– Kodėl taip atsitinka?
– Ir kas atsitinka dėl to?
Dažniausiai jau per pirmą konsultaciją su Klientu bandome nusibrėžti ne jo vartojimo punktyrus, o žmones, laiką ir vietas, su kuriais ir kur jis negeria. Pripratęs būti klausinėjamas apie tai, kur geria ir pats ilgus metus slepiantis žmones, laiką ir vietas, kur svaiginasi, jis net nustemba: o, pasirodo, yra dar ir sielų, su kuriomis net pagalvoti apie stikliuką nedrįsčiau, dar yra laikas, kada man bloga po vakar ir yra vietų, kurios apie naują iliuzijos dozę man neprimena.
Tai vadinamasis resursas. Akcentuojame ne tai, kur ir kas blogai, o tai, kas dar teikia vilties.
Dėl to žmogus pajunta, kad nėra beviltiškas, kad gali ir kad yra aplink vis dar jį palaikančių.
Jis pasijunta saugesnis, ramesnis, viltingesnis. |