Lapkričio pabaigoje vyko jau 28-ąjį kartą dienraščio „Vakarų ekspresas“ organizuojami „Metų klaipėdiečio" rinkimai. Jų metu įteikta ir gražia tradicija tampanti Socialiai atsakingo verslo nominacija.

Šiai nominacijai siūlomos įmonės, kurios tiki, kad sprendimai, didinantys visuomenės gerovę, sprendžiantys socialines problemas, nėra vien labdara, bet sykiu - ir visuomenės edukacija.

„Nominacija svarbi, Klaipėdoje yra tikrai daug atsakingų, tvariai tiek darbuotojus, tiek aplinką, tiek bendruomenės interesus vertinančių įmonių, todėl išrinkti šiuo metu labiausiai vertą bendrovę itin sudėtinga", - mano „Vakarų ekspreso“ vykdomoji direktorė Loreta Latakienė.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdomasis direktorius Robertas Valantiejus apdovanojimo ceremonijoje sakė, jog galima pasidžiaugti, kad nugalėtojas šioje nominacijoje šiemet buvo išrinktas vienbalsiai.

"Tai įmonė, kuri ne tik daro gerus darbus, bet ir kasmet skelbia įmonės socialinę ataskaitą. Tokia praktika ateityje turėtų tapti norma ir kitoms įmonėms" - sakė R. Valantiejus.

Šiemet Socialiai atsakingo verslo nominaciją pelnė AB Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė.

"Nominaciją vertinu kaip įpareigojimą kurti dar didesnę vertę ir dalintis ja su visuomene", - apdovanojimo renginyje sakė Vakarų laivų gamyklos vadovas Arnoldas Šileika

Lapkričio 10 d. Klaipėdos universitete penkių krašto verslą vienijančių organizacijų lyderiai pasirašė bendrą Memorandumą, deklaruojantį verslo paramą Klaipėdos universitetui (KU) ir kviečiantį verslo bendruomenę prisidėti prie KU ateities neliečiamojo kapitalo fondo sukūrimo.

Po memorandumo tekstu pasirašė Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Egidijus Mockus, Arnoldas Šileika, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidentas, Vaidotas Šileika, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, Vytautas Lygnugaris, Lietuvos laivų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, Andrius Sutnikas, Lietuvos jūrinio klasterio koordinatorius bei prof. dr. Artūras Razbadauskas, Klaipėdos universiteto rektorius.

UAB „Klaipėdos terminalo grupei“ priklausantis Malkų įlankos terminalas (toliau – MĮT), UAB baigė sandėliavimo aikštelių rekonstrukcijos projektą. Rekonstruota apie 40 000 m2 MĮT aikštelių ploto, iš kurių 15 000 m2 pritaikyta įvairesnių krovinių sandėliavimui.

„Saugojimo aikštelių rekonstrukcijos poreikį lėmė kelios esminės priežastys: saugoti didesnius kiekius ir įvairesnių krovinių. Saugojimo aikštelių rekonstrukcija užtikrins didesnį terminalo veiklos pranašumą bei lankstumą atliepiant klientų poreikius ir lūkesčius“, – sakė Malkų įlankos terminalas, UAB direktorius Julius Kiršis.

2022 – aisiais MĮT į krovos pajėgumų didinimą investavo 5 mln. eurų. Atlikta daug darbų: rekonstruota sandėliavimo aikštelė, pastatytas naujas 3 200 m2 birių krovinių sandėlis, įsigytas vienas didžiausių Baltijos šalyse elektra varomas hidraulinis kranas, kurio krovos galimybės – 1 300 t / val. bei frontalinis krautuvas ir kita svarbi, terminalo veiklai užtikrinti, reikalinga technika.

Lapkričio pabaigoje pradėtas ir 141 – os krantinės, kuria naudojasi MĮT, kapitalinis remontas.

„Krantinė, kuria naudojamės per daugelį metų susidėvėjo ir artėja prie ribos, kai nebeatitiks reikalaujamų saugos parametrų priimant laivus ir, žinoma ją eksploatuojant. Ši krantinė nuo jos pastatymo pradžios nebuvo remontuota. Natūralu, kad būtinas pokytis, todėl susitelksime ir savo terminalo darbą perorganizuosime taip, kad galėtume užtikrinti krovinių srautų priėmimą ir išgabenimą valdydami tik vieną krantinę“, – pažymėjo J. Kiršis.

Vokietijos energetikos kompanija „Uniper“ pasirinko naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorę KN (AB „Klaipėdos nafta“) teikti valdymo paslaugas Šiaurės jūros pakrantėje statomam Vilhelmshafeno suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui.

Vilhelmshafeno mieste – Žemutinės Saksonijos žemės šiaurėje, prie Jadės įlankos Šiaurės jūroje, „Uniper“ statomas SGD terminalas yra toliausiai Vokietijoje pažengęs ir pirmasis plaukiojančio SGD terminalo projektas. Terminalą siekiama pastatyti per rekordiškai trumpą laiką ir jau šią žiemą pradėti jo eksploataciją bei gamtinių dujų tiekimą šaliai.

Terminalo sprendinys paremtas plaukiojančio laivo-saugyklos (FSRU) technologija, kurį projektui, kaip ir Lietuvoje, pristatys ir eksploatuos norvegų kompanija „Hoegh LNG“. Projektinis terminalo metinis pajėgumas – 7,5 mlrd. kub. m gamtinių dujų, o tai atitinka daugiau nei 8% Vokietijos dujų poreikio 2021 metais.

Klaipėdos konteinerių terminalas, UAB (toliau – KKT) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „Autepra“ dėl IT sprendimų sukūrimo ir pritaikymo, siekiant automatizuoti atvykstančio transporto į terminalą procesą. Vartų kontrolės sistema bus skirta autotransporto gabenančio konteinerius srautų valdymui.

„Tikime, kad vartų automatizuota sistema didins mūsų terminalo konkurencinį pranašumą klientų aptarnavimo atžvilgiu. Tai galingas instrumentas, kuris apjungs skirtingas technologijas: transporto priemonių atpažinimą, srauto judėjimo valdymą, konteinerių defektų automatinį nustatymą ir kt.“, – sako Klaipėdos konteinerių terminalo, UAB generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

Vartų kontrolės sistema bus įrengta visoje terminalo teritorijoje, kurioje sandėliuojami konteineriai, o jos bendras plotas sudaro – 36 ha.

Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdomos Klaipėdos grupės Vakarų laivų gamykla (VLG) įmonė „Vakarų krova“ siekia, kad jos teritorijoje Klaipėdos uoste būtų galima laikyti ir krauti dukart daugiau metalo laužo – iki 900.000 tonų per metus. Bendrovė į įrangą ir infrastruktūrą investavo apie 3,5 mln. Eur – ji įsigijo naują kraną, išplėtė metalui laikyti skirtas aikšteles.

Pagal dabartinį taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą „Vakarų krova“ Klaipėdos uoste gali priimti ir perkrauti 450.000 t metalo laužo per metus.

„Tai nereiškia, kad tuos 900.000 t mes krausime rytoj, mes norime turėti leidimą tam padidintam kiekiui. Su esama technologija galime tiek krauti. Kada bus pasiektas galutinis ar norimas rezultatas tiek krauti, šiandien sunku pasakyti, gal mes jo net nepasieksime. Gal kitais, gal dar kitais metais“, – BNS sakė Gediminas Rimkus, bendrovės vadovas.

Klaipėdos uoste kapitališkai suremontuota krantinė, skirta laivų remonto veiklai. Krantine besinaudojanti UAB „Klaipėdos laivų remontas“ prie jos vėl gali švartuoti nebe vieną, o du veiklai skirtus dokus.

58 krantinės avarinės būklės dalis suremontuota iš esmės – atliktas viršvandeninės ir povandeninės dalių kapitalinis remontas. Remonto metu įrengta nauja fasadinė sienutė, sutvarkytos dangos, lietaus nuotekų sistema.

Prie šios krantinės UAB „Klaipėdos laivų remontas“ švartuoja dokus, kurie yra skirti laivų remontui.

Krantinę suremontavo konkursą laimėjusi UAB „Borta“. Šie darbai Uosto direkcijai kainavo daugiau kaip 395 tūkst. eurų (įskaitant PVM).

Dar gegužės mėnesį Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė investicinę sutartį, pagal kurią bus vystoma uosto infrastruktūra, reikalinga planuojamai jūrinių vėjo elektrinių plėtrai. Uosto direkcija įsipareigojo Smeltės pusiasalyje įrengti infrastruktūrą, kad čia būtų galima vystyti jūrinių vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybos, surinkimo ar sandėliavimo veiklą, o KLASCO – įrengti atitinkamą suprastruktūrą, įsigyti specialią krovos techniką.

Šio projekto pagrindu jungtinė koncerno „Achemos grupė“ ir bendrovės KLASCO komanda lankėsi Vokietijoje vykusioje tarptautinėje vėjo energetikos parodoje „WindEnergy Hamburg 2022“, kurioje buvo pristatomos naujausios šio sektoriaus tendencijos ir naujovės.

„Parodoje, kuri įvyko po 4 metų pertraukos, susitikome su potencialiais klientais ir partneriais. Parodą vertinu labai teigiamai, nes jau šią savaitę pasipylė bendradarbiavimo užklausos“, – po vizito Hamburge džiaugėsi KLASCO komercijos direktorius Tomas Mačiulskis.

Spalio viduryje Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos delegacija kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Inovacijų agentūra dalyvavo verslo misijoje Paryžiuje. Tuo metu čia vyko ir trečią kartą organizuotas Prancūzijos - Lietuvos verslo forumas.

Renginyje dalyvavę Prancūzijos ir Lietuvos politikai, verslo asociacijų ir įmonių atstovai dalijosi įžvalgomis ir požiūriais dėl dvišalio ekonominio bendradarbiavimo galimybių, įskaitant jūrinės ekonomikos, atsinaujinančios energetikos, gyvybės mokslų ir skaitmenizacijos srityse.

Verslo misijos metu taip pat vyko B2B susitikimai.

Prancūzijos investicijos Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį siekia 711 mln. eurų. Pagal investicijų Lietuvoje mastą Prancūzija praėjusiais metais užėmė 11-ąją vietą. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 100 Prancūzijos bendrovių. 2010–2020 metais Prancūzijos verslai įgyvendino 9 tiesioginių užsienio investicijų projektus.

Dienraštis „Vakarų ekspresas“ tęsia rašinių ciklą „Tvaraus uosto link“, kuriame pasakoja, ką darnumo su aplinka srityje jau nuveikė ar ketina nuveikti Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos narės, Klaipėdos uosto įmonės.

Šį kartą žurnalistai lankėsi AB „Smiltynės perkėla“, kur sužinojo, kad kai kuriuose jos keltuose varikliai pakeisti naujais, kurie sunaudoja 30 proc. mažiau kuro.

„Darnumo sąvoka yra kur kas platesnė nei daugelis įsivaizduoja. Tai ne tik įmonės veiklos “žalumas„, jos įtaka gamtai. Tai darnumas su viskuo: įmonės santykis su darbuotojais (geros jų darbo sąlygos, teisingas atlygis už darbą), su bendruomene (įmonės veiklos atitikimas jos poreikius). Šiame kontekste labai svarbu ir bendrovės socialinė atsakomybė. Akcininkų pritarimu kiekvienais metais mes skiriame paramą - iki 1 proc. gauto pelno - labiausiai socialiai pažeidžiamiems bendruomenės nariams“, - sako „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.

Pasak jo, visi investiciniai projektai įgyvendinami atsižvelgiant į bendruomenės ir darbuotojų poreikius.