Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) bei didžiausio Lenkijos naftos koncerno „PKN ORLEN“ bendrovės „ORLEN Neptun I“ ir „Energa Wytwarzanie“ pasirašė ketinimų protokolą dėl galimybės bendradarbiauti teikiant vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje Lietuvoje eksploatacijos ir priežiūros paslaugas (O&M).

Ketinimų protokole užfiksuotas susitarimas dėl visų trijų šalių sinergijos ir bendradarbiavimo sąlygų parengiant ir įgyvendinant vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje Lietuvoje eksploatacijos ir priežiūros paslaugų (O&M) strategiją.

Siekiant užtikrinti tvarų KN augimą šiuo metu rengiamasi bendrovės strategijos atnaujinimui. Joje daug dėmesio bus skiriama KN veiklų transformacijai jas pritaikant naujai verslo aplinkai bei atliepiant tvaresnės veiklos poreikį ateityje.

„Atsižvelgdami į globaliu mastu vykstančius energetikos sektoriaus pokyčius, dedame maksimalias pastangas ieškodami tiek papildomų esamos infrastruktūros ir turimų žinių išnaudojimo galimybių, tiek ir naujų veiklos krypčių alternatyvų. Matome naujų plėtros galimybių ir potencialą kurti vertę vėjo energetikos sektoriuje. Neabejojame, kad vėjo jėgainių parkai Baltijos jūroje gali būti daug žadantis švarios energijos šaltinis“, - sako Rytis Valūnas, KN Administravimo ir korporatyvinio valdymo direktorius.

Anot R. Valūno, KN jau kuris laikas dairosi partnerių vėjo energetikos srityje, o bendradarbiavimas su ORLEN koncerno bendrovėmis susiklostė natūraliai, nes koncernas yra ilgametis bendrovės partneris kitose svarbiose KN verslo srityse. Šiuo susitarimu KN ir ORLEN strateginė partnerystė išsiplečia į naujus veiklos horizontus.

Birželio mėn. LJKKA narių delegacija lankėsi Prancūzijoje, kur susipažino su pažangiausių šios šalies uostų terminalų veikla. Verslo misijoje dalyvavę Klaipėdos uosto ir mokslo įstaigų atstovai aplankė Diunkerko, Havro ir Haropos jūrų uostus.

Klaipėdos uosto atstovai Prancūzijoje domėjosi, kaip uosto direkcijos bendradarbiauja su terminalų operatoriais, su kokias iššūkiais jie susiduria, kaip derinama uosto veikla su miesto gyvenimu, kaip vertinama uosto sukuriama pridėtinė vertė miestui ir regionui.

Taip pat aktualu buvo sužinoti, kokias inovacijas kuria ir diegia Prancūzijos uostų terminalų operatoriai, kaip ten veikiantys terminalai siekia žalių ir į tvarumą orientuotų tikslų.

Nemažai dėmesio skirta ir vėjo energetikos sektoriui. Buvo įdomu sužinoti, kaip Prancūzijoje vyksta jūrų vėjo jėgainių statyba ir aptarnavimas, kiek ir kaip į šią veikla yra įsitraukę jūrų uostų direkcijos ir terminalų operatoriai.

Anot LJKKA prezidento Vaidoto Šileikos, ši verslo misija buvo puikus Lietuvos diplomatijos ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys.

„Vizito metu ne tik pasisemta gerosios patirties, bet ir aptartos Lietuvos ir Prancūzijos jūrų uostų bendradarbiavimo galimybės, ieškota naujų bendrystės sinergijų“, - pažymi V. Šileika.

Birželį į Malkų įlankos terminalą pristatytas didžiausias elektra varomas hidraulinis kranas Baltijos šalyse. Įsigytas kranas – vienas didžiausių pasaulyje gaminamų kranų, kuris gali krauti „Panamax“ tipo laivus ir vienintelis toks įrenginys Baltijos šalių uostuose. Krano strėlės ilgis – 38 metrai, krovos galimybės – 1300 t/val.

Terminale taip pat baigiamas statyti naujas 3200 kv. m dengtas sandėlis, o iki liepos pabaigos čia bus įrengta nauja atvira 8000 kv. m sandėliavimo aikštelė visų tipų kroviniams. Bendros investicijos į krovos pajėgumų didinimą siekia 5 mln. Eur.

Investicijos padidins terminalo krovos pajėgumus iki 2,5 mln. tonų įvairių krovinių per metus, o grūdų krovos pajėgumus – dvigubai.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ valdybos pirmininkui Aloyzui Kuzmarskiui lyderystę ir ilgamečius nuopelnus telkiant uosto krovos kompanijas suteiktas LJKKA Garbės prezidento vardas.

A. Kuzmarskiui LJKKA Garbės prezidento vardas suteiktas už nuopelnus Klaipėdos uostui bei visai šalies jūrinei industrijai. Jis įvertintas už indėlį didinant Klaipėdos uosto konkurencingumą bei techninį potencialą, plėtojant pramonės produkcijos eksporto apimtis, ilgametį aktyvų dalyvavimą siekiant užtikrinti palankias sąlygas uosto industrijai. A. Kuzmarskio profesinių ir diplomatinių ryšių dėka buvo itin puoselėjami tarptautiniai santykiai jūrinėje industrijoje, skatintas tarptautinių mokslo klasterių bendradarbiavimas.

Vienas iš kompanijos „Bega“ įkūrėjų, ilgametis jos vadovas A. Kuzmarskis yra ir vienas iš jau 23 metus veikiančios LJKKA kūrėjų. Nuo asociacijos įkūrimo 1999 m. jis net keturiolika metų ėjo LJKKA prezidento pareigas.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė investicinę sutartį, pagal kurią bus vystoma uosto infrastruktūra, reikalinga planuojamai jūrinių vėjo elektrinių plėtrai.

Klaipėdos uostas, planuojant Baltijos jūroje statyti 700 MW vėjo jėgainių parką, turėtų tapti itin svarbia šiam projektui reikalingų išteklių platforma.

Pagal pasirašytą sutartį Uosto direkcija įsipareigoja Smeltės pusiasalyje įrengti infrastruktūrą, kad čia būtų galima vystyti jūrinių vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybos, surinkimo ar sandėliavimo veiklą.

Smeltės pusiasalyje bus rekonstruotos krantinės pritaikant jas vėjo jėgainių elektrinių krovai ir surinkimui. Šiai veiklai bus pritaikyta apie 20 ha teritorija. KLASCO savo ruožtu įsipareigojo įrengti atitinkamą suprastruktūrą, įsigyti specialią krovos bei techniką.

„Statybos jūroje yra sudėtingas projektas. Reikės iškrauti didžiagabaričius krovinius, juos tinkamai sandėliuoti, surinkti, surinktas vėjo jėgaines transportuoti specialiaisiais laivais į jūrą, kur jos bus pastatomos numatytose vietose. Manome, kad didžiąją dalį tokių krovimo darbų galėtų atlikti Lietuva per Klaipėdos uostą. Suprasdami tokio projekto reikšmę Lietuvos bei viso Baltijos regiono energetinei nepriklausomybei, esame pasirengę kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prisidėti prie tokio svarbaus projekto įgyvendinimo“, – sako Vytautas Štumbergas, KLASCO generalinis direktorius.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) inicijuoja technines infrastruktūros studijas, kuriomis bus siekiama įvertinti galimybes išplėsti metinius Klaipėdos SGD terminalo išdujinimo pajėgumus.

Bendrovė planuoja dvi galimybių studijas, kurios bendrai įvertins SGD terminalo infrastruktūros techninius pokyčius, siekiant didinti metines išdujinimo apimtis. Viena studija turės atsakyti į klausimą dėl SGD terminalo krantinės infrastruktūros ir dujotiekio su priklausiniais techninio pajėgumo praplėtimo galimybių. Antroji studija įvertins paties SGD laivo-saugyklos „Independence“ išdujinimo pajėgumų didinimą. Abi studijos analizuos infrastruktūros plėtros galimybes dviem galimais scenarijais – jei SGD terminalo metiniai išdujinimo pajėgumai augtų iki 5 mlrd. kub. m., ir jei metiniai pajėgumai būtų didinami iki 6,25 mlrd. kub. metrų. Šiuo metu metiniai SGD terminalo išdujinimo pajėgumai siekia 3,75 mlrd. kub. metrų.

Inicijuotos studijos padės išgryninti konkrečius sprendinius SGD terminalo pajėgumams padidinti, įvertinti reikiamą investicijų dydį, taip pat numatyti preliminarų grafiką, kada galėtų būti įsigyta ir sumontuota papildoma įranga.

Gegužės 20 d. minima Europos jūros diena šiemet pirmą kartą pažymėta LR Seime vykusiu renginiu „Klaipėda jūrinėje Europoje“, skirtame verslo, mokslo, valdžios atstovams, už inovacijų plėtrą atsakingų organizacijų ekspertams, užsienio šalių ambasadų vadovams ir delegatams.

Jūrinio verslo ir politikos forumas organizuotas bendradarbiaujant su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, Lietuvos laivų savininkų asociacija, Klaipėdos universitetu bei Klasterio veiklos koordinatoriumi, 20-ies metų veiklos sukaktį šiemet mininčiu Klaipėdos mokslo ir technologijų parku (KMTP).

Forume apžvelgtos uosto aktualijos, plėtojami pažangūs sprendimai, aptartos jūriniam verslui ir mokslui aktualiausios temos, su sprendimų priėmėjais diskutuota apie mėlynosios ekonomikos plėtros perspektyvas, žaliojo kurso diktuojamus iššūkius, Klaipėdoje kuriamas inovacijas bei uosto ateitį, esant sudėtingai geopolitinei situacijai.

„Manome, jog Europos jūros diena yra tinkama proga garsiau kalbėti apie tai, kaip uostams ir juose veikiantiems verslams sekasi užtikrinti juose vykstančių procesų įtakos klimato kaitai mažėjimą, o taip pat padiskutuoti apie naujai atsiveriančias galimybes. Kurdami ir diegdami inovacijas, įgyvendindami pažangius technologinius projektus galime ne tik atliepti aplinkosauginius standartus, bet ir stiprinti mūsų jūrinio verslo, Klaipėdos uosto bei visos šalies pozicijas globalioje konkurencinėje aplinkoje“, – akcentavo renginį inicijavusio Lietuvos jūrinio klasterio valdybos pirmininkas, AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės vadovas Arnoldas Šileika.

Forumo metu sprendimų priėmėjams bus pristatyta rezoliucija dėl Lietuvos jūrinės ekonomikos konkurencingumo didinimo – konkrečių pasiūlymų pakete išgryninti opiausi uosto, jūrinio verslo ir mokslo klausimai, kurių sprendimas suteiktų jūrinės inovacijų ekosistemos plėtrai itin reikalingą postūmį.

Dienraštis „Vakarų ekspresas“ tęsia rašinių ciklą „Tvaraus uosto link“, kuriame pasakoja, ką darnumo su aplinka srityje jau nuveikė ar ketina nuveikti Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos narės, Klaipėdos uosto įmonės. Šį kartą žurnalistai lankėsi AB „Klaipėdos nafta“ (KN), kurios visa perkama elektros energija yra žalia, t. y. pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, ir kuri šiemet dar negavo skundų iš gyventojų dėl kvapų, galimai susijusių su KN naftos terminalo veikla.

Iki 2017 metų į oro taršos mažinimo įrenginius KN investavo 3 mln. eurų, o nuo 2017 iki 2021 metų į aplinkos oro taršos mažinimo priemones - dar 5 mln. eurų.