Interviu su dalykinių renginių industrijos ekspertais

Praėjusių metų iššūkiai ir atradimai

Baigiantis kalendoriniams metams LKRA paprašė savo narių, dalykinių renginių industrijos ekspertų atsakyti į klausimus apie praėjusių metų iššūkius ir atradimus, pasidalinti įžvalgomis apie tai, ko laukti kitais metais ir kas padėtų greičiau atsigauti industrijai.

Į klausimus paprašėme atsakyti Jūratės Rudienės, viešbučio „Radisson Hotel Kaunas“ direktorės, Linos Nosevič, vienos erdvių nuomos ir pramogų užsakymo platformos „Placer.lt“ įkūrėjų ir verslo partnerės bei Renatos Juškaitienės, „Baltic Travel Group“ vykdančiosios direktorės.

Pašnekovės didžiausius iššūkius siejo su situacijos nepastovumu ir nežinomybe, darbuotojų indutrijos profesionalų „nutekėjimu“, nepakankamu valstybės dėmesiu. Artimoje ateityje pasikeitimai neišvengiami – vis labiau sofistikuotų technologijų, ypač virtualios realybės, atsiradimas ir jų naudojimas, o atsigauti industrijai padėtų valstybės dėmesys ir pagalba pritraukiant tarptautinius renginius bei technologijas, išsaugant žmogiškuosius išteklius ir bendrai didinant šalies žinomumą.

Kokie didžiausi iššūkiai ir atradimai lydėjo dalykinių renginių industriją Lietuvoje 2021-siais metais?

J.R. Didžiausias iššūkis yra gebėjimas būti lankstiems kartu užtikrinant, kad teikiamos paslaugos būtų kokybiškos kiekvieną kartą užsakovui užsakant renginį. Išaugusios renginių anuliacijos, dalyvių skaičiaus kitimas paskutinę minutę, nežinomybė, ar tikrai renginys įvyks iki paskutinės minutės yra mūsų vos ne kasdieniniai rūpesčiai. Taip pat ir saugumo užtikrinimas, tiek dalyviams, tiek ir darbuotojams yra vienas iš iššūkių, su kuriais turime susiduriame. Darbuotojų trūkumas, taip pat yra opus.

L.N. Didžiausias iššūkis tai nežinomybė ir besikeičiančios renginių organizavimo sąlygos, glumino organizatorius, tačiau kartu suteikė galimybę turėti hibridinius renginius ir rasti naujus renginių formatus (hibridinius, virtualius).

Atradimus išvardinčiau šiuos: kūrybiškumas kaip išlaikyti klausytojus prie ekrano (mankštos, kavos pertraukos ir net pietūs konferencijų dalyviams) tiek lokalioms konferencijoms tiek tarptautinėms; įvairių virtualių platformų išbandymas ir adaptavimas klientų poreikiams; dalykiniai renginiai gali vykti neišėjus iš ofiso ar namų, kokybiški susitikimai, kontaktų užmezgimas, didesnė susitikimų apimtis.

R.J. Didžiausi iššūkiai buvo pandemijos „Amerikietiški kalneliai“, kai renginiai suplanuojami gyvi ir per trumpą laiką juos reikia transformuoti į nuotolinius. Taip pat daug pastangų reikia kontroliuojant dalyvių srautus, tikrinant galimybių pasus ir užtikrinant visus NVSC reikalavimus renginiuose; organizuojant gyvus renginius pandemijos metu ir kartu izoliuotis su dalyviais, jiems atvykus; nuotolinius renginius daryti TV studijoje, su moderatoriais, atlikėjais, grimeriais ir pan. Reikia pastangų suprantant, kad ne viską gali kontroliuoti, nes esi labai priklausomas nuo tiekėjų techninio personalo, kurie valdo technologijų procesus.

Vis dėlto, buvo ir atradimų - atsiskleidęs dar didesnis kolegų kūrybiškumas, susitelkimas, lojalumas ir stiprus vieni kitų palaikymas. Dažnai pastebime, kad konkurentai tapo draugais, nes sunkumai vienija.

Verslininkai, turizmo sektoriaus atstovai mato Klaipėdą kaip kylantį konferencinio turizmo miestą. Uostamiestis turi ką pasiūlyti tiek renginių organizatoriams, tiek po jų mieste nusprendusiems likti svečiams. Tačiau ko trūksta, kad Klaipėda pasiektų šį proveržį?

Bene akivaizdžiausias konferencinio turizmo privalumas yra papildomos pajamos renginių organizatoriams, turizmo sektoriui ir pačiam miestui. Tačiau yra ir tvaresnių, ilgalaikių naudų. Konferencijos į miestus pritraukia geriausių įvairių srities specialistų ir taip tampa puikia erdve vietos įmonėms bei viešajam sektoriui semtis idėjų, megzti vertingus ryšius, ieškoti bendradarbiavimo galimybių ir netgi padeda pritraukti naujų talentų.

Pamatai konferenciniam turizmui Klaipėdoje jau pakloti. Miestas turi renginiams tinkamų erdvių, gerų restoranų, tarptautinį Palangos oro uostą, patogų susisiekimą su kitais Lietuvos miestais, todėl jis yra patrauklus čia po renginio ilgiau pasilikti nusprendusiam turistui.

„Radisson Hotel Kaunas“ atnaujina savo registratūrą, vestibiulį bei barą – nuo mėnesio vidurio viešbutis svečius pasitinka naujose erdvėse. Baro ir registratūros dizainas kurtas pagal „Radisson“ prekės ženklo standartus, o kartu su interjero renovacija pasikeis ir restorano bei baro pavadinimas ir koncepcija - nuo gruodžio vidurio jie vadinisis „Two Senses“. „Two senses“ įkvėpimas – lietuviška virtuvė, lokalūs sezoniniai produktai, pateikti šiuolaikiškai ir moderniai. Naujame restorane – daugiau dėmesio skiriama potyriams. Čia svečiai galės mėgautis patiekalų sezoniniais ingredientais, jaukia atmosfera, kokteiliais bei aukšta gastronomine kultūra.