriai ne šiaip sau ateina pastovėti su šampano taure - jie prisideda prie knygų leidybos apie Lietuvą, organizuoja susitikimus, nuolatos kalba apie Lietuvą kitiems ir galėtų paaiškinti, kuo ji gera kur kas įspūdingiau nei mes patys. Toje pačioje palaikytojų grupėje - didžiausių verslų įkūrėjai, parlamentarai. Hirofumi Nakasone, parlamentaras ir Japonijos-Lietuvos parlamentinės draugystės lygos pirmininkas, tame pačiame renginyje net sakė, kad “kiekvieną Lietuvos pergalę jis pajaučia taip pat, kaip ir pergalę”. Jų balsas Lietuvoje turėtų būti girdimas, palaikomas, apdovanojamas plačiau.
|