Išsisėmėm, ane? Šį mėnesį turbūt pirmąkart per visą savo naudojimosi internetu istoriją pagalvojau, kad pavargau nuo interneto ir informacijos srauto. Influenceriai išsinėrė iš kailio bandydami sukurti viso pasaulio turinį, podcasteriai net ir iš namų pabandė įrašyti visus įmanomus podcastus, mano mylimi šefai ir maisto paskyros sudiktavo visus galimus gaminimo namie projektus, o portalai vis dar nenustoja dūgzti apie tą patį per tą patį. Visi norėjo būti išgirsti, visi norėjo būti pamatyti. O rezultate nuo tokio antplūdžio net į Instagram stories nebenoriu kišti nosies – visko ir visų per daug.
Aišku, dėl to save tik sveikinu. Gi pagaliau visus skaitmeninius kanalus galime pakeisti realiais. Ne ieškoti ką Instagrame veikia draugai, bet susitikti pasimatymui. Ir net nebūtinai miške! Ne žiūrėti Netflixo cooking shows, bet p a g a l i a u pavalgyti restorane. Realūs pojūčiai grįžta. Užuosti, paragauti, netgi atsargiai prisiliesti, jeigu po to nusiplausim rankas.
Šio mėnesio naujienlaiškis irgi daugiausia apie tai. Apie realius pojūčius. Kaip laikyti mamos ar močiutės nuskintus žalumynus, kad jie ilgiau laikytųsi. Kaip pasveikinti tėtį. Kur nueiti skaniai pavalgyti. Kaip gyventi po to, kai gyvenimą kiek pristabdėm.
|
|
|
|
TikTok aktualijos
Toasterdilla.. what?
Aš vis dar neigiu TikTok'ą. Pabandžiau atsisiųsti, susikūriau paskyrą, vos neišprotėjau ir iškart ištryniau apps'ą. Užtat kol aš būnu balta varna, pasaulis sėkmingai čia gyvena. Ne tik šoka ir dalyvauja iššūkiuose, bet ir gamina.
Gegužę ant pjedestalo užlipo Toaster-dilla – toasteryje kepta paprasčiausia kesadilija su sūriu. Imi tortilija, dedi sūri, sulankstai pagal instrukciją ir voilà. Gal ne tiek graži, kiek jau smarkiai nuvalkiota dalgona, bet toasterdilla savo populiarumu nenusiledžia kitiems TikTok'o trendams.
Aišku, kaip ir su bet kuriuo kitu TikTok'o patiekalu, taip ir su Toaster-dilla – yra mylinčių ir yra nekenčiančių. Jeigu norėsis pabandyti patiems, palieku jus su gana išsamiu MyRecipe kanalo video.
|
|
|
|
Podcast
12 butelių vyno ir salotų sėklos.. į kosmosą!
Jeigu atidžiai stebit spaudą, sakysit, „senos naujienos“. Dar praeitų metų lapkritį NASA į kosminę stotį išsiuntė dėžę Bourdeaux vyno. Ne, kosmose niekas negeria – vynas skirtas moksliniams tikslams, siekiant išsiaiškinti kaip jo brendimą veikia nesvarumo būklė ir kosminė spinduliuotė.
Aš šį faktą išsiaiškinau atradusi BBC The Food Chain podcasto laidą, pavadinimu „Made in Space“. Jos metu sužinosite, kaip NASA atvėrė savo duris moksliniams tyriams, susijusiems su maisto kultūra, ir kodėl petražolės, auginamos kosminėmis vidaus sąlygomis, nebūna žalios ir labiau primena kalendras. Įdomus tas pasaulis, ne tik mūsų žemelė – rekomenduoju pasidomėti.
P. S. Taip pat rekomenduoju ir patį BBC The Food Chain podcastą – esu išklausiusi nemažai laidų ir visos patiko.
|
|
|
|
Tips & tricks
Žalumynai ir žolelės – ilgai ir laimingai!
Ten kairiau – vaizdas iš mano šaldytuvo. Prieskoninės žolelės ir smidrai ilgai ir laimingai gyvena savo vandens stiklainiukuose. Atsidarę šaldytuvo stalčių rastumėt ir kelis skirtingus daugkartinius indelius su žalumynais ir tualetiniu popieriumi. Aha, tualetiniu. Iš principo neperku vienkartinių rankšluosčių, tai kai jų prireikia drėkinimo tikslais, naudoju tualetinį popierių.
Kad jau mūsų daržuose įsibegėjo žolelių ir žalumynų sezonas, radau du straipsnius, padedančius susitvarkyti su žalumynais taip, kad jie kuo ilgiau išsilaikytų kaip ką tik nuskinti. The Kitchn kaip visad išbandė visus įmanomus metodus (hint: mano mylimiausi – stiklainis su vandeniu arba šlapias popierius), o New York Times aprašė kiek mažiau detaliai, bet apie visas daržoves.
|
|
|
|
Maisto menas
Sumuštiniai su bulka, kokių dar nematėt
Mes turim Jolitą Vaitkutę, o japonai turi Manami Sasaki – kūrėją, kas rytą savo skrebučius paverčiančią meno kūriniais. Jei jau visai atvirai, nesu meno kūrinių iš maisto gerbėja – man svarbiau, kad jis būtų skaniai suvalgomas, o ne taptų gražiu nevalgomu objektu. Užtat Manami Sasaki yra mano pusėje – jai svarbu, kad skrebutis būtų ne tik gražus, bet ir skanus. Ir, aišku, visus juos po fotografavimo suvalgo. Visai kaip aš. Visi skrebučiai – nuorodoje.
|
|
|
|
Pusryčiams
Backstage Cafe
Ir vėl senos naujienos, sakysit. Ir net nesiginu – Backstage cafe Vilniuje sėkmingai gyvuoja jau tikrai ne pirmus metus. Užtat mes pusryčių čia užsukom pirmąkart ir negalėjom patikėti, kodėl tik dabar. Išbandėm turkiškus kiaušinius çilbir, azijietišką omletą su krevetėmis, benedikto kiaušinius ir omleto skrebutį – labai patiko visi iki vieno.
T.Ševčenkos g. 16h, Vilnius | Facebook | Instagram
|
|
|
|
Pietums ir vakarienei
Kamikadzė
Jeigu mane sekat nuo pat pradžių, apie Kamikadzę jau tikrai būsit girdėję – ją visad įterpiu tarp savo mylimiausių vietų. Aš taip įsivaizduoju Japoniją – ne per daug nucackintą, bet autentišką ir labai skanią. Kamikadzės virtuvėje sukiojasi šefas, negaminantis maisto, jei gauna prastą žuvį, ir buvęs Japonijos ambasados šefas. Turbūt tiek ir pakaks žinoti. O be jų nuostabiųjų tuno ar lašišos dubenėlių, dabar meniu ir daug naujų gerų dalykų. Mes šįkart ragavome Yakitori vištienos iešmelius, Takoyaki – kepto aštuonkojo gabalėlius, du skirtingus ramenus ir mano mylimiausią pietų dubenėlį.
Klaipėdos g. 1, Vilnius | Facebook | Instagram
|
|
|
|
Vakarienei
Farmer & the Ocean
Farmer & the Ocean – nauja jūros gėrybių ir žuvies vieta Vilniaus gatvėje, kurią aplankyti planavome dar iki karantino. Gal kiek ironiška, bet mums didžiausią įspūdį čia paliko ne žuvies patiekalai: aš kaip tikra žemaitė susilydžiau nuo burnoje tirpstančio naminio kastinio, o kartu vakarieniavusiems patiko labai jau lietuviškai atrodantis ėriuko kulnas. Mano vilkešeris taip pat džiugino – džiugino jau vien tai, kaip jis atrodo. Nors nesu tikra, ar rekomenduočiau tikrai viską (įspūdžio nepaliko kiek per mažai pasūdyta patarška ir aštuonkojo užkandis), bet ieškant kokybiškos žuvies ar skanių užkandžių apsilankyti rekomenduočiau.
Vilniaus g. 25, Vilnius | Facebook | Instagram
|
|
|
|
Nemeluosiu – man vyrų dovanos visad yra siaubingas galvosūkis. Ne dėl to, kad juos mažiau mylėčiau, bet kartais atrodo, kad niekas vyrams daugiau nieko nedovanoja, kaip tik tas pačias klasikines klišes. Sąrašą turbūt mintinai žinot: diržas, piniginė, kvepalai, bet koks geras alkoholinis gėrimas.
Kad nereiktų vėl galvoti apie tas pačias dovanas, pasidalinu sąrašu, kurį susidėliojau savo galvoj rinkdama tėvo dienos dovaną savo tėčiui. Man tokioms progoms nesinori jokių daiktų – visad labiau galvoju apie patirtis. Aišku, maisto patirtis:
- Gurmaniškas mėsos rinkinys. Gal ir stereotipas, bet man tėčiai asocijuojasi su mėsų ruošimu ant laužo. City Chef ir Viking the Chef turi puikų jų pasirinkimą – nuo prieskonių iki pačios mėsos. Aš savo tėčiui dovaną nužiūrėjau kaip tik iš vieno iš jų.
- Vakarienė mieste. Restoranai grįžo, vakarienės su šeima taip pat! Pakvieskite visą šeimą vakarienės į savo mylimą restoraną – jeigu tėvai gyventų arčiau, aš juos mielai pakviesčiau į „Kamikadzę“, „Blusynę“ ar „Le Travi“.
- DIY vakarienė į namus. Studija Čiop Čiop šį sezoną pradėjo ruošti Cooking box'es – ingredientų dėžes, paruoštas gaminimui namie. Mano akį patraukė dovana tėčiui – dėžė su daugybė BBQ skanumynų ir alumi.
|
|
|
|
Karantinas beveik baigėsi, bet memai – tikrai ne. Linkėjimai iš mano Instagram Saved skilties!
|
|
|
|
|
|
Ačiū, kad perskaitei iki galo! Jeigu turi komentarų ar pastebėjimų, mielai jų laukiu Instagrame, Facebooke arba el. paštu žemiau. Linkėjimai! |
Gabrielė,
Pusryčiams
|
|
|
|
|
|
|