Lapkričio 14 - 21 d. |
|
Linkėjimai iš Europos reikalų sostinės |
|
|
|
|
|
|
Europos reikalų sostinėje prasidėjo šaltasis sezonas, kuris šiais metais (daugumos džiaugsmui) gerokai vėlavo. Šiltas ruduo visoje Europoje nėra tik akivaizdus klimato kaitos šauklys, tačiau tai ir suteikta galimybė lengviau išbūti šį laikotarpį Rusijos vykdomo karo akivaizdoje, kada energetinis šantažas naudojamas be jokių skrupulų. Tačiau vardan Ukrainos pergalės turime susiimti ir susitelkti, bet kokia kaina. Ir padėti ukrainiečiams išgyventi šią sunkią žiemą, ypač turint omenyje Rusijos ciniškai ir barbariškai naikinamą šalies energetinę infrastruktūrą.
Šią savaitę pradėjo Užsienio reikalų taryba, o užbaigė Bendrųjų reikalų taryba, kuriose be abejonės ir toliau pagrindinis dėmesys buvo skirtas Ukrainai. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis akcentavo, kad derybos dėl taikos Ukrainoje įmanomos tik Ukrainai priimtinomis sąlygomis. Lietuva taip pat pabrėžė, kad ES institucijos turėtų paspartinti finansinės paramos teikimo Ukrainai procesus, nedelsiant priimti tolesnes sankcijas Rusijai. Buvo ir vėl keltas klausimas dėl Specialaus tribunolo steigimo svarbos ir sankcijų Iranui plėtimo. Lietuva taip pat skatino EK pateikti tolesnius siūlymus dėl aukštų energijos kainų mažinimo priemonių, nes laiko šiems sprendimams jau visai nedaug.
Nors šaltukas ir ima spausti, mes ir toliau dalyvausime karštuose debatuose ir diskusijose, siekiant kuo didesnės sėkmės Lietuvai, Ukrainai ir visai Europos Sąjungai. O apie visus praėjusios savaitės įvykius – šiame naujienlaiškyje!
Ambasadorius Arnoldas Pranckevičius ir Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje komanda
|
|
|
|
|
|
|
Užsienio reikalų taryba
|
|
Lapkričio 14 dieną Briuselyje užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje. „Derybos dėl taikos Ukrainoje įmanomos tik Ukrainai priimtinomis sąlygomis. Šiuo metu tokių sąlygų nėra, Rusija nekeičia savo tikslų Ukrainoje, todėl bet koks kalbėjimas apie derybas yra pirmalaikis. ES institucijos turėtų įsiklausyti į Ukrainos prašymą ir paspartinti finansinės paramos teikimo Ukrainai procesus“, – diskusijoje apie Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą pažymėjo ministras.
Diskusijoje apie sankcijas Rusijai Lietuvos diplomatijos vadovas atkreipė kolegų ir ES institucijų dėmesį, kad ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys yra surinkusios užtektinai įrodymų ir pasiūlymų devintajam sankcijų paketui bei išreiškė viltį, kad derybinis procesas dėl naujojo sankcijų paketo prasidės artimiausiu metu.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat kėlė papildomų ES sankcijų Iranui įvedimo klausimą už Irano įsitraukimą į Rusijos karą prieš Ukrainą.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Bendrųjų reikalų taryba
|
|
Parama Ukrainai, energijos kainos, Europos gynybos
pajėgumai Rusijos agresijos metu, santykiai su Jungtine Karalyste –
šiuos ir kitus aktualius klausimus aptarė užsienio reikalų viceministrė
Jovita Neliupšienė lapkričio 18 dieną Briuselyje vykusio ES Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdžio metu.
„Prisiminkime, kad virš išlaisvinto Chersono pirmiausia
suplevėsavo ES vėliava, ir tai labai stiprus signalas mums,
europiečiams, toliau diskutuojantiems apie ES paramą Ukrainai“, -
pabrėžė viceministrė, ragindama ES valstybes nares nedelsiant nuspręsti
dėl kitų metų ES makrofinansinės paramos Ukrainai skyrimo. ES taip pat
turi nedelsdama priimti tolesnes sankcijas Rusijai.
Lietuva kėlė Rusijos atsakomybės už agresiją klausimą ir ragino
Europos Komisiją (EK) kuo greičiau pateikti siūlymą dėl tarptautinio
tribunolo įsteigimo. Lietuva taip pat skatino EK pateikti tolesnius siūlymus dėl aukštų energijos kainų mažinimo priemonių.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Paramos Ukrainai reikalai
|
|
Lapkričio 15 dieną Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime buvo sutarta dėl karinės paramos misijos Ukrainai (EUMAM Ukraine), kurios metu bus siekiama atliepti dabartinius Ukrainos poreikius ir apmokyti 15 tūkst. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių. Visos karinės paramos misijos veiklos vyks ES šalių narių teritorijose. Ši misija – Europos šalių solidarumo pavyzdys, kuriuo siekiama padėti Ukrainai apginti savo teritorinį integralumą ir suverenumą.
„Pasiekėme svarbų politinį sutarimą dėl misijos steigimo, būtina nedelsiant pradėti jį įgyvendinti. Įgyvendinant misiją svarbiausia – trys kertiniai principai: Ukrainos poreikiai, veiksmingas koordinavimas ir tolimesnė parama ginkluote. ES karinės paramos misija yra svarbus žingsnis, kuris leis prisidėti prie galutinės Ukrainos pergalės ir visų okupuotų teritorijų susigrąžinimo. Lietuva prisidės prie šios misijos užduočių visais reikiamais resursais bei tęs savo paramą Ukrainai dvišaliu bei kituose daugiašaliuose formatuose“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Lietuva kitais metais planuoja apmokyti apie tūkstantį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių, dalį iš jų kaip ES karinės misijos dalį.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Biudžeto reikalai
|
|
Lapkričio 14 dieną, likus 16 min. iki vidurnakčio, buvo patvirtintas tarp Europos Parlamento (EP) ir ES Tarybos (tarpininkaujant Europos Komisijai) pasiektas kompromisas dėl 2023 m. ES biudžeto. Bendra biudžeto apimtis kitais metais – 186,6 mlrd. eurų įsipareigojimų asignavimų ir 168,6 mlrd. eurų mokėjimų asignavimų.
Galutiniame susitarime patvirtinti šie Lietuvai svarbūs elementai: 1) numatyti pakankami sanglaudos politikos ir BŽŪP mokėjimų asignavimai; 2) lyginant su EK pasiūlymu (su taisomuoju raštu), ES lygiu pridėti papildomi asignavimai šioms Lietuvai svarbioms programoms:
- paramai Ukrainai ir Moldovai per NDICI +210 mln. eurų;
- kariniam mobilumui +58,5 mln. eurų;
- Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) transporto daliai +60 mln. eurų;
- CEF energetikos daliai +43,5 mln. eurų;
- Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui +36,5 mln. eurų.
2023 m. Lietuva iš ES sanglaudos politikos fondų planuoja gauti apie 1,1 mlrd. eurų, ES bendrosios žemės ūkio politikos fondų – apie 0,9 mlrd. eurų, stambių infrastruktūros tinklų projektų įgyvendinimui – apie 347 mln. eurų, Ignalinos AE uždarymui – apie 60 mln. eurų. Numatoma, kad 2023 m. Lietuva iš viso iš ES biudžeto gaus apie 2,5 mlrd. eurų, o Lietuvos įmoka į ES biudžetą turėtų siekti apie 666 mln. eurų.
Susitarimą dėl 2023 m. ES biudžeto per 14 dienų turi oficialiai patvirtinti tiek EP, tiek ES Taryba. Taryba jam jau pritarė lapkričio 16 d. COREPER posėdyje ir tvirtins lapkričio 22 d. Bendrųjų reikalų taryboje.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Prekybos reikalai
|
|
Lapkričio 16 dieną COREPER patvirtino ES Tarybos poziciją dėl reglamento dėl ES ir jos valstybių narių apsaugos nuo trečiųjų šalių ekonominės prievartos (angl. anti-coercion regulation) ir suteikė įgaliojimą pirmininkaujančiai valstybei narei pradėti tarpinstitucines derybas su Europos Parlamentu.
Tai – svarbus žingsnis kuriant ES veiksmingą atgrasymo priemonę nuo trečiųjų šalių ekonominės prievartos prieš ES ir jos valstybes nares. Būsima priemonė prireikus leis ES taikyti atsakomąsias priemones prieš neteisėtą ekonominį spaudimą. Viso proceso metu Lietuva nuosekliai pasisakė už kuo didesnį instrumento efektyvumą, kurį padės užtikrinti pasirinktas sprendimų priėmimo modelis (Taryba spręs dėl ekonominės prievartos fakto, o Europos Komisija – dėl atsakomųjų priemonių).
Tarpinstitucinės derybos su EP siekiant susitarti dėl galutinio reglamento turėtų prasidėti dar šiais metais. EP pozicija deryboms buvo patvirtinta spalio mėnesį,
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Saugumo reikalai
|
|
ES šalių užsienio reikalų ministerijų saugumo politikos direktoriai lapkričio 16 dieną konferencijoje Briuselyje aptarė kaip pastaruosius keletą metų sekėsi plėtoti civilinę ES bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) ir pagrindinį jos instrumentą – civilines misijas. Konferencijoje daug dėmesio skirta aptarti, kaip atsižvelgiant į pastarojo meto neigiamą dinamiką tarptautinio saugumo srityje, ypač Rusijos karą Ukrainoje, ES turėtų didinti savo vidinį ir išorinį saugumą, atsparumą ir pajėgumus veikti, bendradarbiauti su bendramintėmis šalimis, stiprinti civilines misijas.
ES civilinės misijos yra vienas ir ES turimų minkštosios galios instrumentų, skirtų reaguoti į civilines krizes visame pasaulyje. Pagrindinė šių misijų paskirtis – teikti krizių apimtos šalims patarimus kaip reformuoti saugumo, teisės viršenybės ir teisingumo sektorius, prokuratūras, stiprinti sienų apsaugą, kovoti su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, terorizmu. Pastaruoju metu temų ratas prasiplėtė tokiais naujais saugumo iššūkiais kaip nelegali migracija, hibridinės grėsmės, kibernetinis saugumas, klimato kaita ir kultūros paveldo apsauga.
Šiuo metu ES turi 12 civilinių BSGP misijų 3 žemynuose, kuriose darbuojasi virš 2200 ES šalių deleguoto personalo. Tai patariamoji misija Ukrainoje, stebėjimo misija Sakartvele, teisės viršenybės misija Kosove, patariamoji misija Irake, sienų apsaugos misija bei policijos bei ir teisės viršenybės misija Palestinoje/Izraelyje, sienų apsaugos misija Libijoje, gebėjimų stiprinimo misijos Malyje, Nigeryje ir Somalyje, patariamoji misija Centrinėje Afrikos Respublikoje. Naujausias – ES stebėjimo pajėgumas Armėnijoje. 11 Lietuvos pareigūnų darbuojasi misijose Ukrainoje, Sakartvele ir Kosove.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Valstybės pagalbos reikalai
|
|
Lapkričio 14 dieną Europos Komisija patvirtino 30 mln. eurų vertės valstybės pagalbos schemą, kuria siekiama remti dabartinės geopolitinės krizės ypatingai paveiktuose sektoriuose veikiančias įmones, visų pirma energijai imlios pramonės įmones, pavyzdžiui, tekstilės ir medienos gamybos, metalo rūdų kasybos ir pagrindinių metalų gamybos sektoriuose.
Pagal schemą reikalavimus atitinkantys pagalbos gavėjai turės teisę gauti ribotos sumos tiesiogines dotacijas, bet ne daugiau kaip 500 000 eurų vienam pagalbos gavėjui. Schema bus taikoma iki 2022 m. gruodžio 31 d.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lietuvos - Belgijos diplomatinių santykių 100-mečio bei Belgijoje lietuvių bendruomenės įkūrimo 75-mečio proga, „Le Bouche à Oreille“ koncertų salėje Briuselyje, lapkričio 26 d., įvyks vieno populiariausio Lietuvos atlikėjo ir dainų autoriaus Andriaus Mamontovo koncertas.
Daugiau informacijos ir bilietus įsigijimas: https://blb75.eventbrite.co.uk/
|
|
|
|
Lapkričio 27 dieną Botanique Kultūros Centre Briuselyje vyks klasikinės/šiuolaikinės muzikos koncertas „Ars Musica: Baltic Senses“, skirtas švesti Baltijos šalių muzika. Tarp atlikėjų koncertuos ir ansamblis iš Lietuvos: „Iš Vilniaus kilęs lietuvių ansamblis „Synaesthesis“ pasiūlys nuotykių kupiną ir virtuozišką daugiamatę kelionę per šiuolaikinę baltų muziką, kuri yra įkvėpta latvių kompozitorės Lindos Leimanės kūrinio: „Kristalinės sielos architektonika“ (2022) (anglų k. Architectonics of a Crystal Soul).
|
|
|
|
|
|
Lapkričio 17 dieną Briuselyje ambasadorius Arnoldas Pranckevičius, kartu su visais nuolatiniais atstovais prie ES, susitiko su EP pirmininke Roberta Metsola. Kartu jie aptarė tolesnius veiksmus: pagalbą Ukrainai, tolesnes sankcijas, energetikos krizės ir infliacijos problemos sprendimą, ekonomikos augimo atkūrimą.
|
|
|
|
Instagram post of the week
|
|
|
|
Sėkmingos savaitės pradžios! Bon début de semaine!
Arnoldas ir LNAES komanda
|
|
|
|
|