|
Kai į fondo „Mamų unija“ Šeimos namus atvyksta Lėja, visas kolektyvas kaip mat apie tai sužino – patalpos prisipildo šurmuliu, šypsenomis, vaikiškais pokalbiais ir... didelėmis mažos mergytės svajonėmis!
Vienturtei Rasos dukrytei Lėjai – šešeri. Mergaitė vaikščioti pradėjo nuo pusantrų metų, todėl mama susirūpino vėluojančia dukrytės raida.
„Mūsų ligos istorija prasidėjo 2021 m., kuomet atsidūrėme pas neurologus, atlikome įvairius tyrimus ir sužinojome, kad Lėjos smegenyse – daugybiniai navikai. Maža to, dukrytei pasitvirtino ir epilepsijos diagnozė kartu su raidos sutrikimu ir hiperaktyvumu. Po patikrinimo pas okulistus sužinojau, kad augliai yra išsišakoję ir į akių nervus. Vienas regos nervas yra praktiškai sunykęs. Lėja dažnai skundžiasi nemiga, greit pervargsta, dažnai neturi apetito, kenčia nuo anemijos sukeliamų šalutinių pojūčių“, - vardina Rasa.
Ir prisipažįsta – būna geresnių dienų, būna prastesnių.
Mergaitė šiuo metu vartoja tik medikamentus nuo epilepsijos. Chemoterapijos gydymas kol kas jai yra negalimas.
„Esame nežinioje. Laukiame gydytojų verdikto“, - liūdnai kalba Rasa.
Fondo „Mamų unija“ reabilitacijos centre Lėja lanko baseiną, logopedo ir kineziterapijos užsiėmimus, kaniterapiją – visa ši veikla Lėjai yra labai reikalinga ir visapusiškai naudinga, nes jos vystymasis ir kalbos raida atsilieka bent keleriais metais. Individualiems reabilitacijos užsiėmimams Lėjai skirta 1500 eur, dalis lėšų – iš restoranų tinklo „Talutti“ darbuotojų surinktos paramos. Taip pat mergaitei nupirkti nauji akinukai. Lėja išsirinko tokius, kokių labai norėjo – raudonais rėmeliais!
„Rasa, o kaip jaučiatės Jūs? Ką reiškia auginti sergantį vaiką, ypač, kai tiek daug nežinios ir laukimo“ - klausiame mamytės.
„Iš tiesų, nėra lengva, - žodžių į vatą nevynioja Rasa. – Tu niekada nežinai, kokių iššūkių atneš kita diena. Visada privalau prisiderinti prie savo vaiko savijautos, nuotaikos ir norų. O liūdniausia, kad į vaiką, turintį negalią, kitų žmonių požiūris dažnai būna sukrečiantis. Ne tik Lėja, bet ir aš pati sulaukiu užgauliojimų... Sunku patikėti, bet dažnai mus įžeidinėja moterys, pačios turinčios vaikų arba jų besilaukiančios. Lėja trokšta bendravimo su kitais vaikais, tačiau neretai būna atstumiama. Tuomet pyksta, verkia ir paguodos ieško mano glėbyje“.
Lėja su šeima gyvena Prienų rajone, antrus metus lanko darželį. „Pirmi metai buvo labai sunkūs, dabar jau matomas šioks toks progresas“, - sako Rasa.
Moteris bandė susirasti darbą, tačiau nesėkmingai. „Su tokiu ligoniu vaiku mano gyvenamojoje vietovėje tai tiesiog neįmanoma. Niekas man nepasiūlė tinkančio grafiko, o be to, dažnai mes būname ligoninėje ar reabilitacijoje. Vyras yra vienintelis mūsų šeimos maitintojas. Sunku jam, nes norisi ir gražesnių drabužių mergytei, ir maisto skanesnio...“, - guodžiasi Rasa.
Tiesa, Lėja nėra išranki, ji moka pasidžiaugti bet kokia smulkmena. „Dukrytė labai myli gyvūnus, namie augina šunytę Dorą, mėgsta žaisti su modelinu, svajoja susipažinti su Kake Make ir pamatyti delfinus!”, - šypsosi Rasa.
Prisidėti prie paramos Lėjos reabilitacijai galite:
Paramos ir labdaros fondas "Mamų unija"
Swedbank A.S. LT77 7300 0101 4079 5625
SWIFT kodas: HABALT22
Paskirtis: Lėjos reabilitacijai
Paypal sistema: egle@mamuunija.lt
|
