Girdėjau tokį pasakojimą, kad kai gyvatei ateina metas išsinerti iš senos odos, pačią pradžią ji turi padaryti pati. Sąmoningai į aštrų pagalį ar akmenį patrina uodegą, ją prabrūžina. Pati sau įsikanda, atsiranda 

– Kodėl taip atsitinka?

– Ir kas atsitinka dėl to?

Klausiu tiesiai šviesiai: kodėl nesiimate veiksmų ir kodėl nesiimate veiksmų dabar?

Gal jūs labai tingite? Gal mėgstate tik svajas ir svajones? Gal mėgstate ir visur randate krūvas pasiteisinimų ir priežasčių? Gal labai savimi nepasitikite? O gal pasitikite perdėm ir pervertinate savo galimybes? Gal jūs elementariai bijote? Likti viena? Suklysti? Kad bus dar blogiau? Gal esate tikras, kad viskas gyvenime turi sektis? Kad viskas turi vykti lengvai? Gal savęs nekontroliuojate ir vis dažniau pagaunate save besielgiant impulsyviai? Gal jums labai svarbi kitų nuomonė? O gal, nepaisant, kiek jums metų, vis dar jaučiatės nepakankamai išmintingai, ramiai ir tvirtai?

Visa tai yra rimtos ir ekspertų daugybėje tyrimų patvirtintos atidėliojimo, kitaip vadinamo prokrastinacija, priežastys. Prokrastinacija – tai elgesys, kai žmogus atidėlioja svarbius ir rimtus įsipareigojimus, pažadus, planus, darbus ir užsiima menkaverte veikla.

Atidėliojimas galėtų būti (ko)priklausomybės pusbrolis. Štai koks lengvas sutapimas: statistika teigia, kad priklausomo liga sužeidžia dar mažiausiai 6 žmones. Atidėliojimas dažniausiai paliečia 6 gyvenimo sritis:

1. Akademinę ir darbo (pasiruošimas egzaminui, pristatymui, laiškų rašymas, kt.);
2. Kasdienės rutinos ir pareigų (pajamų deklaracijos užpildymas, namų ruošos darbai, ėjimas miegoti laiku);
3. Sveikatos (apsilankymas pas gydytoją, mitybos reguliavimas);
4. Laisvalaikio (savanoriška veikla, reguliarus hobis, bilietų pirkimas ir viešbučio paieška atostogoms);
5. Šeimos ir partnerystės (tėvų, giminių aplankymas, dovanos pirkimas artimam žmogui tam tikra proga);
6. Socialinių kontaktų (atsakymas į telefono skambutį ar žinutę, laišką, susitikimai su draugais).[1]

Be to, abiem atvejais – prokrastinacijos ir priklausomybės - susipina trumpalaikis nuotaikos pagerėjimas (atidėjus įtampos pilną užduotį arba išgėrus pirmą taurę) su ilgalaike patiriama žala (nepadarytas darbas arba kontrolės praradimas). Dažnai atrodo, kad dabar šiam sprendimui, pokalbiui, užduočiai nesu tinkamai pasirengęs, todėl padarysiu tai vėliau: „prie sunkios prezentacijos prisėsiu, kai būsiu pailsėjęs“, „sveikti pradėsiu, kai jau visai bus blogai arba kai nebus taip blogai“. Tokia diena neatėjo ir neateis. Maža to, nepasitenkinimas auga ir stiprėja – nuo neatliktų darbų ir sprendimų nuotaika nepasitaiso, o atvirkščiai – ji vis labiau genda, stresas vis labiau auga, nerimas vis labiau neapleidžia. Reikia niekada nepamiršti, kad atidėliojant nerimas nelieka toks, koks yra – jis tik auga: būti prokrastinacijoje emociškai ir psichiškai yra labiau skausminga, negu imtis paties veiksmo. Gyvenimas taps ne gyventas, o pralauktas.

Psichologinės vilkinimo priežastys, kaip matome, yra labai įvairios, bet dažniausiai tai vis dėlto nerimas ir savęs nuvertinimas. Atidėliojimas taip pat stipriai siejasi su nesėkmės („ką sakys žmonės“, „aš nesugebėsiu“, „nuvilsiu kitus“, „bus tik blogiau“) baime.

Arba sėkmės. Taip, išgirdai teisingai. Mes bijome, kad mums nepasiseks, bet lygiai taip pat sutrinkame nuo kruopos dydžio mintelės, o kas bus, jei bus gerai?

Ar mokėsiu gyventi?

Taigi o kas bus, kai pasiseks?

[1] Psichika.eu, http://psichika.eu/blog/darbas...

„Nuodėmė – ne tamsa, o negeidimas šviesos,” – primena Marina Cvetajeva.

„Daugelis žmonių tol nenori plaukti, kol neišmoksta”, - rašo Hermann’as Hessė.

Apie plaukimą šuniuku, varlyte ir krauliu, apie baimes, jų įveikas, netikėtumus, pažeidžiamumą, pasitiktus pokyčius ir priimtus lemtingus sprendimus šią savaitę kalbėjome ir su ex-ministru Aurelijumi Veryga. Jei įdomu spauskite čia:

Sunku ir gyvatei. Bet dėl to, kad ryžtasi nertis iš odos, ji lieka gyva ir, maža to, auga iki pat gyvenimo galo.

Taigi pasakos, kurias sau seki, laiko Tave sąstingyje. Sutelk drąsos, susigalvok naują istoriją ir leisk sau išjudėti. Vadinamasis atidėliojimo skausmo slenkstis įveikiamas paprasčiausiu pirmu darbu, pirmu judesiu, pirmu žingsniu. Kitą savaitę aptarkime, kaip konkrečiai padėti sau keisti save.