|
|
Katastrofų išgyvenimo pamokos, skaudūs skaičiai, metų užmiršimai, privalomi naujamečiai sveikinimai, vestuvės, daržovės ir kosmosas.
|
Skaityti naršyklėje
|
|
|
|
DIDŽIOJI TEMA
Žiūrėti katastrofoms į akis
|
|
|
|
|
Šokdama per savo trečiąją savo bangą, salų šalis šokiruota. Vietinis transliuotojas siunčia savo pranešimus į japonų telefonus ir leidžia specialią breaking news eilutę ekrano viršuje: lapkričio pabaigoje korona užkrėtė rekordinį skaičių japonų. 2678.
Lietuvos rekordų Japonija kol kas nepasiekė, ir matau, kad jūs jau kreipiate veidus: oho, kokių magijų ėmėsi, ką išskirtinio nuveikė Vyriausybė? Infekcijų mažinime - beveik nieko.
Prisiminkime. Europai išėjus į pirmąjį karantiną, Japonija paskelbė “nepaprastąją padėtį”, skambančią tragiškai, bet nemetančią jokių teisinių įpareigojimų nei gyventojams, nei verslams. Visų “prašyta” vengti neskubių išvykų. Prasisklaidžius pirmosios bangos purslams, Vyriausybė pradėjo keturias žvėriškų nuolaidų “Go To” kampanijas, kone aktyviai kvietusias japonus bėgti iš namų, keliauti po šalį, valgyti, pramogauti - rinkti mokesčius, padėti vietiniams verslams.
Antroji banga regionų gubernatorius skatino “prašyti” restoranų, siūlančių alkoholį, užsidaryti anksčiau.
Atėjus iki šiol didžiausiai trečiajai bangai, salų šalies žmonės ėmė svarstyti, kas gi atsitiks aktyvių “Go To” kelionių ir valgymų kampanijoms, atsakingoms bent už dalį viruso plitimo infrastruktūros. Sprendimų aktyvumą įprasmina galutinė išvada po dramatiškų premjero Sugos ir Tokijo gubernatorės Koikės pasitarimų: nuo “Go To” kampanijos bus “kviečiama susilaikyti visų tokijiečių... nuo 65 metų”.
Skirtingi kvietimai susilaikyti iš dalies ir galutinai, prašymai eiti, bet iš tikrųjų neiti, japonus reguliariai pasiekia iš kone visų valstybės valdymo sluoksnių, kartais - po kelis kartus perdien. Suprasti painu, visas taisykles nuolatos sekti - paprasčiausiai užknisa. Bet kiekvienas naujas net ir teisinio statuso neturintis kvietimas kiekvieną naują kartą sulaukia dėmesio iš gyventojų ir verslų. “Shōganai (jap. nėr, kaip kitaip)” - varto akis japonai ir vis tiek padaro, kaip nurodyta. Padaro ir kaip įsakymų nenurodyta: nuo pat kovo dedasi kaukes, skaičiuoja žmones aplink eidami susitikti, matuojasi temperatūras prie parduotuvių ir trina rankas dezinfekciniais skysčiais.
Nesupraskite situacijos kaip pramogos: nuo taisyklių velniavos, kvėpavimo į kaukę 24/7 ir draugų rinkimosi einant pietauti vietiniai buvo pavargę jau tą patį kovą. Bet visos pusės čia koroną viešai jau vadina katastrofa, o ar Japonijai apie jas dar reikia ką nors papildomai papasakoti?
Periodiškai Žemės drebinama, taifūnų lamdoma ir cunamių šluojama, Japonija žino, kad nors ir pasirodančios staigiai, katastrofos greitai nesibaigia. Jos niekada netrunka savaitę, sezoną ar vienerius metus, o paskui kurį laiką dar ir pasėkmes reikia išvalyti. Todėl ir “shōganai” - be jokios laimės, bet su susikaupimu, kad reikės kentėti ir atstatinėti šalį ilgą laiką.
O kaip dėl taisyklių? Jos, nors ir nebūtinai pačios tikslingiausios - kryptis bendruomenės protui vesti. Nacionalinės katastrofos vieno žmogaus pastangomis nesusitvarkys.
|
|
|
|
|
ANTROJI TEMA
Kiti koronos skaičiai
|
|
|
|
|
Skaudūs koronos infekcijų ir mirčių skaičiai slepia ir dar vieną skaudžią tiesą: net ir neužsikrėtę virusu, milijonai žmonių su juo irgi buvo susitikę kitais būdais. Kartu su korona prasidėjęs ekonominis disbalansas Japonijoje daliai sumažino pajamas, darbo valandas, kai kuriais atvejais - atėmė darbą išvis ir privertė ieškotis naujo. Nepaliestieji ekonominių problemų turėjo taikytis su naujo gyvenimo realybėmis: nesibaigiantis darbas namie ir asmeninis gyvenimas likęs be namų, uždaryti darželiai, vaikai šalia kompiuterio ir kitos naujos, ne visada greitai sureguliuojamos atsakomybės. Naujai įtempta situacija, deja, virto naujais rekordais šių metų spalį: 2153 žmonės šalyje pasitraukė iš gyvenimo. Tai viršijo visų Japonijos koronaviruso aukų skaičių nuo velniavos pradžios šįmet iki pat gruodžio mėnesio.
Spalio skaičius slepia ir dar daugiau: lyginant su praeitąmet, iš gyvenimo pasitraukusių moterų skaičius buvo 83% didesnis nei praeitąmet. Sakoma, kad ekonominė situacija yra vienas galimas aiškinimo būdas: 19.4% moterų dirba aptarnavimo industrijoje (2018, MHLW), 45.9% jų - kontraktinį darbą ne pilnu etatu, suteikiantį lengviausias galimybes atleisti (2011, MHLW). Kita viešai minima teorija - šeimos ir visuomenės spaudimas rūpintis šeima. Užsidarius ugdymo įstaigoms, daugybė moterų privalėjo imtis vaikų priežiūros ir žongliruoti savo asmeninės karjeros įsipareigojimais vienu metu.
Nors suprantu ir tokią logiką, aš būčiau linkęs atkreipti dėmesį ir į giliai įaugusią tradiciją emocijas kaupti tik sau, mažai kalbėti apie psichologinę sveikatą ir juo labiau ja aktyviai užsiimti kreipiantis pas specialistą, padedantį save suprasti geriau. Noriu tikėti, kad Japonija, kaip ir kitas pasaulis šiandien, aktyviau išdrįs pažiūrėti į šalia savęs esantį skausmą ir nepaliks vienatvėje be pagalbos tada, kai papildomo balso šalia reikia labiausiai.
Informacijos apie pagalbą Lietuvoje ieškokite tuesi.lt
|
|
|
|
|
Salų šalies gyventojai metus linkę užbaigti neužmirštama tradicija: bōnenkai arba "metų užmiršimo švente", kurios metu kompanijų kolegos ir bičiuliai renkasi grupėmis baruose, restoranuose, stato ryšius, prisimena buvusius metus ir turi progą juos ten pat užmiršti. Nors vidutinis japonas eina į 1.3 tokio vakarėlio, net 16.6% visų tą patį priversti kartoti daugiau nei 3 kartus (Hot Pepper, 2013). Dalis kompanijų tam rezervuoja ir atskirus biudžetus - reikalas rimtas.
Ir nors šįmet yra išskirtinai daug, ką užmiršti, barai ir restoranai greičiausiai bus tylūs. Japonai kviečiami į juos eiti labai mažomis grupėmis arba neiti išvis ir metus užmiršti videoskambutyje priešais ekraną.
|
|
|
|
|
ŠVENTĖS
Privalomi sveikinimai
|
|
|
|
|
Vieną rytą žvilgt pro kavos puodelį į šalia kavinėje sėdintį japoną - kelias minutes kažką rašo į atviruką, purto ranką, vėl rašo, tuščiomis akimis pažiūri į sieną, deda atviruką į krūvą, aukštesnę už patį kavos puodelį, ir vėl ima naują. Jei gerai įsižiūrėtumėt, pamatytumėm, kaip pečiai jam jau samanomis pradėję želt - tiek jis ten jau bėsėdįs.
Sunku pasakyti, ar už tokią Japoniją jis kovojo, bet tokia yra kiekvieno japono pareiga metams besibaigiant: sėdėti ir rašyti dešimtis nengajō naujametinių atvirukų. Nengajō siuntimas yra papildoma proga parodyti visiems savo pažįstamiems, kad tu vis dar prisimeni jų vardus. Būdas tai įrodyti atviruku - kiekvieno asmeninė vizualinė improvizacija: santūresni perka standartinius nengajō su Fuji-san kalnu ir pasveikinimu, o kiti tai laiko kaip kasmetinį naujienlaiškį, kurį spausdina patys, sudeda šeimos įvykius su nuotraukom iš atostogų ir užrašais apie naujus darbus ir nuotykius.
Bet prieš siunčiant reikia įsidėmėti dvi taisykles: negali siųsti, jei šeimoje šįmet pasitaikė mirčių, ir jau tikrai privalai siųsti savo bosui. Gali jo nekęsti, bet negali jo užmiršti. O toliau? Toliau jau viskuo pasirūpins Japan Post sausio 1-ąją - visus atvirukus, išsiųstus su nengajō ženklu, jie laikys savo sandėliuose iki pat pirmosios Naujųjų metų dienos, kai papildomai tik tam tikslui pasamdyti pašto darbuotojai bėgios po visą Japoniją ir padės vėl prisiminti savo draugus ir pusdraugius. Reikalinga ypač šįmet.
|
|
|
|
|
PASKUTINIAI TRU(M)PINIAI
Nuo vestuvių iki daržovių
|
|
|
|
|
VESTUVĖS. Princas Akishino (dabartinio imperatoriaus brolis) pagaliau viešai deklaravo sutiksiąs su dukters princesės Mako ir jos vaikino vestuvėmis, kurios privers princesę palikti karališkąją šeimą. Apie norą tuoktis pora paskelbė dar prieš trejus metus, bet tuomet pritarimo nebūta, sakoma, dėl vidinių vaikino šeimos problemų: princas sakėsi manantis, kad "ne visi žmonės įtikinti ir nudžiuginti jų santuokos".
KOSMOSAS. Po visų metų tyrinėjimų, erdvėlaivio Hayabusa-2 surinktos asteroido dalelės sėkmingai nusileido Australijoje ir netrukus bus pristatytos į Japoniją. Šalis ir pasaulis džiaugiasi neeiline galimybe analizuoti daleles ir sužinoti daugiau apie Saulės sistemos susidarymo istoriją.
DARŽOVĖS. Metai be didelių taifūnų ir metai su mažesne paklausa iš restoranų į Japonijos maisto industriją atvedė revoliuciją: įspūdingai mažas daržovių kainas. Salotų kainos krito net 61% (pusė euro už vieną dabar), špinatų - 31%, ridikų - per 16% (Yomiuri, 2020). Pirkėjai ruošia daržovingas improvizacijas Naujųjų metų šventėms, o pardavėjai sakosi savo produkciją esantys priversti dalinti kone be pelno.
PINIGAI. Panašu, kad siekdama pratęsti vartojimo skatinimo programas, padėti kompanijoms mokėti algas ir verslams grįžti arčiau pelno, Japonijos vyriausybė rytoj greičiausiai tvirtins dar vieną koroninį biudžetą: šįkart bus skirti kone papildomi 577 milijardai eurų.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
