– Kodėl taip atsitinka?
– Ir kas atsitinka dėl to?
Taip elgsis priklausomas, taip elgsis ir artimasis. Jis pyksta, kai Jūs norite jį keisti. Jūs pykstate, kai aš sakau, kad čia Jūs sėdite skęstančiame laive ir nieko, nieko, nieko nedarote. Kad išsigelbėtumėte, turiu omenyje, ne kad paskęstumėte. Tas tai vyksta. Ir kuo toliau, tuo sėkmingiau. Abiem. Klaiku. Grubu. Šiurkštu.
Jaučiu, kaip jums jau kyla priešiškumas: „Jokių kitų žmonių ir jų įsikišimų man nereikia, jaučiu norą jus atstumti. Jei nesuprantate, kai tai rodau ramiai ir pasyviai, tada tuoj skaudinsiu, įžeisiu, kompromituosiu“.
Vašingtone (JAV) gyvenantis medicinos mokslų daktaras Gerald G. May apie priklausomų žmonių vilkinimo taktiką sako: „Protas rodo beribį išradingumą, komplikuodamas metimo procesą. <...> Jis visuomet turi slaptų atsarginių, dar sumanesnių gudrybių. Net kai asmuo suvokia, kad laikas „mesti ar užraukti“, vilkinama ir toliau. Prireikus, atidėliojimai darosi vis absurdiškesni. „Rytoj. Rytoj – lemtinga diena. Rytoj mesiu“. „Dar vieną dozę, paskutinę.“ „Dabar eisiu ir prisilaksiu iki vėmimo, o tada jau tikrai norėsiu mesti“. „Na, gerai. Metu. Tai atmintina diena. Turiu atšvęsti ir išgerti“.“[1]
Aš vis lenkiu lazdą į savo pusę ir primenu – argi ne taip pat elgiasi ir kopriklausomas žmogus? Jis ir nebemiega, ir nebesidžiaugia, ir nebenori, o vis tiek – pagalbos? Man? Na ką Jūs, čia jam reikia, aš tai OK.
Toks pat ir požiūris į gydymą – ir vienam viskas gerai, ir kitam, taip ir į kvietimą keisti ir keistis, abiem tas pats. Ir vienas nekartoja nieko kito, kaip tik „aš pats“, ir kitas - „aš pats“. Nei draugai, nei giminės, nei medicinos ekspertai – niekas nieko neišmano, nesupranta ir negali. Tik aš. Griausiu visą save, bet tiktai ne fasadą. Šitas tai tegu blizga. Ilgai tamsios paslapties ir destruktyviosios savisaugos pilis kūrėme, gaila būtų sugriauti: „Nekeiskime nieko, nelįskite! Mums gerai, kaip yra, o jums vis tiek nesuprasti!”.
[1] Gerald G. May. Priklausomybė ir malonė. Meilė ir dvasingumas gydant priklausomybės ligas. Katalikų pasaulis, Vilnius, 2004. P. 74 |