Katastrofų išgyvenimo pamokos, skaudūs skaičiai, metų užmiršimai, privalomi naujamečiai sveikinimai, vestuvės, daržovės ir kosmosas.
Skaityti naršyklėje
Labas rytas ir tau, Fuji-san!

DIDŽIOJI TEMA
ŽiÅ«rėti katastrofoms į akis

Šokdama per savo trečiąją savo bangą, salų šalis šokiruota. Vietinis transliuotojas siunčia savo pranešimus į japonų telefonus ir leidžia specialią breaking news eilutę ekrano viršuje: lapkričio pabaigoje korona užkrėtė rekordinį skaičių japonų. 2678.

Lietuvos rekordų Japonija kol kas nepasiekė, ir matau, kad jÅ«s jau kreipiate veidus: oho, kokių magijų ėmėsi, ką iÅ¡skirtinio nuveikė Vyriausybė? Infekcijų mažinime - beveik nieko.

Prisiminkime. Europai išėjus į pirmąjį karantiną, Japonija paskelbė “nepaprastąją padėtį”, skambančią tragiškai, bet nemetančią jokių teisinių įpareigojimų nei gyventojams, nei verslams. Visų “prašyta” vengti neskubių išvykų. Prasisklaidžius pirmosios bangos purslams, Vyriausybė pradėjo keturias žvėriškų nuolaidų “Go To” kampanijas, kone aktyviai kvietusias japonus bėgti iš namų, keliauti po šalį, valgyti, pramogauti - rinkti mokesčius, padėti vietiniams verslams.

Antroji banga regionų gubernatorius skatino “prašyti” restoranų, siūlančių alkoholį, užsidaryti anksčiau.

Atėjus iki Å¡iol didžiausiai trečiajai bangai, salų Å¡alies žmonės ėmė svarstyti, kas gi atsitiks aktyvių “Go To” kelionių ir valgymų kampanijoms, atsakingoms bent už dalį viruso plitimo infrastruktÅ«ros. Sprendimų aktyvumą įprasmina galutinė iÅ¡vada po dramatiÅ¡kų premjero Sugos ir Tokijo gubernatorės Koikės pasitarimų: nuo “Go To” kampanijos bus “kviečiama susilaikyti visų tokijiečių... nuo 65 metų”.

Skirtingi kvietimai susilaikyti iÅ¡ dalies ir galutinai, praÅ¡ymai eiti, bet iÅ¡ tikrųjų neiti, japonus reguliariai pasiekia iÅ¡ kone visų valstybės valdymo sluoksnių, kartais - po kelis kartus perdien. Suprasti painu, visas taisykles nuolatos sekti - paprasčiausiai užknisa. Bet kiekvienas naujas net ir teisinio statuso neturintis kvietimas kiekvieną naują kartą sulaukia dėmesio iÅ¡ gyventojų ir verslų. “Shōganai (jap. nėr, kaip kitaip)” - varto akis japonai ir vis tiek padaro, kaip nurodyta. Padaro ir kaip įsakymų nenurodyta: nuo pat kovo dedasi kaukes, skaičiuoja žmones aplink eidami susitikti, matuojasi temperatÅ«ras prie parduotuvių ir trina rankas dezinfekciniais skysčiais.

Nesupraskite situacijos kaip pramogos: nuo taisyklių velniavos, kvėpavimo į kaukę 24/7 ir draugų rinkimosi einant pietauti vietiniai buvo pavargę jau tą patį kovą. Bet visos pusės čia koroną vieÅ¡ai jau vadina katastrofa, o ar Japonijai apie jas dar reikia ką nors papildomai papasakoti?

PeriodiÅ¡kai Žemės drebinama, taifÅ«nų lamdoma ir cunamių Å¡luojama, Japonija žino, kad nors ir pasirodančios staigiai, katastrofos greitai nesibaigia. Jos niekada netrunka savaitę, sezoną ar vienerius metus, o paskui kurį laiką dar ir pasėkmes reikia iÅ¡valyti. Todėl ir “shōganai” - be jokios laimės, bet su susikaupimu, kad reikės kentėti ir atstatinėti Å¡alį ilgą laiką.

O kaip dėl taisyklių? Jos, nors ir nebÅ«tinai pačios tikslingiausios - kryptis bendruomenės protui vesti. Nacionalinės katastrofos vieno žmogaus pastangomis nesusitvarkys.

ANTROJI TEMA
Kiti koronos skaičiai

SkaudÅ«s koronos infekcijų ir mirčių skaičiai slepia ir dar vieną skaudžią tiesą: net ir neužsikrėtę virusu, milijonai žmonių su juo irgi buvo susitikę kitais bÅ«dais. Kartu su korona prasidėjęs ekonominis disbalansas Japonijoje daliai sumažino pajamas, darbo valandas, kai kuriais atvejais - atėmė darbą iÅ¡vis ir privertė ieÅ¡kotis naujo. Nepaliestieji ekonominių problemų turėjo taikytis su naujo gyvenimo realybėmis: nesibaigiantis darbas namie ir asmeninis gyvenimas likęs be namų, uždaryti darželiai, vaikai Å¡alia kompiuterio ir kitos naujos, ne visada greitai sureguliuojamos atsakomybės. Naujai įtempta situacija, deja, virto naujais rekordais Å¡ių metų spalį: 2153 žmonės Å¡alyje pasitraukė iÅ¡ gyvenimo. Tai virÅ¡ijo visų Japonijos koronaviruso aukų skaičių nuo velniavos pradžios šįmet iki pat gruodžio mėnesio.

Spalio skaičius slepia ir dar daugiau: lyginant su praeitąmet, iÅ¡ gyvenimo pasitraukusių moterų skaičius buvo 83% didesnis nei praeitąmet. Sakoma, kad ekonominė situacija yra vienas galimas aiÅ¡kinimo bÅ«das: 19.4% moterų dirba aptarnavimo industrijoje (2018, MHLW), 45.9% jų - kontraktinį darbą ne pilnu etatu, suteikiantį lengviausias galimybes atleisti (2011, MHLW). Kita vieÅ¡ai minima teorija - Å¡eimos ir visuomenės spaudimas rÅ«pintis Å¡eima. Užsidarius ugdymo įstaigoms, daugybė moterų privalėjo imtis vaikų priežiÅ«ros ir žongliruoti savo asmeninės karjeros įsipareigojimais vienu metu. 

Nors suprantu ir tokią logiką, aÅ¡ būčiau linkęs atkreipti dėmesį ir į giliai įaugusią tradiciją emocijas kaupti tik sau, mažai kalbėti apie psichologinę sveikatą ir juo labiau ja aktyviai užsiimti kreipiantis pas specialistą, padedantį save suprasti geriau. Noriu tikėti, kad Japonija, kaip ir kitas pasaulis Å¡iandien, aktyviau iÅ¡drįs pažiÅ«rėti Ä¯ Å¡alia savęs esantį skausmą ir nepaliks vienatvėje be pagalbos tada, kai papildomo balso Å¡alia reikia labiausiai.

Informacijos apie pagalbą Lietuvoje ieÅ¡kokite tuesi.lt 


Salų Å¡alies gyventojai metus linkę užbaigti neužmirÅ¡tama tradicija: bōnenkai arba "metų užmirÅ¡imo Å¡vente", kurios metu kompanijų kolegos ir bičiuliai renkasi grupėmis baruose, restoranuose, stato ryÅ¡ius, prisimena buvusius metus ir turi progą juos ten pat užmirÅ¡ti. Nors vidutinis japonas eina į 1.3 tokio vakarėlio, net 16.6% visų tą patį priversti kartoti daugiau nei 3 kartus (Hot Pepper, 2013). Dalis kompanijų tam rezervuoja ir atskirus biudžetus - reikalas rimtas.

Ir nors šįmet yra iÅ¡skirtinai daug, ką užmirÅ¡ti, barai ir restoranai greičiausiai bus tylÅ«s. Japonai kviečiami į juos eiti labai mažomis grupėmis arba neiti iÅ¡vis ir metus užmirÅ¡ti videoskambutyje prieÅ¡ais ekraną. 

ŠVENTĖS
Privalomi sveikinimai

Vieną rytą žvilgt pro kavos puodelį į šalia kavinėje sėdintį japoną - kelias minutes kažką rašo į atviruką, purto ranką, vėl rašo, tuščiomis akimis pažiūri į sieną, deda atviruką į krūvą, aukštesnę už patį kavos puodelį, ir vėl ima naują. Jei gerai įsižiūrėtumėt, pamatytumėm, kaip pečiai jam jau samanomis pradėję želt - tiek jis ten jau bėsėdįs.

Sunku pasakyti, ar už tokią Japoniją jis kovojo, bet tokia yra kiekvieno japono pareiga metams besibaigiant: sėdėti ir rašyti dešimtis nengajō naujametinių atvirukų. Nengajō siuntimas yra papildoma proga parodyti visiems savo pažįstamiems, kad tu vis dar prisimeni jų vardus. Būdas tai įrodyti atviruku - kiekvieno asmeninė vizualinė improvizacija: santūresni perka standartinius nengajō su Fuji-san kalnu ir pasveikinimu, o kiti tai laiko kaip kasmetinį naujienlaiškį, kurį spausdina patys, sudeda šeimos įvykius su nuotraukom iš atostogų ir užrašais apie naujus darbus ir nuotykius.

Bet prieÅ¡ siunčiant reikia įsidėmėti dvi taisykles: negali siųsti, jei Å¡eimoje šįmet pasitaikė mirčių, ir jau tikrai privalai siųsti savo bosui. Gali jo nekęsti, bet negali jo užmirÅ¡ti. O toliau? Toliau jau viskuo pasirÅ«pins Japan Post sausio 1-ąją - visus atvirukus, iÅ¡siųstus su nengajō ženklu, jie laikys savo sandėliuose iki pat pirmosios Naujųjų metų dienos, kai papildomai tik tam tikslui pasamdyti paÅ¡to darbuotojai bėgios po visą Japoniją ir padės vėl prisiminti savo draugus ir pusdraugius. Reikalinga ypač šįmet. 

PASKUTINIAI TRU(M)PINIAI
Nuo vestuvių iki daržovių

VESTUVĖS. Princas Akishino (dabartinio imperatoriaus brolis) pagaliau vieÅ¡ai deklaravo sutiksiąs su dukters princesės Mako ir jos vaikino vestuvėmis, kurios privers princesę palikti karaliÅ¡kąją Å¡eimą. Apie norą tuoktis pora paskelbė dar prieÅ¡ trejus metus, bet tuomet pritarimo nebÅ«ta, sakoma, dėl vidinių vaikino Å¡eimos problemų: princas sakėsi manantis, kad "ne visi žmonės įtikinti ir nudžiuginti jų santuokos". 

KOSMOSAS. Po visų metų tyrinėjimų, erdvėlaivio Hayabusa-2 surinktos asteroido dalelės sėkmingai nusileido Australijoje ir netrukus bus pristatytos į Japoniją. Å alis ir pasaulis džiaugiasi neeiline galimybe analizuoti daleles ir sužinoti daugiau apie Saulės sistemos susidarymo istoriją. 

DARŽOVĖS. Metai be didelių taifÅ«nų ir metai su mažesne paklausa iÅ¡ restoranų į Japonijos maisto industriją atvedė revoliuciją: įspÅ«dingai mažas daržovių kainas. Salotų kainos krito net 61% (pusė euro už vieną dabar), Å¡pinatų - 31%, ridikų - per 16% (Yomiuri, 2020). Pirkėjai ruoÅ¡ia daržovingas improvizacijas Naujųjų metų Å¡ventėms, o pardavėjai sakosi savo produkciją esantys priversti dalinti kone be pelno.

PINIGAI. PanaÅ¡u, kad siekdama pratęsti vartojimo skatinimo programas, padėti kompanijoms mokėti algas ir verslams grįžti arčiau pelno, Japonijos vyriausybė rytoj greičiausiai tvirtins dar vieną koroninį biudžetą: šįkart bus skirti kone papildomi 577 milijardai eurų. 

Andrius Kleiva, Tokijas
FACEBOOK? Bendraukime
INSTAGRAM?
Žiūrėkite
PERSIUNTĖ BIČIULIS?
Užsakykite sau
KITA JAPONIJA - SAUSIO 2.
Nebenorite?

MailerLite