Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos nariai darbuojasi ir karštojoje koronaviruso linijoje

Atsisėdi prie pulto, prieš akis du didžiuliai monitoriai ir... tau skambina visa Lietuva, —taip savo darbą Koronos karštojoje linijoje 1808 apibūdina Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos valdybos pirmininkas Valdas Kilpys.

Koronos karštosios linijos dispečerinė kovo pradžioje buvo įkurta Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pastate. Pirmosiomis dienomis šios linijos operatoriais tapo Lietuvos šaulių sąjungos pareigūnai, kurie drauge su paramedikais ėmėsi nelengvos atsakomybės teikiant informaciją įtariantiems susirgimą, grįžtantiems į Lietuvą ir tiesiog nerimaujantiems piliečiams.

„Lyginant su tuo, kiek skambučių buvo sulaukiama pirmomis dienomis, dabar gerokai lengviau. Dingo panika, žmonės aiškiau suvokia ką ir kaip reikia daryti“, — sako V. Kilpys.

Skambinti į liniją galima visoje Lietuvoje visą parą nemokamai iš visų tinklų. Numeriu 1808 skambinti raginama pasireiškus į gripą būdingiems ligos simptomams — karščiavimui, kosuliui, gerklės skausmui ar apsunkintam kvėpavimui — po kelionės į užsienio šalis ar po kontakto su tikėtinu koronaviruso nešiotoju.

Krikščioniška dvasinės paramos linija

Jau XX amžiaus pabaigoje pradėta kalbėti apie tai, kad šis amžius yra  streso amžius. Tačiau, kai šiandien turime tokią tikrovę, kuri dar visai neseniai buvo net neįsivaizduojama, daugelis sąmoningai ar nesąmoningai išgyvename vėl kitokį stresą, sunkiai nusakomą vidinę įtampą, kuri vieniems susijusi su baime dėl asmeninės, vaikų, senyvų tėvų ar artimųjų sveikatos, kitiems - dėl darbinių “pakibusių” klausimų, kurie reiškia finansinius rūpesčius,  tretiems sunkiai pakeliamas pats nežinomybės faktas… Skubos amžiuje ištikus karantino režimui, kuris vienus tarsi sustabdė ir apmarino, kitus drastiškai bloškė į kitą skubą - kaip persiorganizuoti savo darbus neplanuotu būdu, išlaikyti širdį ramią gali tapti dvasiniu iššūkiu. Žmogus gyvena viltimi. Šv.Pranciškaus Vilties miestas įsteigė krikščioniškos dvasinės paramos telefono liniją,  kurioje susitikę du žmonės - linijoje dirbantis savanoris ir paskambinęs žmogus - gali kalbėtis apie širdį apėmusią tamsą, nerimą ar baimę, žinoma, ir apie naujai atrandamą prasmę, apie tai, kas džiugina ir teikia viltį,  taip pat nesivaržydami gali kalbėtis tikėjimo klausimais.

Šiuo metu dvasinės paramos linijos savanoriai laukia skambučių nuo 9 val. ryto iki 23val. vakaro. Pokalbiai yra anoniminiai ir konfidencialūs. Tel. 86 123 0333.

PLAČIAU

DĖMESIO! Nukeliama Šv. Jokūbo kelio jaunųjų ambasadorių estafetė

DĖMESIO! Dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos ir mūsų šalyje galiojančio karantino balandį turėjusi startuoti šių metų Šv. Jokūbo kelio jaunųjų ambasadorių estafetė nukeliama į gegužės - birželio mėnesius. Sekite informaciją!

Lazdijų rajono savivaldybė: Šv. Jokūbo Kauno kelio plėtra

Atrenkant Šv. Jokūbo Kauno piligrimų kelio maršruto objektus Lazdijų rajono savivaldybėje visų pirma buvo žiūrima į tai, kad į lankomų objektų sąrašą Šv. Jokūbo kelyje būtų įtrauktos Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje esančios bažnyčios, kadangi sakralinis paveldas yra glaudžiai susijęs su piligrimystę ir šiuo atveju tai yra labai aktualus. Todėl, be jokios abejonės, šiame sąraše atsidūrė senoviniame žvejų kaimelyje esanti Metelių Kristaus Atsimainymo bažnyčia, vaizdingoje vietovėje, ant kalvos, šalia Dusios ežero,  stūksanti  Kryžių koplyčia, Šventežerio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia ir  Lazdijų miesto centre esanti Lazdijų Šv. Onos bažnyčia. Taip pat stengėmės, kad būtų įtraukti ir kiti lankomi objektai, kurie galėtų būti įdomūs ir patrauklūs keliaujantiems piligrimams, taip pat svarbu, kad tie objektai būtų kelio maršrute arba netoli jo. Siekdami, jog keliautojai kuo labiau pažintų Lazdijų kraštą, įtraukėme į maršrutą Lazdijų krašto muziejų, Metelių regioninio parko lankytojų centrą ir Metelių apžvalgos bokštą. Nepamiršome ir to, kad keliaujantieji piligrimai su savi turi piligrimų pasus. Atsižvelgiant į tai, kad Metelių regioninio parko lankytojų centras ir Lazdijų turizmo informacinis centras vasaros sezono metu dirba savaitgaliais, numatėme, kad žymą piligrimo pase keliaujantis asmuo galėtų gauti šiose vietose. Objektus aprašėme panaudodami Lazdijų turizmo informacinio centro ir Lazdijų krašto muziejaus turimus duomenis.

PLAČIAU

Naujas tarptautinio Šv. Jokūbo Vilniaus piligrimų kelio maršrutas Alytus – Merkinė

Alytus - rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1377 m. Manoma, kad Alytaus vardas kilęs iš piliakalnio papėdėje tekančio upelio pavadinimo – Alytupis. 1581 m. birželio 15 d. Alytui buvo suteikta Magdeburgo (savivaldos) teisė ir herbas – balta rožė raudoname fone. Todėl šiandien Alytus dar vadinamas baltosios rožės miestu.

Maršrutas driekiasi pro  Muiželėnus, pušynuose skendinti ant Nemuno kranto įsikūrusį Nemunaitį, Makniūnus, Subartonis. Subartonių kaimas bene ryškiausiai atstovauja laukų dzūkams. Tai gatvinis valakinio tipo kaimas. Skirstymas į vienkiemius čia prasidėjo tik 1930 m., bet ne visi gyventojai į juos kėlėsi. Pokario metais apylinkėse aktyviai veikė partizanai. 2007 m. birželio mėn. Subartonyse atidarytas Lietuvos totorių buities bei kultūros muziejus

Maršrutas baigiasi  Merkinėje. Profesorius Česlovas Kudaba yra sakęs: „Merkinės apylinkių gamtoje aptiksime beveik visus kraštovaizdžio variantus. Reljefo skulptūros bei kraštovaizdžio įvairumu Merkinę pranoksta tik Vilniaus apylinkės. Nėra Merkinėje tik... jūros krantų“. Merkinė garsi ne tik savo gamtos grožiu, bet ir istorija. IX tūkst. pr. Kr. Nemuno, Merkio, Stangės ir Straujos upių santakoje įsikūrė bene pirmieji Lietuvos gyventojai. Istorikai romantikai teigia, kad Merkinę įkūrė vikingai. Pasak islandų keliautojo Snori'o Sturlesohn'o, ji egzistavusi jau XII a., o esą vadinosi „Misiri”.

PLAČIAU

Naujas tarptautinio Šv. Jokūbo Vilniaus piligrimų kelio maršrutas Vilnius - Trakai

Šv. Jokūbo Vilniaus kelio maršrutą  Vilniuje  rekomenduojama pradėti nuo Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčios, Iki 1626 metų, dar basiesiems karmelitams neatsikėlus į Vilnių, Aušros Vartuose jokios koplyčios nebuvo. Seniausios karmelitų kronikos mini, kad Dievo Motinos paveikslas kabėjo šiaurinėje vartų pusėje, specialioje nišoje, apsaugotas medinėmis langinių tipo durelėmis. Pamaldūs žmonės prie paveikslo galėjo užlipti mediniais laipteliais. Tik 1671-aisiais arba 1672 metais tėvas Šventosios Dvasios Karolis pasirūpino, kad miesto pusėje prie vartų būtų pristatyta medinė koplyčia, išpuošta paveikslais ir įrašais. Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas – vienas garsiausių Lietuvoje, susilaukęs daugelio legendų ir įvairiausių vertinimų.

Taip pat rekomenduojama aplankyti Dievo gailestingumo šventovę, Vilniaus Arkikatedrą — lietuviškojo Šv. Jokūbo Vilniaus kelio bene esminį objektą.  Tai puiki proga patirti piligrimystės dvasią nueinant iki Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios, kurią garsina Dievo Motinos Lietuvos Globėjos paveikslas.

Maršrutas tinka eiti tiek pėsčiomis, tiek važiuoti dviračiu ir yra pažymėtas bronziniu Šv. Jokūbo ženklu,  geltonomis rodyklėmis bei Šv. Jokūbo stilizuotos kriauklės ženklu.

PLAČIAU

Virtuali kelionė Šv. Jokūbo keliu Europoje

Virtuali kelionė Šv. Jokūbo keliu Europoje. Į ją kviečia Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija, vienijanti 25 mūsų valstybės savivaldybes, bei Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija.

PLAČIAU

Šv. Jokūbo kelio piligrimai, laukiantys nesulaukiantys pandemijos pabaigos. Juk viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą

VISOS NAUJIENOS

Sekite mus Facebook

Facebook

LIETUVOS ŠVENTO JOKŪBO KELIO SAVIVALDYBIŲ ASOCIACIJA

info@sjw.lt

Jeigu gavote šį naujienlaiškį per klaidą arba nebenorėtumėte jo gauti ateityje, spauskite atsisakyti.

Atsisakyti

MailerLite