Lapkričio 21 - 28 d. |
|
Linkėjimai iš Europos reikalų sostinės |
|
|
|
|
|
|
Nespėjome net pastebėti kaip greitai praėjo lapkritis ir jau netrukus prasidės paskutinis metų mėnuo - gruodis. Nepastebėjome, nes darbų, kuriuos privalome visi drauge atlikti, nemažėja. Turime susitelkti ir iki Kalėdų išspręsti esminius Europos Sąjungos politinius iššūkius: ilgalaikį energijos išteklių kainų stabilizavimą, nuolatinę piniginę paramą Ukrainai ir tolimesnį agresorės Rusijos sankcionavimą.
Praėjusią savaitę Lietuvos atstovai lankėsi Europos reikalų sostinėje įvairiausiose ES tarybose: nuo žemės ūkio ir žuvininkystės iki sanglaudos, energetikos ir prekybos. Visose stengiamasi derėtis ir kovoti dėl Lietuvos ir bendrų ES interesų, siekiant kuo didesnės gerovės visiems žmonėms.
Jau už poros savaičių Briuselyje paskutinį kartą šiais metais rinksis ES užsienių reikalų ministrai ir ES šalių vadovai. Tai bus kertinis momentas, kada tikimės esminių politinių sprendimų ir sutarimų. Tačiau iki to reikia dar nemenkai padirbėti.
Šventės jau čia pat. Briuselis, kaip ir Vilnius bei kitos ES sostinės, puošiasi ir ruošiasi artėjančioms svarbiausioms dienoms metuose. Linkime nepasimesti darbų ir švenčių šurmulyje, o turint laiko – paskaityti mūsų naujienališkį.
Ambasadorius Arnoldas Pranckevičius ir Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje komanda
|
|
|
|
|
|
|
Prekybos reikalai
|
|
Lapkričio 25 dieną užsienio reikalų
viceministrė Jovita Neliupšienė dalyvavo Europos
Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdyje prekybos klausimais,
kuriame buvo aptarta Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reforma, ES
ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prekybos santykiai, ES parama
Ukrainai prekybos priemonėmis ir ES laisvosios prekybos susitarimų
darbotvarkė.
PPO reformos klausimu ministrai akcentavo poreikį stiprinti organizacijos ginčų sprendimo, derybines ir monitoringo funkcijas, reaguoti į konkurencinių sąlygų iškraipymo iššūkius. Viceministrė pabrėžė būtinybę aiškiai įvardinti Rusijos atsakomybę dėl sukeltos maisto saugumo krizės. Diskusijoje dėl ES ir JAV prekybos santykių ir pasirengimo gruodžio 5 d. įvyksiančiai Prekybos ir technologijų tarybai akcentuotas poreikis ieškoti sprendimų dėl JAV Infliacijos mažinimo akto. Viceministrė pabrėžė glaudaus ES ir JAV bendradarbiavimo, sprendžiant geopolitinis iššūkius, stiprinant žaliavų tiekimo grandines ir koordinuojant atsaką į trečiųjų šalių ekonominį spaudimą svarbą. Visos delegacijos sutiko dėl būtinybės ir toliau visokeriopai remti Ukrainą. Viceministrė ragino neatidėliojant pratęsti pilną ES prekybos liberalizavimą su Ukraina.
Ministrai aptarė pažangą dvišalėse derybose dėl ES laisvosios prekybos sutarčių su Australija ir Indija bei tolesnius žingsnius dėl susitarimų su N. Zelandija, Čile, Meksika bei MERCOSUR ratifikavimo. „Dabartiniame globalių iššūkių kontekste, ES laisvosios prekybos susitarimai yra viena iš pagrindinių priemonių, kurių pagalba galime sustiprinti ES ryšius su panašiai mąstančiais tarptautiniais partneriais tiek Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, tiek Lotynų Amerikoje“, – pabrėžė viceministrė.
Kalbėdama apie ES paramą Ukrainai prekybos priemonėmis, viceministrė teigė, kad Lietuva remia visas iniciatyvas šioje srityje.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Sanglaudos reikalai
|
|
Lapkričio 22 dieną Briuselyje šurmuliavo Bendrųjų reikalų taryba (BRT) sanglaudoms klausimams aptarti, kurios metu patvirtinti du svarbūs dokumentai: Europos Parlamento ir Tarybos bendras tekstas dėl 2023 m. finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto bei Tarybos išvados dėl sanglaudos politikos vaidmens, kuriose be kita ko yra kalbama apie sanglaudą po 2027 m. Taip pat vyko diskusija dėl ilgalaikio sanglaudos politikos poveikio ES regionams. Ministrai pabrėžė, kad svarbu nedelsiant įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kuri tapo dar aktualesnė po pastarojo meto krizių. Papildomai ministrai atkreipė dėmesį į demografinius iššūkius ir vidutinių pajamų spąstus, kurie gali dar labiau padidinti skirtumus tarp regionų. Šie uždaviniai reikalauja, kad politika būtų grindžiama tvirtu ir veiksmingu nacionalinių ir ES politikos krypčių ir priemonių deriniu, kuris, viena vertus, sudarytų sąlygas sanglaudos politikos lankstumui, kita vertus atitiktų ilgalaikį ekonominės, teritorinės ir socialinės konvergencijos tikslą. Pabrėžtas poreikis laikytis pagrindinių sanglaudos politikos principų: partnerystės, teisės viršenybės, vietai pritaikytos politikos. „Iš apačios į viršų“ principu grindžiamas požiūris parodo pagrindinę sanglaudos politikos pridėtinę vertę, lyginant su kitomis ES priemonėmis. Atkreiptas dėmesys į ES pasienio, labiausiai nutolusius, geografiškai apribotus ir mažiausiai išsivysčiusius regionus.
Sutarta, kad sanglaudos fondai negali būti vieninteliu atsaku kilus nenumatytiems įvykiams ir krizėms, ji turi būti skirta ilgalaikiams tikslams sekti. Kuriami nauji finansavimo instrumentai turi būti suderinti su Sanglaudos politika. Dalis šalių minėjo sanglaudos ir RRF santykį (t. y., teigiamų aspektų perkėlimą iš RRF į sanglaudos politiką), tačiau anot kitų, pastarosios diskusijos dar yra pernelyg ankstyvos, iki jų reikia gerai išanalizuoti išmoktas pamokas. Ispanija pabrėžė, kad savo pirmininkavimo metu sieks sukurti naują Sanglaudos politikos versiją – Sanglauda 2.0. Europos Komisija (sutiko su bendromis šalių išvadomis ir nurodė, kad diskusijos apie sanglaudą po 2027 m. prasideda jau dabar, o konkretūs pasiūlymai pasirodys tuomet, kai bus baigtas Komisijos suburtos aukšto lygmens darbo grupės darbas (t.y., 2024 pab.- 2025 m. pradžioje).
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Vidaus reikalai
|
|
Neeilinė Vidaus reikalų ministrų taryba sušaukta lapkričio 25 dieną, kadangi šiais metais itin išaugo nelegalių migrantų atvykimų į Europos Sąjungą (ES) skaičius. Taryboje dalyvavęs Europos Komisijos viceprezidentas Margaritis Schinas pažymėjo, kad ši neeilinė taryba – tai proga ES dar kartą pademonstruoti vieningumą vienu iš svarbiausių politikos klausimu, tačiau ES atsakas neturėtų būti „ad hoc“, reikia sukurti tvarią Europos migracijos sistemą.
Vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson, komentuodama situaciją visuose migracijos maršrutuose, pabrėžė, kad situacija prie rytų Europos sienos valdoma labai gerai, bandymai atvykti nelegaliai tęsiasi, bet ES siena sėkmingai saugoma. Diskusijos metu valstybės narės vieningai sutarė, kad svarbu išlaikyti visaapimantį požiūrį (anlgų k. whole routes approach) migracijos politikoje, išskyrė prioritetines sritis ir veiksmus, kurių reikia imtis, kad suvaldyti sudėtingėjančią migracijos situaciją: kova su nelegaliais sienų kirtimais ir migrantų gabentojais, išorės sienų apsaugos stiprinimas, bendradarbiavimas su trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis ir tinkamas ES finansavimas, solidarumo įsipareigojimų vykdymas, paieškos ir gelbėjimo jūroje operacijų bei NVO dalyvavimo jose reglamentavimas, skubus ES migracijos ir prieglobsčio pakto priėmimas, sprendimų dėl atsako migrantų instrumentalizavimui paieškos, finansinė parama Ukrainos pabėgėlius priimančioms valstybėms narėms.
Lietuvai atstovavęs ambasadorius Arnoldas Pranckevičius padėjo pirmininkaujančiai Čekijai už tai, kad tvirtai ir nenuilstamai siekiama progreso dėl migracijos instrumentalizavimo. Pabrėžė būtinybę stiprinti ES pastangas remti valstybes priimant Ukrainos pabėgėlius. Priminė, kad migracijos spaudimas prie ES išorės sienos su Baltarusija neišnyko (Lietuvos pasieniečiai ir toliau kasdien susiduria su bandymais nelegaliai kirsti sieną), be to, negalime atmesti nedraugiškų režimų provokacijų galimybės, todėl paragino valstybes nares būti konstruktyviomis ieškant kompromiso dėl Instrumentalizavimo reglamento.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Prekybos-investicijų srities reikalai
|
|
Lapkričio 18 dieną Europos Sąjunga (ES) ir Angola užbaigė derybas dėl Tvarių investicijų palengvinimo susitarimo (SIFA). Šis susitarimas yra pirmasis, kuriame skatinamos tvarios investicijos bendradarbiaujant su Afrikos šalimis. SIFA padės užtikrinti, kad būtų investuojama vadovaujantis aplinkosaugos ir darbo teisę atitinkančiais standartais.
ES prisidės teikiant techninę pagalbą Angolai tuo tikslu, kad susitarimas galėtų būti įgyvendintas. Angola šiuo metu siekia diversifikuoti savo ekonomikos modelį, kuris yra paremtas žaliavų eksportu. Tikimasi, kad SIFA pagerins Angolos investicinį klimatą užsienio ir vietos investuotojams, įskaitant smulkias ir vidutines įmones.
ES derybos su Angola dėl Tvarių investicijų palengvinimo susitarimo prasidėjo 2021 m. birželio 22 d. ir buvo užbaigtos per kiek ilgiau nei 1 metus. Susitarimas dar turės būti išverstas į visas ES kalbas bei oficialiai patvirtintas pagal ES ir Angolos vidines procedūras. SIFA galutiniam patvirtinimui reikės Europos Parlamento ir ES Tarybos pritarimo
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Energetikos reikalai
|
|
Už energetiką atsakingi ES valstybių narių
ministrai lapkričio 24 d. Briuselyje vykusioje neeilinėje Transporto,
telekomunikacijų ir energetikos (TTE) taryboje aptarė pastarąsias
savaites vykusių derybų dėl Europos Komijos dviejų skubių teisinių
pasiūlymų, apimančių solidarumo didinimo priemones, geriau koordinuojant
bendrus dujų pirkimus, keitimąsi dujomis tarpvalstybiniu mastu,
nustatant patikimus lyginamuosius kainų indeksus ir atsinaujinančios
energijos išteklių (AEI) plėtros spartinimo, priemones. Visos šios
priemonės yra skirtos kovoti su išaugusiomis energijos kainomis.
Energetikos ministrai dėl dviejų teisinių pasiūlymų pasiekė bendrą
supratimą, kad pasiekti derybų rezultatai yra pakankami, todėl jų tęsti
nėra tikslinga. Taip pat sutarta, kad šių teisinių pasiūlymų tvirtinimas
atidedamas iki kitos po dviejų savaičių vyksiančios neeilinės TTE
tarybos, kurios metu bus siekiama politinio sutarimo ir patvirtinimo dėl
pastarųjų teisės aktų pasiūlymų bei naujojo Europos Komisijos pasiūlymo
dėl dujų kainos korekcinio mechanizmo. Toks sprendimas priimtas
atsižvelgiant į tai, kad visi trys teisės aktų pasiūlymai yra
tarpusavyje glaudžiai susiję, todėl turi būtų tvirtinami ir įgyvendinami
kartu.
„Energijos išteklių kainos rinkose šiek tiek sumažėjo, tačiau tai – ne priežastis atsipalaiduoti. Turime turėti instrumentus, kurie mus apsaugotų nuo panašaus energijos kainų šoko ateityje, kokį patyrėme šių metų rugpjūčio mėnesį“, - akcentavo ministras.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Mokslinių tyrimų naujienos
|
|
Pirmą kartą Europos mokslo tarybos (European Research Council, ERC) dotacija suteikta pradedančiajam mokslininkui Lietuvoje. Prestižinį Europos horizonto programos konkursą ir 1,2 mln. dotaciją penkeriems metams laimėjo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto jaunesnysis tyrėjas dr. Stephen Knox Jones. Projektu „Nukleazių profiliavimas ir netikslinių taikinių pertvarkymas siekiant išplėsti genų redagavimą“ (PROTEGE) mokslininkas sieks ištobulinti genų redagavimo metodus.
Per 15 Europos Komisijos finansuojamos programos gyvavimo metų tai yra antrasis kartas, kai Lietuva gauna ERC dotaciją. Pirmoji dotacija, skirta patyrusiems mokslininkams 2017 m. buvo suteikta to paties Vilniaus universiteto centro profesoriui Sauliui Klimašauskui.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Horizon 2020 naujienos
|
|
Europos Audito Rūmai paskelbė specialiąją ataskaitą 23/2022 „Programos „Horizontas 2020“ ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų sinergija. Išnaudojamos ne visos galimybės“.
Audito Rūmai teigia, kad ES mokslinių tyrimų programos Horizontas 2020 ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų sinergija nėra visapusiškai išnaudojama. Pastebėta, kad lėšas valdančios valstybių narių institucijos dažnai yra susiskaidžiusios ir neužtikrina lėšų papildomumo. Tai riboja su moksliniais tyrimais ir inovacijomis (MTI) susijusių investicijų įgyvendinimą ir poveikį, nepadeda sumažinti MTI atotrūkio tarp ES šalių.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Gruodžio
7-8 dienomis Europos Komisijos DG GROW ir Tarybai pirmininkaujanti
Čekija organizuoja konferenciją, skirtą vidaus rinkos sukūrimo
30-mečiui.
Pirmoji
diena skirta akademinėms diskusijoms, jų metu bus pristatyta 10
mokslinių darbų, parengtų vidaus rinkos tema (galima stebėti internetu).
Antrąją dieną vyks politinės diskusijos apie
tolesnę vidaus rinkos plėtrą, artimiausių 30 metų viziją, vidaus rinkos
galimybes ir rizikas tolesnei integracijai, barjerų, su kuriais
susiduria MVĮ, šalinimą (galima stebėti internetu, registracija
elektroniniu paštu - jkm@mpo.cz).
|
|
|
|
Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje maloniai kviečia į Mykolės Ganusauskaitės parodą „Fotogeniški peizažai“ bei susitikimą su autore 2022 m. gruodžio 8 dieną, (ketvirtadienį), 18:30 val.
Daugiau informacijos bei registracija: https://forms.office.com/r/hKT1TiXMwf
|
|
|
|
|
|
Lapkričio 25 dieną Europos reikalų sostinėje Briuselyje, kaip ir visame pasaulyje, buvo minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena (o taip pat ir #OrangeTheWorld akcija). Šiai svarbiai datai paminėti ambasadorius Arnoldas Pranckevičius buvo užsidėjęs oranžinės spalvos kaklaraištį. Oranžinė spalva simbolizuoja šviesesnę ateitį be smurto.
|
|
|
|
Instagram post of the week
|
|
|
|
Sėkmingos savaitės pradžios! Bon début de semaine!
Arnoldas ir LNAES komanda
|
|
|
|
|