Jau minėjau – aš šį sausį miegu. Gerai, perdedu. Dėl streso pirmoje sausio pusėje miegojau prastai, bet dabar miegu. Prasidėjo tikroji žieminė hibernacija.
Geriausia dalis – aš sau tai k a ž k o d ė l leidžiu. Gerus pusantrų metų lėkusi kūliais, leidau sau pristoti ir nė trupučio dėl to nesigailiu. Dirbu namie pagal savo susidarytą grafiką, baiginėju jau antrą knygą šiemet (2019-ais išstenėdavau po 1 per mėnesį, bet apie tai žemiau), porąkart per savaitę nueinu į treniruotę, pusryčiauju, pietauju ir vakarieniauju namie, kartais pietų namo iškviečiu brangųjį ir visus tris patiekalus per dieną valgome kartu. Neskubėdami ir nesiversdami kūliais kaip įprasta.
Dėl to šis sausio naujienlaiškis irgi toks pat kaip aš – lėtas ir apie buvimą namie. Nespėjau pratestuoti daugybės maisto vietų, nes mieliau sėdėjau namuose – nebūtinai savo, puikiai tiko draugų ar šeimos. Užtat pririnkau daug įdomių temų, kurios man atrodo vertos dėmesio, ir pabaigoje palikau dvi vietas, kurias norėčiau aplankyti vasarį,
Jeigu tik turit galimybę, leiskit ir jūs sau neskubėti. Aš irgi tyčiojausi iš lėto gyvenimo trend'o, bet, pasirodo, tikrai gera. Tik įdomu, kiek tai tęsis.
|
|
|
|
Aplinka
Apie plastiką ir gamtą.. darkart
Sakysit, ir vėl apie tą patį – kiek gi galima. Bet šią savaitę įsitikinau, kad kartotis verta.
Garsiai pasakiau, kad viskas eina gera linkme, kai prieš kelias dienas mano brangiojo mama man atsiuntė žinutę su medžiaginių maišelių nuotrauka. Juos pasiuvo jo močiutė – turbūt įsivaizduojat, kaip sužibo mano akys. O istorija tokia. Maždaug porą metų mes kartą per savaitę aplankom šeimą ir beveik visada pasiimam daržovių: vasaros sezonu – šviežių, žiemos sezonu – konservuotų ar laikomų rūsy. Ir maždaug porą metų aš labai griežtai atsisakau mums siūlomų plastikinių maišelių šiam turtui pasiimti – kartais turiu savo maišelį, o jei neturiu, imam į rankas ar kuprines. Prireikė dviejų metų mandagaus atsikalbinėjimo, o dabar močiutė ėmė ir prisiuvo tokių, kurie tiks šimtams kartų, net ir tada, kai pamiršim savo. Kartojimas pasiteisina.
Bet ne tik apie tai – žemiau dalinuosi, ką naujo šia tema atradau šį mėnesį.
- Sausio 14 dieną išėjo „Išpakuota“ podcasto laida apie plastiką ir jo rūšis – klausiau lengvai atvipusiu žandikauliu, nes, nemeluosiu, tikrai nežinojau, kad TIEK mažai plastiko perdirbama, ir yra TIEK slidžių vietų kalbant apie rūšiavimą. Jeigu manėt, kad žinot į kurią šiukšliadėžę mesti tą čipsų pakelį, paklausykit – nes nieko jūs iš tikrųjų nežinot.
- Nors @wildminimalist – JAV įsikūrusios parduotuvės zero-waste parduotuvės paskyra, ji gausi turinio, tiesiogiai nesusijusio su pardavimais – patarimų, idėjų ir gražių vaizdų. Pavyzdžiui, ar pagalvojote, kad geriausia išeitis šiukšlėms vonioje – kompostas? Aš tai ne, bet jie pagalvojo.
- Nors jau sekiau ir seniau, visą sausį visiškai negalėjau atitraukti akių nuo @eat_guilt_free (Valgau be sąžinės graužimo) paskyros. Autorė Esta visą mėnesį stengėsi kiek įmanoma labiau apsipirkti be plastiko bei parašė keletą gražių įrašų, pavyzdžiui, apie #ecoshaming.
- Jeigu vis dar tiksliai nežinote, kokių gamtai draugiškų pokyčių galima imtis virtuvėje, paskutinę minutę akis užkliuvo už šio straipsnio – trumpi ir aiškūs veiksmai, nuo kurių pradėti. Beje, įdomus faktas – šitas tinklaraštis priklauso vienam iš Netflix laidos „Queer Eye“ žvaigždžių, interjero dizaineriui Bobby Berk.
|
|
|
|
Knygos
Skaitymo planas 2020
Mano naujųjų metų rezoliucijos šiemet nebuvo apie skaičiukus – turbūt pirmąkart nesusiplanavau nei kelionių skaičiaus, nei planuojamų aplankyti treniruočių. Su viena išimtim – kaip ir kasmet, Good Reads platformoje susiplanavau, kiek knygų noriu perskaityti per metus.
Iš praeitąmet planuotų 12, įveikiau 11,5. Ir oh the irony – iš visų tų pernykščių 12, tik viena jų buvo apie maistą. Šiemet šitą tendenciją planuoju kiek pakeisti – myliu grožinę literatūrą, bet noriu įtraukti ir kiek daugiau gastronominių atradimų. Taip sutapo, kad New York Times prieš porą savaičių pasidalino straipsniu su šių metų rekomenduojamomis maisto ir receptų knygomis, atrinktomis gerai žinomų šefų – kviečiu skaityti. Mane asmeniškai labiausiai sudomino „Lateral Cooking“, o iš ankstenių sąrašų vis dar svajoju perskaityti „The Man Who Ate Everything“.
|
|
|
|
Triukas
Ką galima nuveikti su cukrumi ir skarda?
Išmatuoti savo orkaitės temperatūros tolygumą! Turbūt jau būsit pastebėję, kad profesionalų sudarytuose receptuose orkaitės temperatūra yra nurodoma intervalu. Ir taip daroma tikrai ne dėl nežinojimo, kiek ten tiksliai tos temperatūros reiktų tam batatų brauniui. Anaiptol, jie puikiai supranta du dalykus – 1) kad jų profesionalios orkaitės gana smarkiai gali skirtis nuo mūsiškių namūdinių orkaičių, 2) kad ne visos orkaitės kepa tolygiai.
Kol temperatūros skirtumą galima išmatuoti termometru, temperatūros pasiskirstymo orkaitės zonose jau taip lengvai nepatikrinsi. Dėl to Kitchn siūlo triuką – temperatūros pasiskirstymą išmatuoti skarda, pilna cukraus. Geriausia dalis – taip ne tik sužinosite, kur geriau guldyti tas kulšeles, kad nesudegtų, bet ir pasidarysite sirupo.
|
|
|
|
Receptas
O gal kiaušinių grietinėlėj?
Svieste kepami kiaušiniai – klasika. Alyvuogių aliejuje – kiek naujesnė klasika. Kiaušiniai kepami... grietinėlėje? Wait, what? Taip! Tik kiaušiniai, grietinėlė ir keptuvė.
Kaip teigia Kristen Miglore iš Food52, grietinėlė veikia kaip skystesnė sviesto versija. Natūralu, riebalų ten pakankamai. Dar geriau – grietinėlėje siūloma kepti ne tik kiaušinius, bet ir daugelį kitų ingredientų: pradedant mėsa, baigiant karamelizuojamais vaisiais. Daugiau apie metodą ir receptą – nuorodoje.
|
|
|
|
Kur lankytis?
Dar nepabandžiau, bet pabandysiu
Net nemeluosiu. Išgyvendama tokią hibernaciją, naujus patiekalus sausį išbandžiau nebent kelių mygtukų paspaudimu ir pristatymo į namus pagalba. Užtat gerokai papildžiau savo norimų aplankyti vietų sąrašą, kuriuo mielai pasidalinsiu su jumis – negali žinot, gal vasarį šias vietas minėsiu prie rekomenduotinų aplankyti.
- OIŠY Izakaya. Turbūt šiuo metu laukiamiausia vieta Vilniuje. Dar Vilniuje nematytas konceptas japoniškai virtuvei – baras-deli. Turi savo miksologą, tad turėtų būti gausu ne tik gero maisto, bet ir kokteilių, o iš pirmų apsilankymų džiugino tai, kad meniu – toli gražu ne tik sushi.
- Pink&Yellow. Super instagramiška vietelė. Nors dažniausiai taip posh atrodančiomis vietomis nepasitikiu, išbandyti vis tiek knieti. Užkalniu taip pat nepasitikiu, bet jis irgi žada, kad verta.
|
|
|
|
Dar šiek tiek apie tą patį |
|
|
|
Ir vėl tu prisigalvoji
#30DIENUKIAUSINIU
2019-ųjų rugsėjį susigalvojau sau vargą – iššūkį #30DIENUKOSES. Jo metu kiekvieną rytą pusryčiams valgiau tik avižinę košę, kiekvieną dieną būtinai skirtingą.
Po daugybės prašymų ir pageidavimų, sugalvojau šitą iššūkį pakartoti su kitu ingredientu – savo mylimiausiais kiaušiniais. Ką tai reiškia? Kad nuo rytojaus visą vasarį mano Instagrame matysit po kiaušinį per dieną. Vis kitaip, bet niekad taip pat.
|
|
|
|
Instagramo baikos
KĄ ŠIANDIEN PUSRYČIAMS?
Jeigu kasdien naudojatės Instagramu, tikrai matėt tuos madingus filtrus, kur automatiškai išsukamas atsakymas į klausimą – „kuris tu veikėjas“, „koks tu sūris“ arba... „ką šiandien pusryčiams“! Pastarasis mano. Ir čia turbūt buvo svarbiausias mano sausio mėnesio įvykis.
Jeigu dar neišbandėt, keliaukit į mano profilį ir išbandykit (visą instrukciją palikau highlighte „Filtras“). O jeigu nekenčiat šitos filtrų mados, pažiūrėkit šitą video – dovanoju.
|
|
|
|
|
|
Ačiū, kad perskaitei! Jeigu turi komentarų ar pastebėjimų, mielai jų laukiu Instagrame, Facebooke arba el. paštu žemiau. Linkėjimai! |
Gabrielė,
Pusryčiams
|
|
|
|
|
|
|