Rugsėjo 12 - 26 d. |
|
Linkėjimai iš Europos reikalų sostinės |
|
|
|
|
|
|
Po truputį baigiantis rugsėjui, naujo politinio darbai Briuselyje tik įsibėgėja. Pagrindiniu rugsėjo mėnesio akcentu be jokios abejonės tapo Europos Komisijos (EK) Pirmininkės Ursulos von der Leyen pasakyta metinė kalba apie Europos Sąjungos (ES) padėtį. EK Pirmininkė pažadėjo stiprią tolesnę paramą Ukrainai, kuri jau daugiau nei pusę metų ginasi nuo brutalios Rusijos agresijos, ir aiškiai leido suprasti, kad ši kova vyksta tarp autokratiško ir demokratiško pasaulių. Rusija kovoja ne tik su Ukraina, ji paskelbusi karą mūsų vertybėms, tarptautine teise grįstam pasauliui, ir šis karas vyksta visose srityse – nuo energetikos iki maisto saugumo, nuo informacinių iki hibridinių grėsmių.
Svarbu išskirti Baltijos šalims ir Lenkijai skirtą EK Pirmininkės kalbos dalį, kurioje pabrėžiama, jog mes jau seniai matėme tikrąjį Rusijos režimo veidą ir daug investavome į savo energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Tai pasiekėme atsakingai plėtodami atsinaujinančiųjų išteklių energiją, investuodami į SGD terminalus ir elektros jungtis. O dabar esame pavyzdys visai ES kaip reikia išsivaduoti nuo Rusijos energetinių išteklių priklausomybės.
Šį mėnesį taip pat įvyko neformalus Ekonomikos ir finansų ministrų susitikimas Prahoje, šią savaitę Briuselyje rinkosi žemės ūkio ministrai, o savaitės gale laukia svarbus energetikos ministrų susitikimas, kurio metu turėtų būti priimtas Komisijos siūlomas energetikos kainų krizei valdyti skirtas priemonių paketas. Praeitą savaitę įvyko ir pirmoji Bendrųjų reikalų taryba po vasaros atostogų pertraukos, į kurią atvyko naujoji užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė, kuriai Briuselis yra daugiau nei pažįstamas.
Savaitgalį ambasadorių tarpe pradėjome svarstyti naująjį, 8-tąjį sankcijų paketą Rusijai, kurį patvirtinus, tikimės, bus dar labiau pažabotos Rusijos galimybės tęsti savo nepateisinamą agresiją prieš Ukrainą. Tai kartu bus ir atsakas į Rusijos naudojamą branduolinį šantažą, nelegaliai surengtus referendumus okupuotose Ukrainos teritorijose ir vis naujai išaiškinamus žiaurius karo nusikaltimus išlaisvintose vietovėse.
Europos žemyne karas niekur nedingo, todėl ir čia Europos reikalų sostinėje nežadame pavargti tol, kol Ukraina nenugalės, o mes būsime išsivadavę nuo ilgus dešimtmečius ES kamavusią visokeriopą priklausomybę nuo Rusijos. Mūsų didžiausia stiprybė buvo, lieka ir liks – vienybėje.
Ambasadorius Arnoldas Pranckevičius ir Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje komanda
|
|
|
|
|
|
|
Bendrųjų reikalų taryba
|
|
Rugsėjo 20 dieną Briuselyje įvyko ES Bendrųjų reikalų tarybos posėdis, kuriame Lietuvai atstovavo užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė. BRT posėdis buvo skirtas pasirengti spalio 20-21 dienomis vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiui, taip pat aptarti teisinės valstybės principo padėtį ES, kitų metų ES teisėkūros planavimą, tolesnius žingsnius dėl gegužės 9 dieną pasibaigusios Konferencijos dėl Europos ateities, ES ir Jungtinės Karalystės santykius.
Diskusijoje dėl artėjančio EVT posėdžio, kurio darbotvarkėje numatyti Ukrainos, energetikos, ekonominės situacijos, ES santykių su Kinija klausimai, taip pat pasirengimas lapkričio mėnesį vyksiančiai COP-27 klimato kaitos konferencijai ir gruodį vyksiančiam ES ir ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimui, viceministrė pabrėžė, kad „Europa jau priėmė nemažai svarbių sprendimų, siekdama pažaboti Rusijos agresiją Ukrainoje, tačiau jie nėra pakankami ir privalome judėti toliau. Tuo pačiu turime toliau mažinti ES valstybių priklausomybę nuo Rusijos energetikos srityje, kad galėtume atsispirti Rusijos šantažui“.
Pasak J. Neliupšienės, siekiant išlaikyti spaudimą Rusijai nutraukti savo karinę agresiją prieš Ukrainą, turime toliau teikti karinę, politinę, finansinę, humanitarinę paramą Ukrainai, tęsti vieningą, su kitomis bendramintėmis šalimis koordinuotą sankcijų Rusijai ir Baltarusijai plėtimo ir efektyvaus įgyvendinimo politiką, siekti Rusijos režimo atsakomybės už karo nusikaltimus.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Teisingumo reikalai |
|
Rugsėjo 23 dieną teisingumo viceministrė Jurga Greičienė dalyvavo neformaliame vartotojų ministrų susitikime Prahoje.
Susitikime vyko diskusija dėl vartotojų apsaugai kylančių iššūkių Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste. Ministrai keitėsi nuomonėmis dėl karo padarinių Europos vartotojams, blogėjant ekonominiam klimatui ir kylant energijos kainoms. Be to, skirtas didelis dėmesys karo pabėgėlių iš Ukrainos pažeidžiamumui, jiems įgyvendinant savo, kaip vartotojų, teises.
Antroji ministrų diskusija buvo skirta efektyviam vartotojų teisių apsaugos srities teisės aktų įgyvendinimui ES. Susitikimo dalyviai keitėsi nuomonėmis, kaip apsisaugoti nuo nesąžiningos komercinės veiklos, kai prekybininkai veikia už ES ribų. Ministrai taip pat buvo kviečiami pasisakyti dėl pakankamo rinkos priežiūros institucijų aprūpinimo būdų, taip pat dėl alternatyvaus bei elektroninio ginčų sprendimo būdų teikiamų galimybių.
Pietų metu ministrai diskutavo dėl 2015 metų Kelionių paketų direktyvos peržiūros krypčių. Atsižvelgdami į krizių metu sukauptas patirtis, susitikimo dalyviai keitėsi nuomonėmis dėl vadinamųjų vaučerių išdavimo, atšaukus kelionių paketus, taip pat dėl to, kokie patobulinimai galėtų būti atlikti, saugantis nuo galimo kelionių organizatorių nemokumo. Ministrų buvo prašoma pasisakyti ir dėl galimybės riboti išankstinius mokėjimus už kelionių paketus. Susitikimo dalyviai taip pat pasidalijo įžvalgomis dėl pačių kelionių organizatorių teisės prašyti nuostolių atlyginimo iš avialinijų, viešbučių ar kitų paslaugų teikėjų, jei būtent dėl jų kaltės buvo atšauktas kelionės paketas.
|
|
|
|
|
|
|
Prekybos reikalai
|
|
Rugsėjo 14 dieną metiniame pranešime apie Sąjungos padėtį, EK pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė būtinybę mažinti ES priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo, kaip tai atsitiko dėl naftos ir dujų, todėl bus stiprinami prekybos santykiai su partneriais ir augančiomis ekonomikomis. Komisija teiks ratifikuoti susitarimus su Čile, Meksika ir Naująja Zelandija, spartins derybas su Australija ir Indija. Ypatingas dėmesys bus skirtas darbo ir aplinkos standartų užtikrinimui už ES sienų.
Tą pačią dieną EK pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo remiantis produktai, pagaminti naudojant priverčiamąjį darbą, būtų uždrausti Sąjungos rinkoje. Draudimas bus taikomas tiek vidaus produktams, tiek ir eksportui bei importui. Kaip pabrėžė EK pirmininko pavaduotojas ir už prekybą atsakingas komisaras Valdis Dombrovskis: „Pasiūlymas padės spręsti šiuolaikinės vergovės problemą. Mūsų tikslas – iš ES rinkos pašalinti visus produktus, pagamintus naudojant priverčiamąjį darbą, nepriklausomai nuo to, kur jie pagaminti“. Draudimą įgyvendins valstybių narių kompetentingos institucijos ir muitinės.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Mokslinių tyrimų reikalai
|
|
Rugsėjo 12-14 dienomis vyko Europos mokslinių tyrimų erdvės komiteto (ERAC) ir Europos Tarybos mokslinių tyrimų darbo grupės (RWP) posėdžiai Prahoje. ERAC iš esmės pritarė Komisijos pasiūlytoje naujoje Europos inovacijų darbotvarkėje, apsikeista nuomonėmis dėl mokslinių tyrimų infrastruktūrų skaitmeninės pertvarkos, pradėtos pirminės diskusijos dėl kitos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos (FP10) ir Europos mokslinių tyrimų erdvės veiklų įgyvendinimo. RWP posėdžio metu Europos Komisija padėkojo Čekijai, Lietuvai, Kroatijai ir Graikijai – pirmosios šalims, kurios jau pasinaudojo galimybe pradėti sustiprintą dialogą su Europos Komisija mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Lietuvoje aukšto lygio pirmasis susitikimas įvyko birželio 14 dieną Vilniuje.
Susirinkusiems šalių narių atstovams surengta išvyka į netoli Prahos esančią ELI Beamline infrastruktūraą, kuri yra dalis ELI ERIC (ELI ERIC | ELI Background and History (eli-laser.eu)) infrastruktūros. Lietuva kartu su Čekija, Vengrija ir Italija yra ELI ERIC steigiamosios narės, o kaip stebėtojos dalyvauja Vokietija ir Bulgarija. ELI ERIC generalinis direktorius Allen Weeks susirinkusiems pabrėžė, kad „Lietuva nėra didelė valstybė Europos Sąjungoje, bet didelė lazerių fizikos srityje“. Mokslinių tyrimų infrastruktūrų klausimas yra vienas iš Čekijos pirmininkavimo prioritetų. Šiuo klausimu gruodžio mėnesį bus priimtos Tarybos išvados.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Vidaus rinkos reikalai
|
|
Rugsėjo 19 dieną EK pristatė naują iniciatyvą – SMEI (Single Market Emergency Instrument). Jos tikslas – ištikus krizei ES vidaus rinkoje ar už ES ribų, užtikrinti laisvą prekių, paslaugų ir asmenų judėjimą ir garantuoti krizei reikalingų ir strategiškai svarbių prekių ir paslaugų prieinamumą piliečiams, įmonėms ir valdžios institucijoms.
Pasiūlymą sudaro platus priemonių rinkinys, pradedant pareiga valstybėms narėms iš anksto pranešti apie įvedamus nacionalinius ribojimus, ir baigiant labiau kontraversiškomis nuostatomis, pavyzdžiui: Europos Komisijai suteikiama teise įpareigoti valstybę narę kaupti prekių atsargas bei įpareigoti privačias įmones atskleisti savo vidinę informaciją ar perorientuoti gamybos linijas.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kultūros reikalai
|
|
Rugsėjo 14 dieną EK paskelbė specialų kvietimą ukrainiečių menininkų projektams per ES programą „Kūrybiška Europa“ ir tam planuoja skirti 5 milijonus eurų. Parama bus skiriama padėti menininkams, priverstiems palikti savo šalį, kultūros organizacijoms Ukrainoje bei pasirengimui atgaivinti Ukrainos kultūros ir kūrybinį sektorių pasibaigus karui. Taip pat bus remiama Ukrainos kultūros paveldo specialistų mokymai ir kvalifikacijos kėlimas siekiant apsaugoti ir atgaivinti Ukrainos kultūros paveldą.
Paraiškas galima teikti ES valstybės narės bei kitos šalys (dalyvaujančios ES programoje „Kūrybiška Europa“ ) iki 2022 m. lapkričio 29 dieną.
Taip pat, rugsėjo 17 dieną, 65-ojo Flandrijos muzikos festivalio atidaryme, Gento miesto Ode Gang šventėje, koncertuos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kvartetas bei bus pristatoma belgų rašytojo Kurt Van Eeghem knyga olandų kalba apie M.K. Čiurlionio kūrybą. Daugiau informacijos, čia.
O rugsėjo 7 dieną ES valstybių narių ir Šveicarijos, Norvegijos bei Islandijos šalių ekspertai, įgyvendindami ES Tarybos Veiksmų planą kultūros srityje 2019-2022 metais, paskelbė ataskaitą apie klimato kaitos įtaką kultūros paveldui. Vertinimo ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad klimato kaita tiesiogiai kelia pavojų visų kultūros paveldui, jo būklei ir prognozuojama, kad ateityje situacija prastės. Ekspertų raporte pateikiamos rekomendacijos, kaip padėti kultūros paveldui tarpti atsparesniam šiems neigiamiems pokyčiams. Daugiau informacijos, čia.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Rugsėjo 26-28 d. |
|
Jaunosios lietuvių kūrėjos I. Toleikytės poezijos pristatymas tarptautiniame poezijos festivalyje TRANSPOESIE Briuselyje |
|
|
|
|
|
Spalio 6 d. |
|
Skelbiama atranka į sekretorės (-iaus) pareigybę Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje |
|
|
|
|
|
|
|
Instagram post of the week
|
|
|
|
Sėkmingos savaitės pradžios! Bon début de semaine!
Arnoldas ir LNAES komanda
|
|
|
|
|