Teko laimė gimnazijos laikais patekti į klasę, kur kalbėti ne tik vokiškai, bet ir apskritai gyvenime mokė klasės auklėtoja Solveiga Gražienė. Stipri, gili, galinga moteris. Ji nuolat ir be perstojo kartodavo: „Turi bėdą? Eik į žmones“. Apie tai šios savaitės laiškas.

Priklausomybė – vienareikšmiškai izoliacijos liga. Pradedame gerti gal ir draugų būry, bet nėra nė vieno, kuris čia ir baigia. Nelieka ne tik draugų, bet ir pinigų, namų, proto. Nelieka net manęs, vadinasi, ir širdies. Žinau, kad dabar sakot: „Aš tokio lygio nepasiekiau ir nepasieksiu“, bet aš ramiai atlaikau: „Kol kas“.

Taigi sveikstant turime grįžti ir į save, o ir lygiai taip pat – į bendrystę. Vadinasi, turime pasirinkti žmones, kurie mus palaiko, supranta, neteisia ir ramiai būna šalia, kad ir koks mūsų vidinis oras.

– Kodėl taip atsitinka?

– Ir kas atsitinka dėl to?

Yra tokia psichoterapijos rūšis, kuri vadinasi transakcinė analizė. Kaip teorija ji taikoma psichoterapijoje, įvairiuose mokymuose gerinant organizacijų kolektyvų mikroklimatą, žmonių tarpasmeninio bendravimo problemas.

Transakcinės analizės teoriją 1950 – 1960 m. išvystė gydytojas Eric‘as Berne‘as ir jo kolegos. Jų nuomone, tuo metu daug dėmesio buvo skiriama tiriant žmogaus psichinius procesus ir per mažai - tarpasmeninių santykių psichologijai.

Jei paprasčiau, tai, kas mus sugriauna ir tai, kas mus atstato, yra tas pats – tai santykis. Būtent jį tyrinėja ir visos kitos psichologijos ar psichoterapijos šakos. Juk psichikos sveikata – tai gebėjimas būti savimi tarp kitų.

Galų gale, gal ne visada svarbu, koks tas turinys – kartais lemia tiesiog forma, tai yra, bendrystė. Kur jos ieškoti?

Profesionaliose terapijos grupėse (mūsų atveju - AA arba Al-anon), draugių plepėjime, tyliame vyriškame draugo žvilgsnyje, moterų ratuose, šeimų rekolekcijose, sveikatos retreatuose ir pan. Šiandien siunčiu Jums foto, kur mano draugė Lina pagauna akimirką, kai esu testuojama kineziterapeutės, pritaikant mano dabartinę būseną stiprinančius kvapus. Taip, tai mano atostogos, mano pasaulis, mano gyvenimas. Taip, tai mano bendrystė, kuri mane augina. O Tavo kokia?

Kai mokiausi neuromokslu grįstų atsistatymo technikų („Flow Hacking“ programa), vienas kolega vadovas pasakodavo, kad darbe taiko tokią sistemą: visi žmonės yra arba kranai, arba krabai. Mes tokie: „Ką?!“ O jis: „Ką daro krabas? Jis traukia Tave atgal. O ką daro kranas? Jis kelia į aukštį.“

Mes visi jo klausiame: „Gerai, o jei žmogus, nei kelia, nei traukia, nei krabas, nei kranas, tai kas jis?“. Jis šypsosi: „Tada jis krabas“.

Kaip priklausomas žmogus arba miršta, arba išmoksta gyventi su nepagydoma liga, pakeitęs savo tapatybę ir susiformavęs naujus įgūdžius, taip ir priklausomi šeimos nariai dirba tą patį darbą.

Man padeda mokslas ir žinios, psichoterapija ir artimųjų parama (sveikas, tikras santykis). Toks baltas trikampis, pakeitęs tą juodąjį – iš baimės, gėdos ir kaltės.

Žinoti, kad esu jautri ir pažeidžiama, bet ne viena – jau labai stiprus pamatas gerai, saugiai, stabiliai gyventi. Labai stiprus.

Taigi kad įvyktų pokyčiai, reikės prisiimti atsakomybę, klotis lovą, duoti sau laiko ir išmesti šiukšles iš savo galvos (aptarėme per paskutinius keturis sekmadienius). Ką dar?

1. Duoti sau laiko
2. Išdrįsti ir nebijoti
3. Būti palaikančioje aplinkoje
4. Išmesti šiukšles iš savo burnos
5. Prisiimti atsakomybę
6. Būti tuo, kuo dar tik norite tapti
7. Nesustoti
8. Klotis lovą

Septynios R raidės (ribos, rolės, rūkas ir radiacija, rūpestis, radaras, ramybė, reabilitacija) laukia Jūsų. Balto Balandžio grupės dalyvės darbą įvertino kaip produktyvų, naudingą, prasmingą ir keičiantį, o dabar į Laisvos Liepos grupę liko dvi vietos. Tavo?

Jei turiu bėdą, einu į žmones?

Daugiau info: www.gabija.life/seminarai

jei jau gimei turėdama
silpnybę griūti
gimei ir turėdama
stiprybę keltis

Rupi Kaur