Rusijai įsiveržus į Ukrainą ir pradėjus ten karą, pasaulis apsivertė aukštyn kojomis – kol užpultos šalies tauta herojiškai stoja į kovą už savo laisvę, Vakarų pasaulis imasi veiksmų, siekdamas sustabdyti nevaldomą agresorių. Europa ir JAV Rusijai smogia sankcijomis, ši šalis tampa vis labiau izoliuota. Kruvino karo padarinius jau jaučia ir Klaipėdos uosto įmonės – dar iki Rusijos karinės agresijos ne itin optimistiškai metus vertinę uostininkai dabar tikri, kad laukia skaudžių praradimų laikas.

Pastaraisiais metais Klaipėdos uoste veikiančioms krovos kompanijoms vienas po kito tenka vis nauji iššūkiai. 2020 m. teko spręsti dėl pandemijos sutrikusių tiekimo grandinių klausimus, o netrukus ėmė vis labiau komplikuotis geopolitinė situacija.

Klaipėdos uostas labai aiškiai pajuto įtampą tarp Baltarusijos ir Vakarų: dėl įvestų sankcijų netekta nemenkos dalies krovinių – smuko trąšų, naftos produktų krova.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika portalui LRT.lt duotame interviu pasakojo apie įtampomis ir iššūkiais paženklintą periodą bei bandymus rasti naujų rinkų.

Metų pradžia Klaipėdos jūrų uoste paženklinta užbaigtais didelės apimties darbais – atlikti naftos produktų krovai skirtos pirmos krantinės rekonstrukcijos I etapo darbai. Į šį projektą investuota daugiau kaip 25 mln. eurų.

Pirmo darbų etapo metu vietoj buvusio kranto tvirtinimo pastatyta nauja krantinė, kurios ilgis siekia daugiau kaip 235 m. Įgyvendinant projektą, prie krantinės išgilinta iki 17 m. Tai maksimalus siektinas gylis uoste.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į pirmos krantinės infrastruktūros išvystymą I etape investavo 25,28 mln. eurų.

Pagal pasirašytą trišalę sutartį su rangovu, krantinėmis besinaudojanti AB „Klaipėdos nafta“ (KN) investavo į suprastruktūrą: naujų vamzdynų su valdymo armatūra įrengimą, elektros privedimą, apšvietimą, gaisro gesinimo ir kitas saugią naftos terminalo eksploataciją užtikrinančias sistemas.

Taip pat bendrovė įsigijo ir sumontavo pažangiausią naftos produktų krovos įrangą Baltijos jūros regione, skirtą naftos produktų iš ir į tanklaivius krovai. Šia įranga galima vienu metu krauti iki penkių skirtingų rūšių produktų į vieną tanklaivį. Be to, ji yra saugesnė ir patikimesnė esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms.

AB „Smiltynės perkėla“ visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkta naujos kadencijos bendrovės valdyba. Į 4 metus dirbsiančią valdybą išrinkti 3 nariai, iš kurių 2 nepriklausomi.

Vienas iš išrinktų nepriklausomų valdybos narių – Rytis Valūnas, kuris AB „Klaipėdos nafta“ vadovybėje šiuo metu eina administravimo ir korporatyvinio valdymo direktoriaus pareigas.

Antrasis atranką laimėjęs nepriklausomas valdybos narys – Valdemaras Vaičekauskas tęs darbą AB „Smiltynės perkėla“ valdyboje.

Naujos kadencijos valdyboje bus ir Susisiekimo ministerijos deleguota valstybės tarnautoja, Valstybės turto ir įmonių valdymo skyriaus patarėja Indrė Bernotaitė.

Sparčiausiai pasaulyje auganti konteinerių laivybos kompanija „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) „Klaipėdos Smeltę“ kovo mėnesį įtraukė į dvi naujas jūrines linijas.

Nuo kovo vidurio Klaipėdos uostas įtrauktas į NWC TO ECUADOR jūrinį maršrutą, kuriuo Klaipėda tiesiogine jungtimi tapo susieta su Dominikos Respublikos, Kosta Rikos, Peru, Kolumbijos ir kitų šalių uostais.

Kovo pabaigoje Klaipėdos jūrų uostas tiesiogine jungtimi susietas ir su rytine JAV pakrante. Kroviniai konteineriuose iš Klaipėdos į Niujorką nukeliaus per 15 dienų. Ši jūrinė linija drieksis maršrutu Klaipėda–Gdynė–Geteborgas–Brėmerhavenas–Niujorkas–Filadelfija–Norfolkas–Klaipėda. Į Klaipėdos uostą pirmasis šia laivybos linija plaukiantis laivas įplaukė kovo 26 dieną.

„Klaipėdos Smeltė“ ir toliau lieka okeaninio maršruto NWC to IPAK (Indija-Pakistanas) rotacijoje. Planuojama, kad nuo 13-tos savaitės į Klaipėdą reguliariai kas savaitę plauks trys okeaniniai ir mažiausiai du fideriniai MSC laivai.

„Klaipėdos Smeltės“ įtraukimas į minėtas MSC linijas dar labiau stiprina Klaipėdos uosto galimybę būti krovinių paskirstymo centru, vadinamuoju „hubu“, vystyti veiklas, kurios kuria pridėtinę vertę.

Pirmųjų dviejų 2022 m. mėnesių Klaipėdos uosto krovos rezultatai rodo, kad konteinerių krova šiemet yra net 46 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai – per sausį ir vasarį iš viso perkrauta 137 tūkst. TEU konteinerių.

Krovinių konteineriuose (TEU) krovos rezultatas, lyginant jų krovą su kitais Baltijos jūros rytinės pakrantės uostais, - pirmas.

Klaipėdos jūros krovinių kompaniją (KLASCO) išreiškė didelį susirūpinimą dėl mažėjančių krovinių srautų Klaipėdos jūrų uoste ir mato, kad neigiamos tendencijos greituoju laiku nepasikeis, o situacija gali tapti ir ženkliai sudėtingesnė. Bendrovė deda visas įmanomas pastangas stabilios veiklos užtikrinimui ir siekia išsaugoti darbo vietas.

„Nepaisant susiklosčiusios įtemptos ekonominės situacijos, siekiame išsaugoti darbo vietas. Ir ne tik – daugiau nei 90 proc. įmonės darbuotojų nuo šių metų pradžios padidinome tarifinius atlyginimus“, – sako AB KLASCO generalinis direktorius Vytautas Štumbergas.

Vasario pradžioje vyko visuotinis Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija narių susirinkimas, kurio metu aptarta praėjusiųjų metų veikla ir rezultatai bei šių metų laukiantys darbai ir svarbiausios aktualijos.

Susirinkime taip pat patvirtinta ir 2021 m. LJKKA veiklos ataskaita, su kuria kviečiame susipažinti čia.

Vasario 10 d. „Klaipėdos konteinerių terminalas“ (KKT) minėjo 28-ąją veiklos sukaktį.

Per 28 veiklos metus bendrovė augo ir auga toliau. Nors keitėsi verslo aplinka, krovos apimtys, technologijos, tačiau vienas dalykas KKT liko nepakitęs – ambicija būti savo srities profesionalais!

„Atsigręždami atgal matome, kaip stipriai ūgtelėjome. Konteinerių terminalas buvo suprojektuotas per metus aptarnauti 150 tūks. TEU, šiandien mūsų pajėgumai siekia 700 tūkst. TEU. Ženkliai išaugo ir aptarnaujamų laivų kiekis – nuo buvusių 57 iki dabar priimamų vidutiniškai 98 laivų per mėnesį! Investuojame į techniką, veiklos procesų tobulinimą, daug dėmesio skiriame komandos kompetencijomis ugdyti, tad šiandien esame kupini pozityvių minčių ir naujų idėjų“, - pažymi KKT generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

Linkime KKT nesustoti ir toliau augti su kiekvienu kroviniu!

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija (LJKKA) ir Klaipėdos universitetas (KU) vakar pasirašė atnaujintą bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo bendradarbiauti specialistų rengimo bei mokslinių tyrimų srityse.

Klaipėdos universitetas yra asocijuotas LJKKA narys, tad asociaciją jau ne vienerius metus su šia mokymo įstaiga sieja glaudi partnerystė, kurios tikslas − efektyviai suvienijus mokslo ir verslo segmentus sudaryti palankesnes sąlygas jaunųjų talentų ugdymui, mokslo pažangai.

LJKKA prezidentas Vaidotas Šileika pažymi, kad naujai pasirašyta atnaujinta bendradarbiavimo sutartis dar labiau sustiprins Asociacijos ir universiteto partnerystę.

„Tikime, kad tik aktyviai bendradarbiaujant mokslui ir verslui atsiranda galimybės kurti didžiausią pridėtinę vertę. LJKKA nariai, įgyvendindami įvairius projektus, yra sukaupę didžiulę, tarptautiniu mastu reikšmingą patirtį. Savo patirtimi ir žiniomis nuolat mielai dalijamės ir su akademine bendruomene.

Džiaugiamės, kad atskiri Asociacijos nariai KU skiria ir finansinę paramą, kuri aukštajam mokslui šiuo metu yra itin reikalinga ir svarbi“, – pasirašydamas bendradarbiavimo sutartį kalbėjo V. Šileika.

Klaipėdos SGD terminalo klientai pilnai rezervavo SGD terminalo išdujinimo pajėgumus šiems dujų metams, tai yra, iki rugsėjo 30 dienos. Gavus naujausias klientų užklausas, iš viso einamiesiems dujų metams yra užsakyta 23,9 TWh Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų.

Per 2021 m. vykusią metinę pajėgumų skirstymo procedūrą 2021 m. spalio 1 d. prasidėjusiems dujų metams iš anksto buvo užsakyta 8,9 TWh SGD terminalo išdujinimo pajėgumų.

Šių metų kovo – rugsėjo mėnesiais SGD terminale Klaipėdoje numatoma priimti 20 didelės apimties SGD krovinių ir atlikti 1 perkrovos operaciją. Visi suplanuoti krovinių priėmimo langai numatyti didiesiems dujovežiams, atgabenantiems ne mažesnius nei 138 tūkst. kub. m. SGD krovinius.

„Pastebimai išaugusį susidomėjimą SGD terminalo paslaugomis lėmė du veiksniai. Visų pirma, dėl karo Ukrainoje Baltijos regione veikiančioms įmonėms tapo dar svarbiau užsitikrinti patikimą alternatyvų dujų tiekimo šaltinį. Be to, paskelbta ir ankstesnė Lenkijos-Lietuvos dujotiekio (GIPL) jungties veiklos pradžia, kuri sudaro galimybių verslui pasinaudoti naujomis atsirandančiomis galimybėmis. Verta pažymėti, kad nors terminalo pajėgumai jau pilnai rezervuoti, tačiau to nespėję padaryti rinkos dalyviai gali tarpusavyje susitarti dėl terminale išdujintų dujų kiekių įsigijimo ar mainų sandorių, arba įsigyti terminalo pajėgumų antrinėje rinkoje. KN, savo ruožtu, taip pat vertina papildomas terminalo veiklos galimybes, kad atlieptume besikeičiančią rinkos paklausą“, – sako Mindaugas Navikas, KN Komercijos direktorius.