Praėjusią savaitę Marse sėkmingai nusileido marsaeigis, dar bent kokie 5 sekami influenceriai savo kojomis palietė Meksikos ar Maldyvų žemę, o Elonas Muskas neteko turtingiausio pasaulio žmogaus titulo. Ką praėjusią savaitę įdomaus nuveikiau aš? Pagaliau gavau savo difuzoriaus amerikietišką jungiklį. Bent difuziorius keliauja su manim tuose keturiasdešimtkeliuose kvadratuose pirmyn-atgal. Pirmyn, kai jį atsinešu į svetainę ir kvėpuoju kedrais prie darbo stalo. Atgal, kai vakare einu į lovą skaityti knygos ir difuzorių persinešu prie lovos. Tokios vat naujienos apie mano gyvenimą. Ai, dar labai didžiuojuosi savimi, nes išmokau kepti veganiškus blynus. Bet tuos jau turbūt matėt.
Aišku, juokingos tokios bėdos. Mano vienintelė tikroji bėda šiais laikais yra išlaikyti sveiką protą tarp keturių sienų ir rašant naujienlaiškio intro nesijausti taip. Kad taip nebūtų, daugiau skaitau, svajoju apie nuostabią vasarą, kai galėsiu ir vėl susitikti su šeima, degintis, matyti išsišiepusius draugus be veido kaukių ir visam laikui pamiršti šitą ilgiausią žiemą gyvenime. O šita žiema atrodė tokia ilgai, kad jai užmiršti net sukūriau naują grojaraštį, kuriuo dalinuosi naujienlaiškio apačioje. Prisiekiu – tai buvo ilgiausia žiema gyvenime. Nors metai net ne keliamieji.
|
|
|
|
Grįžti į Facebook
Bendruomenių aukso amžius
Pamenu, prieš metus ar du, kai dar dirbau rinkodaros agentūroje, dalyvavau mokymuose apie socialinių tinklų tendencijas. Viena ten aptartų temų buvo Facebook grupių atgimimas. Sėdėjau, kraipiau galvą ir galvojau „o pala, kodėl?“. Juk tuo metu naudojausi kokiom dviem grupėm – tuometinės darbovietės grupe ir pavežėjų grupe „Gargždai-Vilnius, Vilnius-Gargždai“.
Atėjo gūdūs 2021-ieji ir štai aš priklausau 95 Facebook grupėms. Jums nepasirodė – devyniasdešimt penkioms grupėms! Aišku, koks trečdalis jų jau neveiksnios, nes skirtos buvusių butiokų, univero projektų ar kitų nebeegzistuojančių reikalų apsitarimams. Bet įdomiausia tai, kad kiekvieną savaitę aš prisijungiu bent prie poros naujų. Dabar jau naudojuosi grupėmis knygoms mainyti, receptams atrasti, duonos problemoms analizuoti ar vestuvių naujienoms sekti. Kadangi didžioji jų dalis apie maistą, pagalvojau, kad bus įdomu prisijungti ir jums. Mano mylimiausių maisto grupių sąrašas – žemiau:
Jau seniai ir aš suku vieną mintį – gal atėjo laikas „Pusryčių klubo“ grupei?
|
|
|
|
Pasninkauti
Ar Gavėnios metu žmonės laimingesni?
Pradėkim nuo pradžių – aš nesu praktikuojanti katalikė. Anaiptol, mano santykis su religija yra toks ganėtinai neegzistuostuojantis jau senokai. Užtat kaip tik įsibegėjus Gavėniai aptikau įdomų faktą: pasninkas suteikia laimės. Moksliškai įrodyta.
Pasak The Atlantic straipsnio, viskas labai paprasta: nusprendę atsisakyti kažkurio vieno džiaugsmą teikiančio gyvenimo elemento, vėliau juo pasimėgaujame ženkliai labiau. Žinoma, pasitenkinimo suteikia ir pats kontrolės jausmas – patys save džiuginame sau įrodydami, kad visgi turime valios. Taigi, išvada peršasi paprasta: ar jūs praktikuojantys katalikai, ar ne, pasninkauti į naudą visiems. Kad jau liko 5 savaitės iki Velykų, galim visi kartu pradėti nuo pridėtinio cukraus, šokolado arba dar vienos bandelės.
* Nuotraukoje – nuostabusis mano mamos tortas, kurį skanavom per Velykas, kai dar tai buvo legalu. Pagrindas – jums jau puikiai pažįstamo šokoladinio pyrago, pertepta maskarponės kremu su kondensuotu pienu. *
|
|
|
|
Small-talkinti
Prekybcentrio kasa mėgstantiems pliurpti
Aš nesu kalbus žmogus. Ir aš tikrai nesu iš tų žmonių, kurie mėgsta šnekučiuotis apie orą ar koks judrus šiandien eismas. Aišku, kai reikia, nebūnu robotas, bet tai nėra mano būdas.
Užtat puikiai suprantu, kad tokių žmonių yra, ypač dabar. Karantino metu netgi pajaučiau, kad bendravimo taip trūksta, kad aš pati pamėgau šnekučiuotis – vaistinėje, poliklinikoje ar prekybcentrio kasoje. Dabar puikiai suprantu ir vienišus senolius, ant kurių skubėdama burbuliuodavau.
Nieko nuostabaus, kad yra vietų, kuriose apie tokius žmonės buvo pagalvota jau anksčiau. Viena jų – „Jumbo“ tinklo parduotuvė Nyderlanduose, Vlijmen mieste. Čia prieš porą metų atsidarė „šnekorkų“ kasa, skirta žmonėms, mėgstantiems apsipirkti lėtai ir pasišnekučiuoti su kasininku. Įsivaizduojat, kaip smagu, kai niekas neburba ir nešnopuoja į nugarą? Taip smagu, kad daugiau pamatyti galite čia.
|
|
|
|
Pusryčiauti ne pagal mane
Kas iš tikrųjų įkvėpė @pusryciams?
Kai šią savaitę @symmetry_breakfast paskyra pasidalijo, kad po 4 metų gyvenimo Šanchajuje pora kelia sparnus į Italiją, Boloniją, supratau, kad šitą paskyrą seku bent penkmetį – juk jų gyvenimą sekiau dar iki Šanchajaus. Su paskyra mane supažindino draugė dar 2016-aisiais, kai Instagramas atrodė taip, o aš keldavau pirmuosius savo pusryčių šedevrus į Instagramą. Draugė sakė, „žiūrėk, tu gi mėgsti pusryčius, čia tau įkvėpimui“.
Įkvėpė tai tikrai, bet praėjus tiems 5 metams, aš vis dar galingai velkuosi gale, lyginant su Michael Zee, „Symmetry Breakfast“ kūrėjo ir jau 2 knygų autoriaus, pasiekimais. Jis kiekvieną mielą rytą keliasi 6 ryto, gamina sau ir savo vyrui simetriškus pusryčius ir jais dalijasi savo pusryčių paskyroje. Pati savimi stebiuosi, kaip jums apie Michael'ą nepapasakojau anksčiau – jis turbūt yra vienas pagrindinių mano paskyros įkvepėjų.
|
|
|
|
|
☀️ 🌸 ✨ BONUS: pavasario grojaraštis ✨ 🌸 ☀️
Jau sakiau – man ši žiema atrodo ilgiausia gyvenime. Kad greičiau ją išvaryčiau iš savo galvos ir gyvenime, morės nedeginau, bet sukūriau pavasarinį grojaraštį, kurio klausydama svajoju apie laiką, kai bus galima palikti pirštines namie. Svarbu: grojaraštį rekomenduoju klausyti iš eilės, nuo pradžios iki galo. Pamatysit, kaip po truputį atsiridena geresnė nuotaika.
|
|
|
|
|
|
XXI a. bėdos
Draugai Instagrame valgo salierų stiebus? Valgysi ir tu
Nieko keisto – kai tiek laiko per dieną mirkstam socialiniuose tinkluose, aplinkinių įtaką pajuntame gerokai greičiau nei norėtume. Juk iki Instagramo sprogimo mums tikrai sunkiau būdavo įsiūlyti viską – nuo veido kremukų iki taip trendinančių cruffinų.
Ir galvoje turiu ne tik influencinimo problemą. Lygiai taip pat mūsų pasirinkimus formuoja draugų pasidalijimai. Galėdami juos matyti gerokai dažniau, nei tiesiog susitikus kartą per mėnesį ar du, nejučia perimame net jų mitybos įpročius. Arba bent jau taip teigia neseniai atliktas tyrimas. Jo rezultatai rodo, kad draugų rodomi maisto pasirinkimai socialiniuose tinkluose tiesiogiai veikia mūsų pačių mitybos pasirinkimus. Nors atliktas tyrimas ne toks ir didelis (dalyvavo vos 369 studentai), ginčytis nesinori – juk pirmąkart pamatę tuos cruffin'us, jų užsimanėt ir patys. Daugiau apie tyrimą galite paskaityti čia.
|
|
|
|
Tradicijos
Šeimos narėmis tapusios jogurto ponios
Susipažinkite su yakult ajummas [angl. yogurt ladies] – Pietų Korėjos jogurto deivėmis. Savo darbą pradedančios kartu su aušra, yakult ajummas kiekvieną mielą rytą savo nedideliais vežimėliais išvežioja saldų geriamąjį jogurtą. Kaip sako korėjiečiai, šios moterys jiems atveža ne tik jogurtą, bet ir gerą nuotaiką.
Dar 70-aisiais prasidėjusi jogurto pristatymo tradicija šiandien yra ne tik apie jogurtą – tai tapo kultūros dalimi. Vidutiniškai dirbdamo bent 12 metų tame pačiame rajone, yakult ajummas šiandien yra tarsi šeimos nariai: jos bendrauja su vienišais senoliais, padeda apsipirkti, esant reikalui, pavedžioja augintinius ar pasitinka stotelėje vaikus. Labai gražų straipsnį apie korėjietišką pusryčių tradiciją skaitykite The NY Times straipsnyje.
|
|
|
|
|
|
5 kiaušinių dėklų panaudojimo būdai |
|
Kaip namų ūkis, suvalgantis bent 1 kiaušinių pakuotę per savaitę, galiu pasakyti labai nuoširdžiai – kiaušinių dėklai užknisa. Sugalvojus mesti lauk, užima pusę šiukšlinės, o ir šiaip tai neatrodo geriausias būdas. Toma iš „Susitvarkyk“ atsakė į šitą klausimą už mus – susuko reels'ą, pristatantį 5 kiaušinių dėklų panaudojimo būdus.
|
|
|
Gražiausi mano matyti maisto reels |
|
Kas bandė, tas puikiai žino – reelsus smagu žiūrėti, bet yra rakštis *kai kur* montuoti. 15 sekundžių džiaugsmo ir mažiausiai valanda montavimo. Kai pamačiau @foodie_renee reelsus, pagalvojau, kad tai tikrai yra gražiausi man matyti reelsai, kuriuos sumontuoti užtrunka gerokai ilgiau nei valandą ar dvi.
|
|
|
|
|
|
Patiko?
Džiaugiuosi! Jeigu vieno naujienlaiškio per mėnesį negana, kviečiu prisijungti prie Patreon remėjų būrio! Kas 3 mėnesius patronams siunčiu papildomą naujienlaiškį, o kiekvieną sekmadienį pasidalinu savo mini rekomendacijomis Patreon forume. Dosniausi vienąkart taip pat gauna ranka užrašytą atviruką. Mano veiklą paremti galite čia.
|
|
|
|
|
|
|
|
Ačiū, kad perskaitei iki galo! Jeigu turi komentarų ar pastebėjimų, mielai jų laukiu Instagrame, Facebooke arba el. paštu žemiau. Linkėjimai! |
Gabrielė,
Pusryčiams
|
|
|
|
|
|
|