Liepos 11 - 25 d. |
|
Linkėjimai iš Europos reikalų sostinės |
|
|
|
|
|
|
Europos reikalų sostinėje - atostogų nuotaikos, tačiau neturime pamiršti Europos Sąjungos (ES) pašonėje vykstančio brutalaus karo, kurio kasdienėmis aukomis tampa drąsūs Ukrainos kariai, niekuo dėti ukrainiečiai civiliai, ir dėl Rusijos vienašalių veiksmų Europoje vis gilėjančios energijos krizės, kurios valdymą rytoj aptars į Briuselį susirinkę energetikos ministrai. Rusija dar kartą parodė savo ciniškumą ir po pasirašyto susitarimo su Turkija ir Jungtinėmis Tautomis dėl Ukrainos grūdų eksporto jau sekančią dieną vėl raketomis smogė Odesai.
Būtent Ukraina ir buvo svarbiausias diskusijų objektas liepos 17 dieną vykusioje ES Užsienio reikalų taryboje, kurioje užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad proveržis kare priklausys nuo tolesnės karinės pagalbos Ukrainai teikimo. Ministras taip pat akcentavo, kad būtina ir toliau stiprinti sankcijas Rusijai ir siekti jos atskaitomybės dėl padarytų karo nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų. Tarybos metu pasiektas politinis sutarimas dėl papildomos 500 mln. eurų karinės pagalbos teikimo Ukrainai.
O kol Rusija ir toliau tęs savo brutalią agresiją Ukrainoje, ES nežada sustoti su ribojamosiomis priemonėmis jos atžvilgiu. Liepos 20 vakarą COREPER II posėdyje patvirtinome jau 7-tąjį sankcijų paketą nukreiptą prieš Rusiją, jame yra rusiško aukso importo draudimas, griežtesnė kai kurių aukštųjų technologijų prekių eksporto kontrolė, įtraukta daugiau nei 50 naujų pavardžių į sankcionuojamų asmenų sąrašą.
Praėjusią savaitę taip pat liudijome istorinį įvykį - tarpvyriausybinėje konferencijoje pagaliau uždegėme žalią šviesą ES narystės deryboms su Albanija ir Šiaurės Makedonija. Po birželio EVT sprendimų dėl Ukrainos ir Moldovos kandidatės statuso ir Sakartvelo europinės perspektyvos, galime drąsiai teigti - plėtros politika vėl sugrįžo į ES darbotvarkės viršų. Iš savo patirties puikiai žinome, kad tai vienas galingiausių ES užsienio politikos įrankių, o kandidatėms šalims - neįkainojamas transformacijos instrumentas.
Daugiau apie pastarųjų dviejų savaičių aktualiausius ir įdomiausius įvykius Europos reikalų sostinėje – šiame naujienlaiškyje. Dėkojame savo ištikimiems skaitytojams. Ir norime pasakyti – iki pasimatymo – mūsų naujienlaiškis taip pat išeina atostogų, pasimatysime jau rugsėjį, naujame ES politinių ir geopolitinių įvykių sezone!
Ambasadorius Arnoldas Pranckevičius ir Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje komanda
|
|
|
|
|
|
|
Užsienio reikalų taryba
|
|
Liepos 18 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje Briuselyje, Belgijoje, kurioje aptarė Rusijos karą prieš Ukrainą ir tolesnius ES veiksmus, teikiant visokeriopą pagalbą Ukrainai, įskaitant ir jos atstatymą. Tarybos metu pasiektas politinis sutarimas dėl papildomos 500 mln. eurų karinės pagalbos teikimo Ukrainai.
„Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje, ES ir mūsų partneriai parodė beprecedentinę vienybę ir ryžtą. Privalome ir toliau tai išlaikyti ir padėti Ukrainai laimėti šį karą. Proveržis kare priklausys nuo tolesnės mūsų karinės pagalbos Ukrainai teikimo, todėl nepaprastai svarbu užtikrinti jos tvarumą ir ilgalaikiškumą“, – sakė ministras G. Landsbergis ir džiaugėsi pasiektu sutarimu dėl papildomos 500 mln. eurų karinės pagalbos tiekimo Ukrainai per Europos taikos priemonę.
Ministras taip pat akcentavo, kad būtina ir toliau stiprinti sankcijas Rusijai ir dirbti kartu su tarptautinėmis organizacijomis, siekiant Rusijos atskaitomybės dėl padarytų karo nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų Ukrainoje.
Pasak G. Landsbergio, svarbu, kad Ukrainos atstatymo ir rekonstrukcijos procesas būtų tampriai susietas su būtinomis Ukrainos reformomis, kurios priartintų prie ES narystės perspektyvos.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Krašto apsaugos reikalai
|
|
ES griežtai pasmerkė prieš Lietuvą ir kitas šalis nutaikytas prorusiškų programišių atakas. „Vieningas ir griežtas Europos Sąjungos pareiškimas dėl prieš Lietuvą ir kitas Europos šalis nukreiptų intensyvių prorusiškų kibernetinių programišių atakų yra labai svarbus signalas, kad tokia kenkėjiška veikla yra netoleruotina ir atsakingi už ją sulauks pasekmių“, – pabrėžė krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius, komentuodamas liepos 19 dieną paskelbtą ES deklaraciją dėl programišių grupių vykdomos kenkėjiškos kibernetinės veiklos Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste.
ES Vyriausiojo įgaliotinio Josepo Borrellio pareiškime visų ES valstybių narių vardu akcentuojama, kad pastaruoju metu prieš kelias ES valstybes nares ir partnerius vykdomos paskirstytos paslaugų atsisakymo (DDoS) atakos, dėl kurių atsakomybę prisiėmė prorusiškos įsilaužėlių grupės, yra dar vienas padidėjusios ir įtemptos kibernetinės grėsmės pavyzdys.
Pasak viceministro, Lietuvos kibernetinio saugumo ir teisėsaugos institucijos bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais ir jau pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekiant teisinio nusikalstamos veikos įvertinimo bei dalyvavusių nusikalstamoje veikoje asmenų patraukimo atsakomybėn, neatmetant ir tolesnių bendrų ES diplomatinių priemonių taikymo.
Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje ES ir valstybės narės jau anksčiau šiais metais yra griežtai pasmerkusios kibernetines atakas prieš Ukrainą ir Rusijos Federacijai priskyrusios atsakomybę dėl kibernetinės veiklos, nukreiptos prieš palydovinį KA-SAT tinklą.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Švietimo reikalai
|
|
Liepos 22 dieną Čekijos sostinėje Prahoje vyko ES neformali Konkurencingumo Taryba, kurioje Mokslinių tyrimų dalyje dalyvavo mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Mokslinių tyrimų dalyje neformaliame už konkurencingumą atsakingų ministrų susitikime vyko diskusija apie mokslo ir inovacijų finansavimo sinergijos Europoje. Diskusijos pradžioje savo įžvalgomis dėl sinergijų pasidalino du kviestiniai pranešėjai: Václav Velčovský, Čekijos Švietimo, jaunimo ir sporto viceminstras, atsakingas už ES, tarptautinių reikalų ir ES sanglaudos politikos fondus ir Jana Klanova, RECETOX tyrimų ir plėtros centro direktorė ir EIRENE mokslinių tyrimų infrastruktūros koordinatorė Masaryko. Diskusijos metu ministrai buvo kviečiami pasisakyti dviem klausimais:
- Remiantis 2014–2020 metų patirtimi, kokios yra pagrindinės kliūtys, trukdančios išnaudoti visą mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo sinergijos potencialą Europos lygmeniu ir jūsų šalyje?
- Kokių konkrečių priemonių imamasi nacionaliniu lygmeniu 2021–2027 metais, kad būtų išnaudotos visos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo sinergijos galimybės, ir į kurias sritis ketinate koncentruotis?
G. Jakštas pabrėžė, kad Lietuva siekia iki 2030 m. padidinti investicijas į mokslą bei inovacijas iki 2.2 procentus nuo BVP ir sinergijos prisidės prie šio tikslo. Būtinas bendras visų susijusių subjektų supratimas ir bendri veiksmai ES ir valstybių narių lygiu, todėl Lietuva vertina Europos Komisijos (EK) dedamas pastangas. Lietuva dar praeitame laikotarpyje naudojo sinergijas finansuoti H2020 projektus, gavusius kokybės ženklą. Šiame laikotarpyje be ES struktūrinių fondų bus pasinaudota ir RRF lėšomis finansuoti Marie Skłodowska-Curie ir EIC projektus, toliau stiprinti NCP tinklą, finansuoti mokslo ir inovacijų ryšių biurą Briuselyje, finansuoti Europos horizonto partnerystes ir sukurti mokslo patarėjų tinklą. Viceministras atkreipė dėmesį, kad reikia toliau derinti finansines taisykles ir programavimo bei ataskaitų teikimo laikotarpius bei didinti sinergijų idėjos žinomumą tarp skirtingų institucijų. Aiškesnės gairės ir tiesioginis ryšys su EK čia labai svarbus.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Finansų reikalai
|
|
Liepos 11-12 dienomis finansų ministrė Gintarė Skaistė Briuselyje dalyvavo Euro grupės (EG) ir ECOFIN posėdžiuose, kuriuose didžiausias dėmesys buvo skiriamas ES ekonominei situacijai, Bendrijos finansiniams instrumentams padedant Ukrainai ir fiskalinės politikos krypčiai 2023 metais.
ECOFIN posėdyje ministrai apsikeitė nuomonėmis dėl finansinės paramos teikimo Ukrainai trumpuoju ir ilgesniuoju laikotarpiu, prisidedant prie šalies atstatymo po karo.
Ekonomikos ir finansų reikalų ECOFIN Taryba patvirtino EK pateiktą makrofinansinės (MFA) paramos Ukrainai pasiūlymą, kurio apimtis 1 mlrd. eurų ir kuris garantuojamas ES biudžeto lėšomis, numatant 70% (700 mln. eurų) atidėjimą kaip garantiją. Taip pat ES finansuos šios paskolos palūkanas ir administracines išlaidas. Minėtas pasiūlymas papildė 1,2 mlrd. eurų MFA jau šiais metais suteiktą Ukrainai.
Pasak ministrės, tiek trumpalaikiuose, tiek ilgalaikiuose finansavimo etapuose būtina užtikrinti dotacijų ir paskolų balansą. Lietuva yra atvira įvairiems būdams mobilizuoti resursus pagalbai Ukrainai, įskaitant dvišalius ir ES lygmens instrumentus. Taip pat Lietuva laikosi pozicijos, kad būtina šiam tikslui panaudoti Vakaruose įšaldytą Rusijos turtą, užtikrinant, kad agresorius sumokėtų už vykdomus nusikaltimus ir sukeltą žalą.
Susitikime buvo aptariamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (angl. – Recovery and resilience facility – RRF) įgyvendinimas bei sąsajos su gegužės 18 dieną paskelbta EK iniciatyva RePowerEU, kuria siekiama iki 2027-ųjų atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos energijos išteklių ir nustatyti naujus, ambicingesnius atsinaujinančiosios energijos gamybos bei energijos taupymo tikslus. Lietuva remia „REPowerEU“ tikslus, tačiau pabrėžia, kad būtina rasti tinkamus sprendimus dėl finansavimo šaltinių ir šių lėšų paskirstymo tarp šalių.
Taip pat, Briuselyje vykusiame finansų ministrės G. Skaistės susitikime su Europos komisaru Johannes‘u Hahn‘u, atsakingu už biudžetą ir administravimą, didžiausias dėmesys skirtas finansinei paramai Ukrainai ir papildomų finansinių instrumentų ES valstybėms, priimančioms Ukrainos karo pabėgėlius, kūrimo būtinybei aptarti.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Sveikatos apsaugos reikalai
|
|
Liepos 14 dieną EK paskelbė pasiūlymą dėl žmogaus kilmės medžiagų kokybės ir saugos standartų („kraujo, audinių ir ląstelių reglamentas“). Tai dar vienas teisės akto pasiūlymas, kuriant stiprią Europos sveikatos sąjungą. Siūlomas reglamentas pakeis saugos ir kokybės taisykles, nustatytas dviejose direktyvose (2002/98/EB dėl kraujo ir kraujo komponentų ir 2004/23/EB dėl audinių ir ląstelių).
Pagrindiniai pasiūlymo tikslai
1. Užtikrinti saugą ir kokybę pacientams, gydomiems naudojant žmogaus kilmės medžiaga;
2. Užtikrinti saugą žmogaus kilmės medžiagų donorams ir vaikams, gimstantiems panaudojus donorų kiaušinėlius, spermą ar embrionus;
3. Stiprinti priežiūrą, siekti vieningos praktikos ES valstybėse narėse (VN);
4. Palengvinti saugių ir veiksmingų naujų gydymo būdų, kuriems naudojamos žmogaus kilmės medžiagos, kūrimą;
5. Didinti šio sektoriaus atsparumą, mažinant stygiaus riziką.
Svarbiausi pasiūlymo aspektai ir pagrindinės naujovės
Geresnė pacientų, donorų ir vaikų gimusių po pagalbinio apvaisinimo apsauga:
- visų žmogaus kilmės medžiagų aprėptis, įskaitant ir motinos pieną;
- patobulinta žmogaus kilmės medžiagomis terapijos recipientų, taip pat donorų ir vaikų gimusių po pagalbinio apvaisinimo apsauga;
- remiantis Europos agentūrų, ypač Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir Europos vaistų ir sveikatos priežiūros kokybės direktorato (Europos Taryba), patirtimi, bus nuolat atnaujinamos techninės gairės;
- ES parama nacionalinėms institucijoms - priemonių (mokymo, IT ir kt.) įdiegimas.
Naujovių skatinimas:
- inovacijos, taikant bendrą žmogaus kilmės preparatų vertinimo ir leidimų suteikimo procedūrą;
- visų subjektų, vykdančių veiklą, turinčią įtakos žmogaus kilmės medžiagų saugai ir kokybei, registracija;
- SoHO koordinavimo valdybos sukūrimas kartu su VN;
- Sukūrus ES SoHO platformą, bus supaprastintas ataskaitų teikimas ir užtikrinamas skaidrumas.
Išsamus pasiūlymo svarstymas prasidės rudenį.
|
|
|
|
|
|
|
Sėkmingos savaitės pradžios! Bon début de semaine!
Arnoldas ir LNAES komanda
|
|
|
|
|