Linkėjimai iš Europos reikalų sostinės |
|
|
|
|
|
|
Lukašenkos režimo užsakymu įvykdytas teroristinis aktas.
Tačiau ir iki Ryanair orlaivio, kuriuo skrido Roman Protasevič, vienas iš Baltarusijos opozicinės NEXTA TV steigėjų, užgrobimo Briuselyje buvo karšta, nepaisant itin lietingo oro.
Turbūt svarbiausias praėjusios savaitės įvykis iš ES piliečių perspektyvos – pasiektas susitarimas dėl ES skaitmenio COVID19 sertifikato. Nuo liepos 1 d. keliauti bus paprasčiau ir saugiau mums visiems.
Deja, bet kol ES derėjosi dėl paprastesnių kelionių ES piliečiams, ir vėl apsiniaukė nelegalios migracijos debesys - šįkart Ispanijoje. EK pirmininkė priminė mums visiems, kad nelegalios migracijos suvaldymas yra mūsų visų rūpestis.
Praėjusi savaitė išsiskyrė ES tarybų gausa – švietimo, kultūros, prekybos tarybos po ilgos pertraukos vyko gyvai. Kai kuriems LR Vyriausybės ministrams tai buvo pirmieji vizitai į Briuselį.
Orų prognozės nežada labai saulėto oro šiai savaitei, tačiau džiaugiuosi, kad ES lyderiai vakar pritarė Lietuvos pasiūlytiems žingsniems, kovoje su Lukašenkos režimu. |
|
|
|
|
|
|
|
|
ES skaitmeninis COVID19 sertifikatas |
|
Gegužės 21 d. EP, EK ir ES Taryba susitarė dėl ES skaitmeninio COVID19 sertifikato. Kompromisiniam teksto variantui vienbalsiai pritarta ir CRP posėdyje.
Pagrindiniai aspektai dėl kurių buvo deramasi – testų prieinamumo užtikrinimas ir VN ribojimų taikymo kompetencija.
Kompromisiniame tekste sutarta:
- kad testai turi būti prieinami. EK skirs 100 mln Eur testų prieinamumui užtikrinti, bus pradėtos testų pirkimo procedūros per Emergency Support Instrument.
- kelionių ribojimai gali būti taikomi, kai jie yra būtini ir proporcingi, siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos saugumą ir atsižvelgiant į turimus duomenis bei epidemiologinę situaciją (išlaikyta VN kompetencija šioje srityje).
- Sertifikato įsigaliojimas numatytas nuo liepos 1 d.
- pripažįstamos tik EMA autorizuotos vakcinos, tačiau valstybės narės gali pripažinti ir PSO Emergency Use Listing esančias vakcinas.
|
|
|
|
|
|
|
Užsienio reikalų taryba |
|
Gegužės 18 dieną Lietuvos užsienio reikalų viceministras M. Adomėnas dalyvavo neeilinėje ES Užsienio reikalų tarybos (URT) vaizdo konferencijoje, kurioje aptarta gilėjanti krizė Izraelyje ir Palestinoje bei galimi ES veiksmai, siekiant sustabdyti besiplečiantį smurtą.
M. Adomėnas pabrėžė, kad itin svarbios tarptautinės bendruomenės pastangos, mažinant eskalaciją ir raginant konflikto šalis išsaugoti derybų galimybę. Jis taip pat kvietė ES savo veiksmus koordinuoti su JAV ir kitomis partnerėmis, kurių vaidmuo šiame procese yra esminis.
Daugiau informacijos:
http://urm.lt/default/lt/naujienos/viceministras-m-adomenas-ilgalaikis-politinis-sprendimas-artimuosiuose-rytuose-tik-derybu-keliu |
|
|
|
|
|
|
Prekybos klausimai (URT) |
|
Gegužės 20 d. Briuselyje įvyko URT posėdis prekybos klausimais, kurio metu daugiausiai dėmesio skirta ES-JAV prekybiniams santykiams ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) klausimams. Abu klausimai aptarti tiek atskirai tarp ES valstybių narių ministrų, tiek ir kartus su išorės svečiais – naująja PPO generaline direktore N. Okonjo-Iweala ir JAV prekybos atstove K. Tai.
Tarybos metu prekybos ministrai taip pat aptarė Tarybos išvadas dėl ES prekybos politikos peržiūros, pažangą diskusijose dėl tarptautinės viešųjų pirkimų priemonės, prekybos apsaugos priemonių importuojamiems plieno produktams peržiūrą ir ES-Mercosur prekybos susitarimą.
Daugiau informacijos: Foreign Affairs Council (Trade) - Consilium (europa.eu)
|
|
|
|
|
|
|
Mėlynosios kortelės direktyva (legali migracija) |
|
Gegužės 20 d. pasibaigė ilgus metus trukusios derybos tarp Tarybos, EK ir EP dėl vadinamosios Mėlynosios kortelės direktyvos pakeitimų. Europai, ypatingai toms valstybėms narėms, kurios jaučia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, tai svarbus legalios migracijos įrankis, suteikiantis palankesnes sąlygas „prisikviesti“ į ES aukštos kvalifikacijos specialistus. Patobulintas reglamentavimas taip pat leis pabėgėlių statusą turintiems aukštos kvalifikacijos specialistams ateityje gauti mėlynąją kortelę. Iki šiol paraiškos galėjo būti teikiamos tik už ES ribų. EP tai vadina „svarbiu žingsniu link vieningos Europos imigracijos sistemos“.
Lietuva išreiškė palaikymą šiam instrumentui ir ypatingai palankiai įvertino galimybę sudaryti patrauklias sąlygas atvykti ICT sektoriaus specialistams.
Daugiau informacijos: https://democratic-europe.eu/2021/05/20/eu-blue-card-commission-welcomes-political-agreement-on-new-rules-for-highly-skilled-migrant-workers/ |
|
|
|
|
|
|
Migracijos situacija |
|
Praėjusią savaitę europiniuose koridoriuose sklandė negeros nuojautos dėl galimos naujos ES migracijos krizės grėsmės.
Gegužės 18 d. Ispanijos vyriausybė paskelbė dislokavusi kariuomenės pajėgas ginti išorines ES sienas po to, kai maždaug 8 tūkst. migrantų nelegaliai kirto Ispanijos ir Šiaurės Afrikos anklavą Seutą iš kaimyninio Maroko. Pranešta, kad 4 tūkst. žmonių jau buvo grąžinti į Maroką. Tačiau apie 1000 nelydimų nepilnamečių lieka Ispanijos teritorijoje. Ispanijos ministras pirmininkas sakė, kad Ispanija „bet kokiomis aplinkybėmis“ gins savo sienas Seutoje ir Melilijoje, bet paragino ES imtis veiksmų teikiant paramą bei daryti politinį spaudimą Marokui. Daugelis šį migrantų antplūdį laiko ne „migracijos krize, o invazija“, lygina situaciją su Turkijos veiksmais prie Graikijos sienų pernai kovą bei kaltina Maroko vyriausybę politiniu šantažu naudojant migraciją kaip įrankį pasiekti kitiems geopolitiniams tikslams. Marokas jau ne kartą grasino Ispanijai nereguliuojamu migrantų „paleidimu“ ES sienų link, tačiau tokio masto Maroko pasieniečių neveikimo dar nebuvo. Visgi trečiadienio vakarą, matyt, ne be ES institucijų įsitraukimo ir Ispanijos politinio elito pastangų, Maroko pasienis pradėjo funkcionuoti.
Tikėtina, kad klausimas bus aptariamas birželio 8 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos darbotvarkėje. Į situaciją reaguoja EK, pasitelktos papildomos ES agentūrų (FRONTEX ir EASO) pajėgos. EK taip pat teigia, kad naujasis Migracijos ir prieglobsčio paktas siūlo sprendimus tokioms situacijos ir ragina valstybes nares siekti greitesnio sutarimo šiuo klausimu. |
|
|
|
|
|
|
Švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos |
|
Gegužės 17 d. vykusioje ES švietimo ministrų Taryboje ministrai aptarė, kaip diegiant bendras dėstytojų ir tyrėjų įdarbinimo schemas galima būtų pasiekti subalansuotą protų apykaitą visoje Europoje, kaip valstybės narės siekia skatinti europinį požiūrį į jungtinių studijų programų kokybės užtikrinimą, bei apsvarstė galimybę priimti nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos aukštojo mokslo institucijose būtų leidžiama naudoti mikrokredencialus.
Visų šalių atstovai vieningai sutarė, kad Europos universitetų aljansų iniciatyva - svarbus ir labai vertingas instrumentas. Didelis dėmesys atkreiptas į sinergijų tarp Europos švietimo erdvės ir Europos mokslinių tyrimų erdvės užtikrinimą, pabrėžta būtinybė siekti glaudesnių sąsajų tarp aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų. Dauguma šalių pabrėžė, kad bendros dėstytojų ir tyrėjų įdarbinimo schemos galėtų padėti padidinti Europos mokslininkų ir dėstytojų karjerų patrauklumą bei atkreipė dėmesį į kokybės užtikrinimo svarbą ir pabrėžė, kad būtina siekti pažangos abipusio diplomų pripažinimo srityje. Tarybos metu aptarta mikrokredencialų iniciatyva, atkreipiant dėmesį į šio instrumento siūlomą lankstumą reaguoti į besikeičiančius darbo rinkos poreikius. Taryboje taip pat patvirtintos Tarybos išvados dėl teisingumo ir įtraukties švietimo ir mokymo srityje ir Tarybos išvados dėl Europos universitetų tinklų iniciatyvos. Slovėnija pristatė savo pirmininkavimo prioritetus švietimo ir mokymo srityje.
Daugiau informacijos:
https://www.consilium.europa.eu/en/meetings/eycs/2021/05/17-18/
Moksliniai tyrimai ir inovacijos
Gegužės 18 d. EK priėmė Komunikatą dėl pasaulinio požiūrio į mokslinius tyrimus ir inovacijas – Europos tarptautinio bendradarbiavimo kintančiame pasaulyje strategiją. Taip ES siekia imtis vadovaujamo vaidmens remiant tarptautines mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystes ir pateikti novatoriškų sprendimų, kad mūsų visuomenė taptų žalia, skaitmeninė ir sveika.
ES sudarys palankesnes sąlygas pasauliniu mastu reaguoti į pasaulinius iššūkius, pavyzdžiui, klimato kaitą ar pandemijas, laikydamasi tarptautinių taisyklių, paisydama pagrindinių ES vertybių ir stiprindama savo atvirą strateginį savarankiškumą.
Naujoji strategija grindžiama dviem pagrindiniais subalansuotais tikslais. Pirma, ja siekiama sukurti taisyklėmis ir vertybėmis grindžiamą atvirą mokslinių tyrimų ir inovacijų aplinką, kad viso pasaulio tyrėjams ir novatoriams būtų lengviau bendradarbiauti pagal daugiašales partnerystės programas ir rasti pasaulinių iššūkių sprendimus. Antra, ja siekiama užtikrinti tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje abipusiškumą ir vienodas sąlygas.
Pagrindinė strategijos įgyvendinimo priemonė – būsima 2021–2027 m. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų bendroji programa „Europos horizontas“.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_21_2465 |
|
|
|
|
|
|
Sporto klausimai |
|
Gegužės 18 d. vykusios ES sporto ministrų Tarybos politiniuose debatuose ,,Sporto diplomatija: skatinant Europos interesus ir vertybes pasaulyje” ministrai aptarė, ar ES kultūros ir švietimo diplomatija galėtų būti pavydžiu, kuriant ES sporto diplomatijos strategiją, kokia galėtų būti ES sporto diplomatijos strategijos nauda ir kokie turėtų būti tolesni žingsniai valstybėms narėms ir ES plėtojant ES sporto diplomatijos strategiją.
Diskusijoje ministrai pabrėžė, kad sportas – labai veiksmingas diplomatinis instrumentas, padedantis užmegzti, sutvirtinti, palaikyti ir atkurti ryšius tarp žmonių, todėl turi didelį potencialą skatinti daugiakultūrinį dialogą ir prisidėti prie vystymosi ir taikos. EK narė M.Gabriel pabrėžė, kad sporto diplomatija vaidina svarbų vaidmenį, nes sportas stiprina socialinius santykius, todėl būtina tęsti bendradarbiavimą ir diskusiją, stiprinant sporto diplomatiją. Naujoje programoje ,,Erasmus+“ sporto sričiai bus skirtas dvigubai didesnis biudžetas, o tai padės dar labiau išplėsti bendradarbiavimą ir tarpusavio mainus.
Daugiau informacijos:
https://www.consilium.europa.eu/en/meetings/eycs/2021/05/17-18/
|
|
|
|
|
|
|
Sanglaudos politika |
|
Gegužės 18 d. vykusioje neformalioje videokonferencijoje diskutavę už Sanglaudos politiką atsakingi ministrai sutarė, kad būtinas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bei Sanglaudos politikos investicijų suderinimas ir sinergijos sukūrimas. Pabrėžta, kad svarbiausia užtikrinti, kad milžiniškos investicijos nedidintų ekonominių ir socialinių skirtumai tarp valstybių ir regionų.
EK narė E. Ferreira įspėjo, kad investicijos į skaitmenizavimą gali netgi padidinti skirtumus tarp regionų jeigu mažiau išsivystę regionai negalės skaitmenizuoti ekonomikos dėl reikalingos skaitmenizavimo fizinės infrastruktūros trūkumo.
Lietuva pranešė, kad per „Naujos karto Lietuva“ planą iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės daugiau nei 2,2 mlrd. EUR bus investuota atliepiant skaitmenizavimo, žalinimo, sveikatos, švietimo, inovacijų, mokslo, viešojo administravimo, socialinės įtraukties ir svarbiausių reformų poreikius. Visgi ypatingai laukiama 2021-2027 m. Sanglaudos politikos finansavimo starto, nes pastarasis Lietuvai yra beveik tris kartus didesnis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. |
|
|
|
|
|
|
Jaunimo reikalai |
|
Gegužės 17 d. Jaunimo taryba patvirtino išvadas dėl daugiapakopio valdymo stiprinimo skatinant jaunimo dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose. Šių išvadų tikslas – užtikrinti, kad atitinkamuose sprendimų priėmimo procesuose visi jaunuoliai turėtų vienodas dalyvavimo, įsitraukimo ir įgalėjimo galimybes. Valstybių atstovai taip pat viešai aptarė, kaip visų lygių valdžios institucijos gali įtraukti, susieti ir įgalinti jaunus žmones.
Lietuva pažymėjo, kad COVID-19 pandemija labai smarkiai paveikė jaunimą, tad labai svarbu, jog jaunimas būtų įtrauktas horizontaliai į sprendimų priėmimą, kam Lietuvoje esame sukūrę tinkamus instrumentus. Taip pat pabrėžta, kad ypač didelį dėmesį pandemijos metu reikia skirti jaunimo psichinei savijautai bei užtikrinti galimybę jiems greitai grįžti ar patekti į darbo rinką, tuo tarpu ES lygiu reikia tęsti darbo su jaunimo stiprinimą, įskaitant neseniai patvirtinto Bonos proceso pagalba.
Daugiau informacijos apie Tarybos išvadas: st08766-en21.pdf (europa.eu)
Daugiau informacijos apie Bonos procesą: Bonn Process - European Youth Work Agenda (eywc2020.eu) |
|
|
|
|
|
|
Kultūros reikalai |
|
Gegužės 18 d. surengtoje ES kultūros taryboje daug dėmesio buvo skiriama paveldo temai. Politiniuose debatuose aptarti galimi veiksmai visos ES lygmeniu, kuriais būtų skatinami įvairesni kultūros paveldo saugojimo ir tvarkymo finansavimo šaltiniai bei mechanizmai.
ES kultūros ministrai taryboje aptarė poreikį atlikti galimybių studiją siekiant įsteigti strateginę patariamąją tarybą, kuri galėtų parengti ilgalaikę Europos kultūros paveldo propagavimo, apsaugos ir išsaugojimo viziją. S. Kairys teigė palaikantis galimybių studijos idėją, tačiau atkreipė dėmesį į poreikį išsamiai įvertinti strateginės patariamosios tarybos finansavimo aspektą.
Briuselyje susirinkę kultūros ministrai patvirtino tarybos išvadas dėl kultūros ir kūrybos sektorių gaivinimo, atsparumo ir tvarumo, taip pat tarybos išvadas „Europos žiniasklaida skaitmeniniame dešimtmetyje. Gaivinimo ir transformacijos rėmimo veiksmų planas“. Abejos išvados priimtos reaguojant į COVID-19 pandemijos sukeltus iššūkius kultūros ir kūrybos bei žiniasklaidos sektoriams, siekiant padėti jiems atsigauti bei pasirengti įvairioms galimoms krizėms ateityje.
Prieš tarybos posėdį ministras S. Kairys susitiko su Estijos kultūros ministre Anneli Ott ir aptarė tolesnį šalių bendradarbiavimą dėl Baltijos kultūros fondo. Ministras taip pat pristatė artėjančią „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programą bei informavo apie siekį įtraukti Kauno modernizmo architektūrą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tarybos metu Ministras Kairys susitiko su ES komisare Maryia Gabriel ir pakvietė atvykti į Kauno Europos kuktūros sostinės atidarymą 2022 m. sausio mėn. |
|
|
|
|
|
|
Šengeno forumas |
|
Gegužės 17 d. vyko antrasis Šengeno forumas. Forumą atidariusi EK narė Y. Johansson įžanginėje kalboje daug dėmesio skyrė COVID-19 pandemijai. Išskyrė tris temas, t.y. pandemijos pamokų pritaikymas, stiprinimas saugumo prie išorės sienų, ir visoje ES, bei naujų technologijų naudojimas išorės sienų valdyme ir Europos policijos pajėgose.
Kalbėjusieji pritarė naujos IT sistemų architektūros svarbai ir naudai. Akcentuotas FRONTEX vaidmens stiprinimas bei agentūros veiklos teisėtumo aspektai. Tuo pačiu pažymėta policijos bendradarbiavimo, kaip vidaus sienų kontrolės atnaujinimo alternatyvi priemonė. Pažymėta, jog turime pasimokyti iš COVID-19 krizės išmoktų pamokų. Vyravo pritarimas Šengeno erdvės valdymo peržiūrai.
Komisarė Y. Johansson akcentavo, kad naujos IT sistemų architektūros savalaikis įgyvendinimas yra politinis įsipareigojimas. Turime padaryti viską, kad išvengtume neigiamų padarinių Šengeno erdvei, kuriuos sukėlė Covid-19 pandemija. Pažymėjo, jog EP, EK ir valstybės narės iš esmės vieningai supraria ką reikia padaryti dėl Šengeno valdymo reformos.
Daugiau informacijos:
https://ec.europa.eu/commission/commissioners/2019-2024/johansson/announcements/commissioner-johanssons-keynote-speech-second-schengen-forum_en
Lietuvos pozicija: https://vrm.lrv.lt/lt/naujienos/sengeno-forumo-tema-kaip-sustiprinti-es-sauguma-ir-mobiluma-sengeno-erdveje |
|
|
|
|
|
|
Europos parlamentas |
|
Praėjusią savaitę EP rinkosi į plenarinę sesiją, kurios metu pritarta siūlymui skirti 3 mln. eurų Solidarumo fondo lėšų pandemijos valdymui Lietuvoje, patvirtinta programa „Erasmus+“, pritarta 17,5 mlrd. eurų dydžio Teisingos pertvarkos fondo įkūrimui, pritarta rezoliucijai dėl Kinijos sankcijų prieš EP ir kai kurių valstybių narių nacionalinių parlamentų narius bei keistasi nuomonėmis dėl padėties tarp Izraelio ir Palestinos.
Gegužės 20 d. EP pritarė rezoliucijai dėl Kinijos paskelbtų sankcijų. Rezoliucijos tekste EP nariai smerkia nepagrįstas ir savavališkas Kinijos sankcijas EP bei nacionalinių parlamentų nariams ir ES valstybių narių diplomatams bei ragina jas atšaukti. Rezoliucijoje pažymima, kad ES ir Kinijos investicijų susitarimas bus toliau svarstomas nepažeidžiant galutinių ratifikavimo terminų, tik tuo atveju, jei Kinija nutrauks įvestas sankcijas.
Daugiau informacijos ir rezoliucijos tekstas:
https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2021-0255_LT.pdf
Gegužės 18 d. EP pritarė sprendimui skirti 397 mln. eurų Solidarumo fondo lėšų pandemijos valdymui Lietuvoje ir dar 16 ES valstybių narių, iš kurių Lietuvai bus skirta beveik 3 mln. eurų. Solidarumo fondo paskirtis – padėti valstybėms narėms finansuoti didelio masto stichinių nelaimių sukeltus padarinius. Atsižvelgiant į ypatingą COVID-19 išplitimą, nuspręsta fondo lėšas skirti ir visuomenės sveikatos krizių valdymui. Lietuva iš šio fondo lėšas yra gavusi 2005 ir 2017 m., po stichinių audrų ir liūčių.
Gegužės 18 d. EP patvirtino 2021–2027 m. ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą „Erasmus+“. Palyginus su ankstesniu finansiniu periodu, programos biudžetas padidintas daugiau nei dvigubai iki 28 mlrd. eurų. Atnaujinta programa ne tik toliau suteiks galimybę studentams vykti į kitą ES valstybę narę studijuoti dalį studijų programos, bet sustiprins mokymosi ir judumo negalią, skurdžiai gyvenančių bei atokių vietovių gyventojų įtrauktį numatant papildomas dotacijas ir avansinius mokėjimus. Aktualu ir tai, kad į „Erasmus+“ rėmus įtraukta ir „DiscoverEU“ iniciatyva, pagal kurią jaunimas gali teikti paraišką dėl nemokamo kelionės po Europą bilieto mokymosi arba pažinimo tikslais.
Gegužės 18 d. EP pritarė Teisingos pertvarkos fondo įsteigimui, iš kurio bus remiamas ES šalių perėjimas prie žalesnės ekonomikos. Šio fondo lėšomis bus galima finansuoti projektus, kuriais bus siekiama neutralaus poveikio klimatui, skatinti žiedinę ekonomiką arba kurti darbo vietas, Ypatingas dėmesys bus skiriamas investicijoms į MVĮ, verslo inkubatorius, mokslinius tyrimus, tvarų judumą ir kt.
Gegužės 18 d. vyko plenarinė diskusija dėl Izraelio ir Palestino konflikto. Diskusijos metu EP nariai ragino abi puses apsaugoti civilius gyventojus bei nutraukti konfliktą. Dalis EP narių išreiškė susirūpinimą dėl konflikto paskatinto anti-semitizmo bangos kai kuriose ES valstybėse narėse.
|
|
|
|
|
|
|
Viešosios konsultacijos |
|
Gegužės 17 d. EK pradėjo konsultacijas ir diskusijas dėl ES skaitmeninių principų rinkinio, kuriuo siekiama skatinti ir palaikyti ES vertybes skaitmeninėje erdvėje, formulavimo. Iki rugsėjo 2 d. Vykstančiomis konsultacijomis siekiama pradėti plačias visuomenės diskusijas ir surinkti piliečių, nevyriausybinių ir pilietinės visuomenės organizacijų, įmonių, administracijų ir visų suinteresuotų šalių nuomones. Šie principai padės ES ir valstybėms narėms kurti skaitmenines taisykles ir reglamentus, kurie visiems piliečiams teikia realią skaitmeninimo naudą.
Daugiau informacijos: EUSurvey - Survey (europa.eu)
Gegužės 12 d. paskelbta viešoji konsultacija dėl ES tvarių tekstilės gaminių strategijos. Tekstilės strategija – viena Žaliojo kurso ir Žiedinės ekonomikos veiksmų plano iniciatyvų, kurią EK planuoja paskelbti iki šių metų pabaigos. Ja siekiama padėti ES pereiti prie neutralaus poveikio klimatui žiedinės ekonomikos, pagal kurios principus gaminiai projektuojami taip, kad būtų tvaresni ir juos būtų galima pakartotinai naudoti, pataisyti ir perdirbti. Siekiama užtikrinti, kad tekstilės pramonė po COVID-19 krizės atsigautų tvariai ir konkurencingai, gamybai, produktams, vartojimui, atliekų tvarkymui ir antrinėms žaliavoms taikant žiedinės ekonomikos principus.
Dalyvauti konsultacijoje kviečiami visi piliečiai ir organizacijos, visų pirma tekstilės vertės grandinės subjektai, valdžios institucijos, piliečiai, vartotojai ir socialiniai partneriai, investuotojai ir mokslinių tyrimų, inovacijų bei mokymo centrų atstovai.
Daugiau informacijos: EU strategy for sustainable textiles (europa.eu)
|
|
|
|
|
Geros savaitės, sveikatos ir šviesių minčių visiems!
Simonas ir LNAES komanda
|
|
|
|
|