Technologijos

Dalijimosi ekonomika – ir Lietuvoje

Nemeluosiu – pavydžiai žiūrėdavau į vakarų Europos instagramerius, besinaudojančius dalijimosi ekonomikos programėlėmis, kurios leidžia maistu pasidalinti kelių mygtukų paspaudimu. Ne tik iš restoranų, bet ir tarpusavyje.

Ateitis atkeliavo ir į Lietuvą – čia jau veikia OLIO app. OLIO programėlė leidžia pasidalinti maistu ar kitais namų apyvokos daiktais su kaimynais. Suvedi tai, ką turi, pažymi lokaciją ir lauki, kol kažkam to prireiks. Pavyzdžiui, savo kaimynystėje galiu pasiimti balkšvojo gysločio sėklų, brie sūrio, kavos be kofeino ar burokėlių lattės. 

Kitaip nei programėlė, draugiškas dalijimasis kaimynystėje nėra naujas konceptas Lietuvoje. Jau senokai čia veikia „Facebook“ grupė „Maisto atiduotuvė“. Principas tas pats – įkeli tai, ką turi, pasiima tas, kuriam reikia. Puikiai veikia su po Kalėdų likusiu kibiru baltos mišrainės, kurio niekas nesuvalgė. 

OLIO programėlę galite atsisiųsti čia: App Store / Google Play, o daugiau apie dalijimosi ekonomiką maisto pasaulyje galite paskaityti kiek ilgesniame „Eater“ tekste. Pasirodo, tokios programėlės praverčia net iš Kyjivo į San Franciską pabėgusiems ukrainiečiams.

Pasaulio pabaiga

Kaip diena, taip krizės naujiena

Naujausia auka – srirachos padažas. Legendinis srirachos gamintojas „Huy Fong Foods“ pranešė, kad laikinai stabdo padažo gamybą. To paties, kurį matote nuotraukoje.

Priežastis? Klimato krizės sukeltas pipirų trūkumas. Srirachos padažo pagrindą sudaro raudosios chalapos paprikos (arba buitiškai  – jalapenai), daugiausia užauginamos Meksikoje bei JAV, Kalifornijos ir Naujosios Meksikos valstijose. Kadangi vis dar besitęsianti sausra apima daugiau nei pusę Meksikos teritorijos ir ima trūkti vandens, nebėra ir paprikų. Pasak kompanijos atstovų, sandėliai nuosekliai tuštėja jau nuo 2020-ųjų, tačiau šiemet pasiektas dugnas.

Ir sriracha – čia tikrai ne didžiausia problema. Pranešama, kad Meksika susidūrė su didžiausia sausra per 30 metų. Pavyzdžiui, dalyje teritorijų vanduo iš čiaupo bėga vos kelias valandas per dieną. Daugiau apie tai paskaityti galite čia. 

Someljė lentyna

Buteliai – šviesyn, vynas – prastyn

Vyno ekspertai ir neprofesionalūs gerėjai pastebėjo naują, antakius kilnoti privertusią tendenciją: baltas vynas persikelia į skaidrius butelius. 

Kas čia tokio? Nors teoriškai toks žingsnis turėtų padėti parduoti (matai, ką perki), realybė kiek kitokia. Skaidriame butelyje parduodamas vynas praranda dalį savo cheminių savybių ir skonio.

Pagrindinė to priežastis – dienos šviesa arba light strike. Kol raudonuosius vynus saugo pigmento molekulės ir taninai, baltieji vynai yra gerokai mažiau apsaugoti. Atliktas tyrimas parodė, kad parduotuves imituojančioje šviesoje 50 dienų stovėję vynai neteko  65 proc. beta-damascenono molekulių, kurios suteikia keptų obuolių, svarainių ar gėlių aromatą. Toks vynas gali pakvipti ne maloniu vynuogių, bet virto kopūsto ar šlapio šuns aromatu. 

Visą susirūpinimą sukėlusį „The Economist“ straipsnį galite perskaityti nuorodoje, o daugiau apie šviesos įtaką vynui – „Decanter“ tekste.

Marketingas

Ką bendro turi čipsai ir vorai?

Atsakymas – „Pringles“. 

Vieni populiariausių čipsininkų pasaulyje „Pringles“ biudžeto marketingui tikrai negaili. Gal jau būsite girdėję apie kalėdines bandelėmis su dešrele kvepiančias „Pringles“ žvakes arba Padėkos vakarienės skonio traškučius,  įpakuotus į amerikietišką TV vakarienės dėžutę.

Šįkart „Pringles“ į aikštelę išbėga su peticija, siekiančia pervadinti vorą. Susipažinkite su Araneus mitificus, angliškai vadinamu Kidney Garden Spider. Kuo ypatingas šis voras? Nes savo išvaizda primena legendinį „Pringles“ logotipą. Tereikia įsižiūrėti ir pamatysite dvi mažas akytes ir vešlius juodus ūsus, žvelgiančius nuo traškučių pakuotės.

Nors niekas netiki, kad „Pringles“ pavyks pakeisti voro pavadinimą, pramoginiais tikslais apsilankyti peticijos tinklapyje vis tiek kviečiu. Ir atsiprašau visų arachnofobų už iliustraciją.

Gyvenimo būdas

Mama, užaugęs būsiu receptų kūrėju

Pamenu, vienu metu ėmė sklandyti pletkas, kad jaunoji karta išprotėjo: vaikai mokyklose pasakoja norintys tapti influenceriais. Panašu, kad tendencija greitai keisis – dabar visi nori tapti receptų kūrėjais.

Viskas prasidėjo 2020-aisiais, kai seno gero covid uždaryti namie ėmėme ieškoti visų įmanomų receptų. Kaip tik tada į topų viršūnes šoktelėjo video formatas – nuo „Bon Appetit Test Kitchen“ video su dabar jau puikiai pažįstamais receptų kūrėjais kaip Molly Baz iki tiktok'ų. Visi tie video turi bendrą kintamąjį – ekrane gražūs, linksmi ir charizmatiški žmonės gamina receptus ir už tai gauna pinigus. Kas nenorėtų tokio darbo?

Nors noro tiek, kad internete galima atrasti krūvą gidų, pasakojančių, kaip pradėti šią karjerą, man patiko „Gawker“ tekstas apie tokio darbo užkulisius. Darbas gal ir c00L. Bent jau kol nepradedi dirbti ir matai, kaip tavimi manipuliuoja socialinių tinklų algoritmai (skundžiasi net Kardashians!). Bet čia tik dalis temos – geriau paskaitykit tekstą. 

Šiaurės Europa

Į kavą – pieno, prieskonių ar sūrio?

Suomiai jums pasiūlytų sūrio. Ir tikrai ne prie kavos – į kavą. Pristatau jums kaffeost – suomišką kavą, gardintą juustoleipä sūriu. Šis sūris tinka kavai dėl savo tekstūros. Kitaip nei įprastas fermentinis, juustoleipä sūris pasižymi gumine, tvirta tekstūra, todėl nė kiek netirpsta, o tik suteikia aromatą. Sūris dedamas į puodelio dugną, užpilamas kava, o kavos ritualo pabaigoje išgriebiamas ir suvalgomas. Vis galvoju, koks čia sūris tiktų iš lietuviškų lentynų. Pagal aprašymą, svarstau halloumį – negi reiks bandyt.

Prieskonius paminėjau irgi ne veltui. Jeigu sūrį paliksit sumuštiniams, pabandykit kavą virti su prieskoniais. Tai galima padaryti dviem būdais: kavos pupeles malti kartu su nesmulkintais prieskoniais arba žiupsnį prieskonių įmaišyti jau kavos virimo metu, pavyzdžiui, į french press ar moka kavinuką. Nors teigiama, kad labiausiai tiks cinamonas, muskatas, anyžius ir kiti šilti prieskoniai, geriau atsiverskite „Bon Appetit“ straipsnį – ten rasite detalesnes instrukcijas.