„Ar mes išsivadavom iš kapitalizmo gniaužtų?“, dar šią savaitę prastokai juokavom su drauge, kol abi viena kitai guodėmės žemiau plintuso kritusiu savo motyvacijos lygiu. Išsivaduot gal ir neišsivadavom – juk vis dar mėgstam nueiti gerokai-per-brangios kavos su desertu. Bet kad trumpam nustojom blaškytis šitose bado žaidynėse – tikrai.
Baigėsi vasara ir supratau, kad man ji buvo gerokai kitokia. Ir net ne dėl to, kad asmens dokumente prisidėjau dar vieną pavardę. Tiek mažai dar nesu dirbusi. Dažniau mane galėjote pamatyti renkančią ne raides klaviatūroje, bet nueitus žingsnius laikrodžio ekrane. Nepamenu ir kada stresavau: stresas buvo tiesiogiai proporcingas nudirbtų valandų kiekiui. Net būsto bent trumpam nustojom ieškoti – spėsim, rasim, kažką sugalvosim, gyvenimas ne tik apie tai.
Užtat šią vasarą kaip niekada dažnai mačiau draugus. Švenčiau gražias progas ir kilnojau nesuskaičiuojamas putojančių gėrimų taures. Gerokai daugiau vaikščiojau ir pasivaikščiojimams kviečiau Kopą. Rytais prie kavos skaičiau ne klientų laiškus, o knygas. Šokau beveik į ritmą ir šokinėjau per šokdynę. Tik maudytis nesimaudžiau, nes man visada per šalta.
Kad jau atėjo geriausias laikas savirefleksijai prie dar vieno moliūgų lattės puodelio, tikiuosi, kad jūsų praėjusios vasaros portretas irgi džiuginantis. Nesvarbu, ar lėtas, ar greitas, ar įspūdingas, ar ramus – svarbu, kad artimas. Ir linkiu, kad vasaros režimo perjungimas į rudeninį nebūtų drastiškas. Įsivažiuokim protingai. Mano atveju tai reiškia rytus prie knygos, dienas prie kompiuterio, o vakarus – toliau sukant ratus aplink Vilnių.
|
|
|
|
Dramblys kambaryje
Kvailiausių restoranų rinkimai: nuo Kalifornijos iki Šiaulių
Gerai pamenu, kad paskutinį liepos penktadienį, kaip tik tą dieną, kai paleidau paskutinį naujienlaiškį, pusryčiavome Vilniuje įsikūrusiame „MOSS“. Kol laukiau savo šakšukos, skrolinau Instagramą ir pamačiau juokingiausią tos dienos antraštę: „Kvailiausias JAV restoranas aptarnauja tik nesiskiepijusius lankytojus“. Gaila, tada dar nežinojau, kad tai – tik pasiutpolkės pradžia.
Prireikė savaitės, kol analogiška antraštė pasiekė ir Lietuvą – picerija Šiauliuose žada priimti tik nesiskiepijusius. Tiesa, amerikiečiai kiek griežtesni. Kol picerija Šiauliuose mažu šriftu užrašė, jog „priims ir pasiskiepijusius, bet tik su asmenine atsakomybe, kad šie neturės vieni kitiems pretenzijų“, Kalifornijoje įsikūrusi užkandinė prašo įrodymų, jog esi tikrai nepasiskiepijęs (man kyla klausimų, kaip įrodyti tai, kas neegzistuoja). Užkandinėje taip pat draudžiama dėvėti kaukes: ši taisyklė galioja ir personalui, ir lankytojams. Gana nejaukų „CNN“ interviu šia tema galite pažiūrėti čia.
Mums belaukiant visoje šalyje įsigaliosiančių apribojimų, JAV tokie laukiniai vakarai įmanomi ne visose valstijose. Štai Niujorko valstijoje įvesti panašūs ribojimai kaip ir netrukus Lietuvoje – restoranuose, sporto klubuose, kavinėse ar vidaus renginiuose būtinas skiepų įrodymas. Kartu su šio įsipareigojimo įvedimu pasirodė ir straipsnis tema, ar privalomi skiepai sužlugdys jūsų restoranų verlsą. Trumpai tariant, ne. Verslą gerokai labiau žlugdo masiniai susirgimų protrūkiai ir vietų uždarymai. Ilgesnė atsakymo versija – straipsnyje nuorodoje.
|
|
|
|
Knygų lentynose
„NEOFICIALI SIMPSONŲ RECEPTŲ KNYGA“
Nors tikrai niekuo ypatingas, vienas mylimiausių mano ankstyvos paauglystės prisiminimų yra grįžti anksti iš mokyklos, sulaukti „Simpsonų“, juos pažiūrėti, kartais snūstelti ir tik tada imtis visų kitų veiklų. Atrodo, kad su „Simpsonais“ yra susijusi visos mūsų kartos paauglystė. Jeigu ne su peržiūromis popiet, tai bent apsirgus tikrai.
Matyt, todėl taip maloniai surezonavo ir ši naujiena – „Neoficialios Simpsonų receptų knygos“ išleidimas. Kaip jau sufleruoja pavadinimas, ją parašė tikrai ne „FOX“ komanda: knygos autorystė priklauso Laurel Randolph, tikrų tikriausių receptų knygų autorei ir maisto žurnalistei. Būtent todėl receptai, nors ir animaciniai, tikrai verti dėmesio – bent jau taip teigia išbandžiusieji knygos receptus. Apie tai, kokie receptai slepiasi knygoje, paskaitykite straipsnyje, o pačią knygą pamatyti ar įsigyti galite Amazon. Spoiler alert: ten tikrai yra Flaming Moe kokteilis ir mylimiausi Houmerio pusryčiai.
|
|
|
|
Viskas susiję
Kaip šalnos Brazilijoje gali atsiliepti kavos kainai Vilniuje?
Blogos naujienos: per šalnas Brazilijoje nukentėjo šimtai tūkstančių hektarų ir juose esančių kavos pupelių. Kas iš to gyvenantiems Lietuvoje? Jeigu mėgstate kavą, daug kas – už tą patį braziliškų pupelių kavos puodelį gali tekti pakloti šiek tiek daugiau.
Liepos pabaigoje Brazilijoje fiksuota šalčiausia metų diena – tokių šalčių šalis nematė beveik 30 metų. Kartu su šalnomis nukentėjo ir dešimtadalis Brazilijos kavos – skaičiuojama, kad taip gali būti prarasta iki penkių šimtų keturiasdešimties milijonų kilogramų pupelių.
Tiesa, greitą pokytį pajaus ne visi. Didieji kavos rinkos žaidėjai, pavyzdžiui, „Starbucks“, pupeles užsakinėja gerokai iš anksto – čia kainos greitai neaugs. Jos kilti gali tik mažesnėse kavinėse ir rinkose, pavyzdžiui, Lietuvoje. Šiai nuomonei antrina ir „Žinių radijo“ kalbintas kavos ekspertas Emanuelis Ryklys: ilgainiui kavos kaina augs dėl paprasto ekonominio modelio. Kol klimato kaita ir politiniai neramumai jos pasiūlą mažina, paklausa visame pasaulyje gerokai auga. Daugiau apie kavos pupelių situaciją paskaityti galite „The NY Times“ straipsnyje arba paklausyti „Žinių radijo“ laidoje, skirtoje patronams arba Delfi Plius prenumeratoriams.
|
|
|
|
Grožio aukos (ir malonumai)
Gal gazuoto vandens su hialuronu?
Juk ne veltui sakoma – išorinis grožis pirmiausia prasideda mūsų viduje. Tiksliau, tik visavertė mityba, vitaminų bei mineralų pasisavinimas, kokybiškas poilsis ir fizinis aktyvumas užtikrins gražią odą, sveikus plaukus ir nelūžinėjančius nagus. Azijos kosmetikos rinka šią mintį interpretuoja kiek kitaip ir pristato maisto prekių lentynoms tinkamus grožio papildus.
Niacinamidas, hialurono rūgštys ar kolagenas – gerokai dažniau kosmetikos produktų sudėtyje, o ne maiste sutinkamos veikliosios medžiagos. Arba bent jau taip buvo iki šiol. Nuo šiol hialurono rūgštį galima ne tik tepti ant odos, bet ir išgerti gazuoto vandens buteliuke, o kolagenas tikrai neturi būti kankynė ne pačių skaniausių miltelių pavidalu – tam jau yra sukurti saldainius primenantys guminukai, kurių galima įsigyti ir Lietuvoje.
Daugiau apie maisto ir kosmetikos industrijos persipynimą skaitykite „Vogue Business“ straipsnyje.
|
|
|
|
Prohibicija
Pusiau sausi Antarktidos įstatymai
Savo namų ūkyje mes gaminame daug ir įvairių dalykų patys: duoną, kombučią, kokį vieną-kitą augalinį pieną, o kur dar visokios tyrės, uogienės, užtepėlės ir kiti reikalai. Nors šitą sugalvojau tikrai ne aš, dabar prie visos norų krūvos prisidėjo ir alus. Juokingiausia dalis: kol kas naujas hobis vos vos atidėtas dėl vėstančio oro – atseit per ilgai fermentuosis. Skaitydama straipsnį žemiau supratau, kad taip dar turbūt niekad neklydom.
Pasirodo, australai turi netikėtą tradiciją – alų virti Antarktidoje. Arba bent turėjo iki tol, kol Australijos vyriausybė susirūpino mokslininkų lėbavimu atšiauriausiomis sąlygomis ir perpus sumažino leistino alkoholio suvartojimą Antarktidoje. Nuo šiol per savaitę galima suvartoti tik 7 alaus skardines, pusantro butelio vyno ar šampano ir pusę butelio stipriojo gėrimo. Ir jokio alaus virimo!
Apie labiausiai mane nustebinusią draudimo dalį – atšiaurias alaus varymo tradicijas – galite paskaityti nuorodoje,
|
|
|
|
Menas & maistas
Nykstančio maisto muziejus
Vienam avokadui išauginti reikia 200 litrų vandens. Avinžirnių kilogramui – keturiskart daugiau, net 8000 litrų. Ar tai gali reikšti, kad ilgainiui dalis maisto produktų ar augalų yra pasmerkti išnykimui?
Būtent taip teigia dizaino studija „Sharp & Sour“, sukūrusi šviežią parodą apie nykstantį maistą. Kaip pasakoja komanda, visam pasauliui susitelkus į nykstančias pandas, banginius ar raganosius, augalai liko šešėlyje. O tarp jų – ne tik avokadai, kakava ir vynui reikalingos vynuogės. Kiti sąraše yra gerokai dažniau naudojami produktai, pavyzdžiui, bulvės, avinžirniai, žuvis, bananai ar kava, apie kurią šiandien jau pasakojau.
Kol kas galima pavėpsoti į labai gražiai sudėliotą skaitmeninę mini-ekspoziciją: „Sharp & Sour“ dar ieško, kur šią parodą patalpinti realiame gyvenime. Pamatysit patys – laikrodukas greičiausiai tiksi medui ir avokadams, kurių išnykimas prognozuojamas 2050-aisiais. O kas toliau?
|
|
|
|
Sezoninės naujienos
Šok į moliūgą, prasideda varžybos!
Esu tikra, kad tokią frazę tikrai būų galima išgirsti Liudvigsburge, Vokietijoje, kur kasmet vyksta moliūgų festivalis. Atsiprašau, didžiausias moliūgų festivalis pasaulyje!
Ko ten tik nebūna – nuo moliūgų prosecco, churros ar burgerių iki moliūgų regatos, kurios metu varžovai per vandenį įriasi... taip, moliūgais. Trumpą video apie festivalį palieku čia, o jeigu žinote panašių renginių Lietuvoje – praneškite moliūgų gerbėjai, t.y. man. Aš savo ruožtu galiu rekomenduoti moliūgų žibintų festivalį Švėkšnoje – reikia tikėtis, kad šiemet jis įvyks.
|
|
|
|
|
|
Ko pusryčiai šiandien tokie „surūgę“? |
|
Garantuoju, bent kartą esate taip darę ir jūs – kam nors rodę savo maistą, sakydami, kad primena juokingą veido išraišką.
Olaf Breuning, šveicarų menininkas, tik tokiais patiekalais ir tesidalina. Nuo nustebusio chia pudingo iki gerokai papiktinto apelsino, visa kolekcija – jo Instagram paskyroje @olafbreuning.
|
|
|
Iš burgerio komplekso – į restoraninį patiekalą |
|
Aš esu likučių žmogus. Taip gimsta skaniausi pusryčiai, aš mėgstu paskyrą @likuciai, o dabar pradėjau žiūrėti pusėtinos kokybės, bet fonui virtuvėje puikiai tinkantį likučių šou „Best Leftovers Ever!“.
Laidos metu dalyviai gauna teminius likučius, iš kurių privalo pagaminti restoraninį patiekalą. Pavyzdžiui, kaip transformuoti riebalų prisigėrusias vakarykštes bulvytes fri į itališkus bulvinukus? Atsakymas – Netflixe.
|
|
|
|
|
Vakarienei – bičių vaške iškepta žuvis
Ar valgytumėte bičių vaške iškeptą paliją arba šalvį? Kaip tik tokiu būdu keptą žuvį serviruoja „Steirereck im Stadtpark“ restoranas Vienoje, dar 2016 metais patekęs į „MICHELIN Guide“ geriausiųjų restoranų dešimtuką. Pasak restorano šefo, bičių vaškas ne tik leidžia žuviai tolygiai iškepti, bet ir suteikia švelnų žiedadulkių skonį.
Namie kartoti nerekomenduoju, bet pasižiūrėti tikrai verta – labai jau estetiškai atrodo. „Business Insider“ video pamatyti galite čia.
|
|
|
|
|
|
Ačiū, kad perskaitei iki galo! Jeigu turi komentarų ar pastebėjimų, mielai jų laukiu Instagrame, Facebooke arba el. paštu žemiau. Linkėjimai! |
Gabrielė,
Pusryčiams
|
|
|
|
|
|
|