Čia ne apie tai, kad “aš viską galiu pats”, kad “niekas kitas už mano laimę neatsakingas” ar “saugokis ir būsi apsaugotas”.
Šiandien apie tai, kad kaip man prieš daugiau kaip 20 metų sakė dabar jau Amžinatilsį Rokas Žilinskas, “visada yra kažkas, kas Tave myli”. Ir tik mūsų nejautra yra to nepastebėti, susireikšminti, įlįsti į urvus (ką mokam, tai mokam) ir pasinerti į savigailą.
Tai kviečiu paimti popieriaus lapelį, telefono notes’us, kompe kokius reminder’ius ir susirašyti – kas yra tie keli žmonės, kurie padės man dieną naktį, atvažiuos be kvietimo ir ne dėl krakmolytų staltiesių, guos mane dėl klampaus liūdesio ir supras tylom, kad šiuo metu aplipau bėdomis.
Tas kelias širdis surašius, pakelk akis į tolį, patylėk sau ramiai ir pajausk – aha, objektyviai aš nesu atskirty. Ir jei šiandien savęs už pakarpos jau nebegaliu išsitraukti, tai štai mano draugai - išgirdę, kad gali padėti, jie tik apsidžiaugs.
Jei reikia mokslinio tyrimo apie atsivėrimo naudą, pagooglinkite Johari kvadratą. O jei dar norėtumėte paskaityti ką nors konkrečiau, tai šią savaitę dalinausi žiniomis 15min.lt.
|