Linkėjimai iš Europos reikalų sostinės |
|
|
|
|
|
|
Šis naujienlaiškis apžvelgia dvi prabėgusias Europos reikalų sostinės savaites, nes naujienlaiškio variklį kuriam laikui iš rikiuotės buvo patraukęs COVID.
Ta proga mintimis grįšiu į Porto, kur gegužės 9 d. baigėsi ES Socialinis aukščiausio lygio vadovų susitikimas, kuriame ES lyderiai sutarė iki 2030 m. užtikrinti, kad:
- bent 78% visų ES sąjungos 20-64 metų amžiaus gyventojai turėtų darbą,
- bent 60% visų suaugusiųjų turėtų kasmet dalyvauti mokymuose,
- asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius būtų sumažintas bent 15 mln. (iš jų bent 5 mln. vaikų).
Taip, Europos dienos proga, buvo plačiai atvertas langas į ES politinę, ekonominę ir socialinę sąjungą! Nors ES tikslai ir bendri, tačiau ES tuo ir stipri, kad valstybės narės turi ir turės pakankamai laisvės savo veiksmams, siekiant šių tikslų.
Antroji gegužės savaitė prasidėjo Užsienio reikalų taryba, kuri po ilgokos pertraukos pagaliau įvyko gyvai, Briuselyje. Užsienio reikalų taryboje ministras G. Landsbergis pažymėjo, kad „ES turi veikti strategiškai, o mūsų įsitraukimas Rytų partnerystės šalyse turi geopolitinę reikšmę“. Savaitės pabaigoje, Lietuva pademonstravo lyderystę ne tik žodžiais ir net 200 tūkstančių vakcinų skyrė Rytų partnerystės šalims. Šį Lietuvos Vyriausybės žingsnį įvertino ir Lietuvos draugai Rytų partnerystės šalyse, ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, ir įtakingasis „Politico“ .
Pačioje savaitės pabaigoje Lietuva Europos Komisijai pateikė Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kuriame numatytos priemonės atsinaujinančios energijos, tausaus energijos vartojimo, tvaraus transporto, skaitmeninių įgūdžių, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse.
Šią savaitę ES užsienio reikalų ministrai ieškos Izraelio ir Palestinos krizės sprendimo, kultūros ministrai ieškos kuo veiksmingesnių pagalbos kultūros sektoriui priemonių, o visa Europos reikalų sostinė gyvens pasiruošimo Europos Vadovų Tarybai, įvyksiančiai gegužės 25 d., ritmu.
|
|
|
|
|
|
|
Užsienio reikalų taryba |
|
Gegužės 10 dieną LR užsienio reikalų ministras G. Landsbergis dalyvavo ES užsienio reikalų taryboje (URT), kurioje didžiausias dėmesys skirtas transatlantiniams santykiams, neatslūgstančiai įtampai ES santykiuose su Rusija, situacijai Vakarų Balkanų regione, Baltarusijoje ir kitoms užsienio politikos aktualijoms.
Pasak G. Landsbergio, jei nebus principingos ES reakcijos į Rusijos veiksmus, ji tai traktuos kaip atvirą kvietimą toliau tęsti išpuolius.
Nuotolinio susitikimo su JAV Prezidento specialiuoju pasiuntiniu J. Kerry metu, G. Landsbergis Baltijos valstybių vardu atkreipė dėmesį, kad klimato kaita turi įtakos ne tik socialiniams ir ekonominiams procesams, bet ir saugumo užtikrinimui. Ministras kvietė JAV kartu su ES skatinti keisti didžiųjų teršėjų nuostatas dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, naujų galimybių inovacijų ir žaliųjų technologijų srityse. Pasak ministro, Baltijos valstybės pasiekė nemažą progresą atsinaujinančios energetikos ir žiedinės ekonomikos srityse, kuriuo galėtų pasidalinti su labiausiai pažeidžiamomis Rytų kaimynystės šalimis.
Kalbėdamas apie situaciją Vakarų Balkanuose, užsienio reikalų ministras akcentavo ES politinio įsitraukimo regione ir jau duotų įsipareigojimų laikymosi svarbą.
Daugiau informacijos: http://urm.lt/default/lt/naujienos/-g-landsbergis-rusijoje-vyksta-laisvu-rinkimu-vagyste-es-turetu-reaguoti-ryztingiau
|
|
|
|
|
|
|
Bendrųjų reikalų taryba |
|
Gegužės 11 dieną LR užsienio reikalų viceministras A. Pranckevičius dalyvavo ES Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdyje, kuriame vyko pasirengimas gegužės 25 dieną vyksiančiam specialiajam Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiui, ES koordinuotam atsakui į COVID-19 pandemiją ir Konferencijai dėl Europos ateities.
Ministrų diskusijoje dėl COVID-19 pandemijos suvaldymo, viceministras pabrėžė pagalbos partnerėms ES bei ES matomumo svarbą. „ES yra didžiausia vakcinų eksportuotoja, didžiausias donoras pasaulyje, tačiau kartu ji privalo tapti ir geriausia vakcinų komunikatore“ – teigė A. Pranckevičius.
Ministrai taip pat aptarė gegužės 25 dieną vyksiančią EVT, kurioje bus diskutuojama klimato kaitos, COVID-19 pandemijos suvaldymo ir santykių su Rusija temomis. Klimato kaitos klausimu 2020 metų gruodį EVT buvo pritarta didesniam emisijų mažinimo iki 2030 metų tikslui, jas sumažinant iki 55 procentų, tačiau kartu vadovai sutarė, kad ateityje patvirtins papildomas gaires šiam ambicingam tikslui pasiekti. Lietuva Tarybos posėdyje akcentavo šios diskusijos reikalingumą ir sąžiningo pastangų pasidalijimo lūkestį, ypač remiantis BVP vienam gyventojui rinkos kainomis principu. Būtina atsižvelgti į nacionalinius ypatumus, energetinį skurdą, gyventojų skaičiaus sumažėjimą. Viceministras pabrėžė, kad „Lietuva entuziastingai remia ES 2030 ir 2050 metų ambicingus klimato politikos tikslus, tačiau kartu pabrėžia, kad jie neturėtų sukurti neadekvačios naštos didžiausių socialinių ir ekonominių iššūkių patiriančioms valstybėms ir skurdžiausiems visuomenės sluoksniams“.
Posėdyje delegacijos taip pat buvo informuotos apie esamą situaciją dėl ES plėtros ir ES-Šveicarijos santykių.
Daugiau informacijos: http://urm.lt/default/lt/naujienos/viceministras-a-pranckevicius-es-yra-didziausia-vakcinu-donore-bet-turi-tapti-ir-geriausia-komunikatore
|
|
|
|
|
|
|
Žaliojo kurso link |
|
Gegužės 12 d. EK paskelbė dar vieną Žaliojo kurso iniciatyvą – ES veiksmų planą „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“. Jame pristatoma integruota 2050 m. vizija – tai pasaulis, kuriame tarša sumažinama iki žmonių sveikatai ir ekosistemoms nekenksmingo lygio. Plane susiejamos atitinkamos ES politikos sritys, kuriomis siekiama taršos prevencijos, ypač daug dėmesio skiriama skaitmeninių sprendimų taikymui.
Plane numatomos 33 konkrečios iniciatyvos ir veiksmai, kuriais siekiama šių pagrindinių tikslų: gerinti oro kokybę, siekiant 55 proc. sumažinti ankstyvų mirčių dėl oro taršos; gerinti vandens kokybę, mažinant atliekų, plastiko šiukšlių jūroje (50 proc.) ir į aplinką patenkančio mikroplastiko kiekį (30 proc.); gerinti dirvožemio kokybę, 50 proc. sumažinant išplaunamų maisto medžiagų kiekį ir cheminių pesticidų naudojimą; 25 proc. sumažinti ekosistemų, kuriose oro tarša kelia grėsmę biologinei įvairovei, skaičių; 30 proc. sumažinti žmonių, nuolat kenčiančių nuo transporto keliamo triukšmo, dalį; gerokai sumažinti atliekų susidarymą ir 50 proc. sumažinti galutinį komunalinių atliekų kiekį.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/environment/strategy/zero-pollution-action-plan_en
|
|
|
|
|
|
|
Skaitmeninio žaliojo sertifikato link |
|
Gegužės 10 – 12 d. vyko diskusijos dėl Skaitmeninio žaliojo sertifikato ir svarstomi derybų su EP rezultatai. Diskusijų metu pažymėta, kad lūkesčiai dėl kuo greitesnio sertifikatų įsigaliojimo yra dideli, todėl reikalingi kompromisiniai sutarimai. Pagrindinės sritys, kur iškyla daugiausiai prieštaravimų – tai EP siūlomi nemokami testai bei valstybių narių atsakomybė taikyti ribojimo priemones pagal savo kompetenciją. EP nuomone, asmenims, turintiems Skaitmeninį žaliąjį sertifikatą valstybės narės negali taikyti jokių papildomų ribojimų.
Kitas diskusinis klausimas kilo dėl pereinamojo laikotarpio, EK pateikė poziciją, kad jis gali būti iki 6 sav. Susitikimo metu taip pat buvo aptartas EP siūlomas Skaitmeninio žaliojo sertifikato pavadinimo pakeitimas į ES COVID-19 sertifikatą.
Trišalės derybos bus tęsiamos šią savaitę.
|
|
|
|
|
|
|
ES-JK santykiai |
|
Gegužės 12 d. ES nuolatiniai atstovai aptarė ES-JK Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (TCA) taikymą, gegužės 24-25 vyksiančios EVT kontekste. Klausimas buvo įtrauktas į susitikimo darbotvarkę, kilus abejonių dėl JK įsipareigojimų įgyvendinimo žuvininkystės srityje. Tebesitęsiant konsultacijoms dėl ES-JK žvejybos kvotų 2021 m., ES šalių žvejai skundžiasi griežta žvejybos JK vandenyse licencijavimo tvarka, ribojančia jų galimybes tęsti žvejybą vietose, kuriose jie žvejojo keletą dešimtmečių, kol JK buvo ES nare. Prieš šią tvarką protestuodami Prancūzijos žvejai kurį laiką blokavo JK priklausančios Džersio salos uostą Lamanšo sąsiauryje. JK, o taip pat ir Prancūzija, viešosios tvarkos ir saugumo užtikrinimui buvo iškvietusios patrulinius karo laivus. Siekdama mažinti įtampą JK atidėjo žvejybos šalia Džersio salos licencijavimo taisyklių įsigaliojimą iki 2021 liepos 1 d.
Gegužės 5 d. ES ir JK pavyko pasiekti susitarimą dėl ES Delegacijos Londone statuso. Pagaliau išspręsta abipusiams santykiams ilgai kenkusi problema, kadangi JK nesutiko ES delegacijai suteikti užsienio valstybės atstovybės statuso (tik tarptautinės organizacijos), sukeldama neigiamo precedento pavojų. Išsprendus ginčą, ES delegacijos vadovui ir diplomatams bus suteiktos Vienos konvencijoje numatytos privilegijos ir imunitetai.
Daugiau informacijos ir EIVT vadovo J. Borrelli ir JK Užsienio reikalų sekretoriaus D. Raab bendras pareiškimas: United Kingdom: High Representative/Vice-President Josep Borrell and Foreign Secretary Dominic Raab agree on an Establishment Agreement for the EU Delegation - European External Action Service (europa.eu)
Gegužės 4 d. EK pristatė komunikatą EP ir Tarybai, kuriuo nepritarė JK prašymui prisijungti prie 2007 m. Lugano konvencijos dėl teismų sprendimų pripažinimo civilinėse ir komercinėse bylose. Abipusis teismo sprendimų pripažinimas būtų naudingas ES ir JK verslui ir piliečiams, tačiau EK konstatavo, kad Lugano konvencijos šalimis yra ES ir EFTA/EEA valstybės narės. Iš ES pasitraukusi JK nėra pakankamai įsipareigojusi ES Vieningai rinkai, todėl jai pasiūlyta prisijungti prie siauresnės apimties Hagos konvencijų.
|
|
|
|
|
|
|
Gynybos reikalai |
|
Gegužės 10 d. URT priėmė išvadas dėl saugumo ir gynybos. Jose pirmą kartą nuo 2018 m. nekeliama ES strateginės autonomijos ambicija, pagrindinis dėmesys tenka prasidėjusiam „Strateginio kompaso“ rengimui – dokumentui, kuriuo turėtų būti nustatytos ateinančių 5-10 metų politikos kryptys, tikslai ir uždaviniai krizių valdymo, atsparumo, pajėgumų plėtojimo, saugumo ir gynybos partnerysčių srityje. Išvadose taip pat patvirtinama parama kitiems vykstantiems darbams saugumo ir gynybos srityje, pavyzdžiui, bendro sutarimo dėl ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies (abipusės pagalbos sąlyga) įgyvendinimo gerinimas, klimato ir gynybos sąryšis, civilinių ir karinių BSGP misijų ir operacijų veiksmingumo didinimas, Europos taikos priemonės panaudojimas, PESCO įgyvendinimas, kibernetinis saugumas ir gynyba, karinis mobilumas, ES ir NATO bendradarbiavimas. Siūloma inicijuoti struktūrizuotą ES ir JAV dialogą saugumo ir gynybos klausimais. Išvadomis apibrėžiama didesnė ambicija kovos su hibridinėmis grėsmėmis srityje – Taryba mano, kad reikia ne tik geriau išnaudoti esamus, bet ir ieškoti naujų priemonių į užsienio šalių kišimąsi ir įtakos operacijas atsakyti, prieš ES nukreiptų priešiškų veiksmų kainai didinti.
Daugiau informacijos: https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2021/05/10/security-and-defence-eu-to-move-forward-on-common-security-and-defence/
Gegužės 6 d. URT (gynybos klausimais) posėdyje Briuselyje ES gynybos ministrai pritarė JAV, Kanados ir Norvegijos prisijungimui prie ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) Karinio mobilumo projekto. Tokiu būdu JAV, Kanada ir Norvegija kartu su ES valstybėmis galės dalyvauti karinių pajėgų judėjimo Europoje palengvinimo iniciatyvose, kurios prisidės tiek prie NATO kolektyvinių gynybos užduočių vykdymo, tiek prie ES krizių valdymo veiksmų gerinimo. Karinių pajėgų Europoje judėjimui pasitarnaus ir dar vienas krašto apsaugos ministro ir jo ES kolegų Briuselyje pasirašytas susitarimas dėl karinių reikalavimų, susijusių su muitinės procedūromis, harmonizavimo.
Pagrindinės diskusijos Taryboje vyko apie rengiamą Strateginio kompaso dokumentą, kuris suteiks gaires efektyvesniam ES veikimui saugumo ir gynybos srityje bei suvaldant grėsmes ES kaimynystėje. Gynybos ministrai diskutavo, kaip pagreitinti ir pagerinti ES sprendimų priėmimą ir padidinti ES gebėjimą efektyviau vykdyti karines operacijas.
Gynybos ministrai kartu taip pat aptarė einamuosius klausimus, tarp kurių ir Rusijos vykdoma eskalacija prie Ukrainos sienos. Lietuvos krašto apsaugos ministras pabrėžė, kad Europos saugumas tiesiogiai priklauso nuo situacijos rytų kaimynystės ir kvietė išnaudoti visus ES turimus įrankius remti Ukrainą. „Situacija prie Ukrainos sienų išlieka įtempta. Europos ir transatlantinė bendruomenės turi siųsti aiškią žinią, kad yra pasirengusios imtis atsakomųjų veiksmų“, – sakė ministras A. Anušauskas
Daugiau informacijos: https://newsroom.consilium.europa.eu/events/20210506-foreign-affairs-council-defence-may-2021
|
|
|
|
|
|
|
ES-Indijos santykiai |
|
Gegužės 8 d. vyko ES ir Indijos vadovų susitikimas. ES susitikime atstovavo Porte susirinkę 27 ES valstybių narių vadovai, EVT pirmininkas Ch. Michel, EK pirmininkė U. von der Leyen, ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai J.Borrelli. Indijai atstovavo ministras pirmininkas S. Narendra Modi, jis prie ES vadovų prisijungė vaizdo konferencijos būdu.
ES vadovai išreiškė solidarumą Indijai kovojant su beprecedente COVID-19 infekcijų banga šalyje. Prieš šį susitikimą ES valstybės narės sutelkė daugiau nei 100 mln. eurų vertės skubios pagalbos įrangos – deguonies tiekimo aparatų, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų ir vaistų, skirtų Indijos kovai su COVID-19. Susitikimo pabaigoje vadovai priėmė išsamų bendrą pareiškimą. Susitikime sustiprinta ES ir Indijos strateginė partnerystė, grindžiama bendromis demokratijos, laisvės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis. Vadovai susitarė atnaujinti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo ir pradėti derybas dėl atskiro investicijų apsaugos ir geografinių nuorodų apsaugos susitarimų. Sutarta pradėti naują ES-Indijos junglumo partnerystę vystant bendrus projektus trečiuose regionuose.
Daugiau informacijos: EU-India leaders' meeting via video conference, Porto - Consilium (europa.eu)
|
|
|
|
|
|
|
Porto deklaracija |
|
Gegužės 8 d. vykusiose ES vadovų diskusijose daugiausia dėmesio buvo skirta tam, kaip užtikrinti įtraukų atsigavimą, švietimui ir įgūdžiams esant ES politinių veiksmų centrine ašimi. Susitikimo metu ES vadovai priėmė Porto deklaraciją, kurioje išdėstyta jų vizija dėl Europos skaitmeninės, žaliosios ir sąžiningos pertvarkos.
Vadovai aptarė Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą ES ir nacionaliniu lygmenimis, kaip nustatyta 2019–2024 m. ES strateginėje darbotvarkėje. 2021 m. kovo mėn. EK pristatytame veiksmų plane pateikiamos Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo gairės, be kita ko, užimtumo, įgūdžių ir socialinės apsaugos srityse. Veiksmų plane taip pat nustatyti trys pagrindiniai tikslai, kurie turi būti pasiekti visoje ES iki 2030 m.: ne mažesnis kaip 78 % užimtumo lygis ES; ne mažiau kaip 60 % suaugusiųjų, kasmet lankančių mokymo kursus; asmenų, kuriems gresia socialinė atskirtis ar skurdas, skaičiaus sumažinimas ne mažiau kaip 15 mln.
Daugiau informacijos: https://www.2021portugal.eu/en/porto-social-summit/
Daugiau informacijos ir nuoroda į Porto deklaraciją: https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2021/05/08/the-porto-declaration/
|
|
|
|
|
|
|
ES Pramonės strategija ir vidaus rinka |
|
Gegužės 5 d. EK paskelbė ES Pramonės strategijos atnaujinimą, kurios tikslas atliepti naujas po COVID-19 krizės susiklosčiusias aplinkybes ir skatinti pertvarką siekiant tvaresnės, labiau skaitmenizuotos, atsparesnės ir pasauliniu mastu konkurencingesnės ekonomikos. Atnaujintoje strategijoje apžvelgiama padėtis ES vidaus rinkoje, detaliau analizuojamos 14 pramonės ekosistemų, siūlomos priemonės, didinančios ES nepriklausomumą nuo trečiųjų šalių. EK įsipareigoja pateikti bendrosios rinkos skubios pagalbos priemonę, toliau dirbti ties Paslaugų direktyvos įgyvendinimu.
Daugiau informacijos: European industrial strategy | European Commission (europa.eu)
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_21_1884
Gegužės 5 d. EK pristatė naują priemonę, kuria siekiama spręsti vidaus rinką galinčių iškraipyti užsienio subsidijų problemą. Prieš pateikiant šį pasiūlymą, 2020 m. birželio mėn. priimta baltoji knyga ir surengtos išsamios konsultacijos. Priemone siekiama panaikinti bendrojoje rinkoje susidariusią reguliavimo spragą, dėl kurios šiuo metu trečiųjų valstybių suteiktos subsidijos iš esmės nekontroliuojamos, nors valstybių narių suteiktos subsidijos tikrinamos atidžiai. Naujoji priemonė skirta kovoti su užsienio subsidijomis, kurios turi iškreipiamąjį poveikį ir kenkia vienodoms veiklos sąlygoms bendrojoje rinkoje. Šis pasiūlymas svarbus įgyvendinant atnaujintą ES Pramonės strategiją.
Pagal siūlomą reglamentą EK turės įgaliojimą tirti finansinius įnašus, kuriuos suteikia trečiųjų valstybių valdžios institucijos ir kurie naudingi įmonėms, vykdančioms ekonominę veiklą ES, ir atitinkamais atvejais pašalinti jų iškreipiamąjį poveikį. Reglamente siūloma nustatyti tris priemones, susijusias su: 1) įmonių koncentracijomis, apimančiomis trečiosios valstybės finansinį įnašą, kai įsigyjamos įmonės (arba bent vienos iš susijungiančių šalių) apyvarta ES yra 500 mln. eurų arba daugiau, o trečiosios valstybės finansinis įnašas yra ne mažiau kaip 50 mln. eurų; 2) viešaisiais pirkimais, apimančiais trečiosios valstybės finansinį įnašą, kai pirkimo vertė yra 250 mln. eurų arba daugiau; 3) visų kitų rūšių ir mažesnės vertės koncentracijomis bei viešųjų pirkimų procedūromis, kurias EK gali tirti savo iniciatyva.
Daugiau informacijos:
https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_21_1982
|
|
|
|
|
|
|
Europos parlamentas |
|
Gegužės 10-14 d. Europos Parlamentas darbas komitetuose ir politinėse grupėse ruošėsi gegužės 17-20 plenarinei sesijai.
Užsienio reikalų komitetas organizavo viešus klausymus tema „Ilgalaikė ES strategija Rusijos atžvilgiu“, o specialiajame EP dezinformacijos komiteto posėdyje buvęs naftos kompanijos „Yukos“ vadovas M. Chodorkovski pristatė „Dossier“ centro išvadas apie Kremliaus įtaką ES valstybėms ir ES politikai. Tyrime buvo atskleista, kaip Kremliaus režimas veikia konkrečiose ES valstybėse narėse, jų tarpe buvo minima ir Lietuva.
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete buvo pristatyti pirmieji derybų rezultatui su Taryba dėl kelionėms skirtų COVID-19 pažymėjimų išdavimo. Buvo konstatuota, kad derybos eina tinkama linkme, darbas vyksta konstruktyviai, nes abi pusės nori kuo greičiau susitarti.
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas pritarė ES klimato įstatymui, kuriuo yra numatoma, kad iki 2050 m. ES tampa neutrali klimato atžvilgiu. 52 EP nariai balsuodami palaikė teisės aktą, prieš balsavo 24.
|
|
|
|
|
|
|
Viešosios konsultacijos |
|
Gegužės 12 d. paskelbta viešoji konsultacija dėl ES tvarių tekstilės gaminių strategijos. Tekstilės strategija – viena Žaliojo kurso ir Žiedinės ekonomikos veiksmų plano iniciatyvų, kurią EK planuoja paskelbti iki šių metų pabaigos. Ja siekiama padėti ES pereiti prie neutralaus poveikio klimatui žiedinės ekonomikos, pagal kurios principus gaminiai projektuojami taip, kad būtų tvaresni ir juos būtų galima pakartotinai naudoti, pataisyti ir perdirbti. Siekiama užtikrinti, kad tekstilės pramonė po COVID-19 krizės atsigautų tvariai ir konkurencingai, gamybai, produktams, vartojimui, atliekų tvarkymui ir antrinėms žaliavoms taikant žiedinės ekonomikos principus.
Dalyvauti konsultacijoje kviečiami visi piliečiai ir organizacijos, visų pirma tekstilės vertės grandinės subjektai, valdžios institucijos, piliečiai, vartotojai ir socialiniai partneriai, investuotojai ir mokslinių tyrimų, inovacijų bei mokymo centrų atstovai.
Daugiau informacijos: EU strategy for sustainable textiles (europa.eu)
|
|
|
|
|
Geros savaitės, sveikatos ir šviesių minčių visiems!
Simonas ir LNAES komanda
|
|
|
|
|