Lietuva

Vilniaus gidas – „Munchies“ kanale

Sakykit, ką norit, bet šįkart Vilniaus plėtros agentūra „Go Vilnius“ tikrai nusipelno aplodismentų. Vilniaus restoranų ir barų gidas atsidūrė 4,81 mln. prenumeratorių turinčiame „Munchies“ Youtube kanale.

Ir kas, kad prie video spindi mažytės grotažymės #ad. Reklama nekeičia fakto, kad kaip spirgutis žiūrėjau, kaip Pylimo g. įsikūrusio restorano „Gaspar's“ šefas Gaspar Fernandes šmirinėja Vilniaus gatvėmis ir pasakoja apie savo mylimiausias vietas. Dvylikos minučių trukmės „Chef's Night Out“ rubrikos vaizdo klipe pamatysite visko: nuo čeburėkų iki shot'o su austre viename Vilniaus viskio barų.

Bet kam pasakoti – geriau vienąkart pamatyti: spauskite čia.

TikTok mados

Mėsytės ir sūriukai užleido sostą sviestui

Pasaulis pastaruoju metu ant medinių lentelių rikiuoja tikrai ne mėsytes ir sūriukus. Gerokai populiaresnė už užkandžių lentą (angl. charcuterie board) dabar yra šio rudens TikTok'o žvaigždė – sviesto lenta. 

Ant lentelės tepi sviestą, šlakstai citrinos sultimis, medumi, barstai druska, žolelėm, riešutais ar kitais priedais, šalia paserviruoji duonos riekelių ar krekerių ir viskas – užkandis baigtas.

Įdomiausia tai, kad internautai dėl sviesto lentos dalijasi į dvi grupes: tuos, kurie ją dievina, ir tuos, kurie jos nekenčia. Su dievinimu viskas aišku – kas gali nemėgti duonos su sviestuku. Su neapykanta kiek įdomiau. Pasirodo, sviesto lentos baidomasi dėl dvigubų-mirkytojų (angl. double dippers) – žmonių, kurie ko nors atsikanda ir savo apseilėtą kąsniuką antrąkart mirko į padažą. 

Daugiau apie sviesto lentas galite paskaityti čia, kelis pavyzdžius įdedu čia ir čia, o pykstančius ant double-dipperių galite pamatyti čia arba čia. 

Biologija

Kiekvienoje figoje – po negyvą vapsvą

Įsibėgėjo figų sezonas – dabar jas galiu valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei. Tik šįkart norėjau papasakoti ne apie jų derinimą, o apie vieną seną gerą pletką: kiekvienoje figoje galima rasti po negyvą vapsvą. Ką?! Aha. 

Teoriškai kiekvienas figos vaisius yra išverstas gėlės žiedas. Tai reiškia, kad jų viduje yra žiedadulkės, kuriu negali išnešioti nei vėjas, nei bitės. Kad žiedadulkės būtų perneštos, vapsvos patelė per siaurą angelę turi patekti į vyriškos lyties figą. Bėda ta, kad ji tokia siaura, kad lįsdama pro ją vapsva netenka sparnų, padeda ten kiaušinėlius ir... ten miršta. Ir tai dar ne pabaiga: jeigu apvaisinti pavyko, figoje išsirita dar daugiau vapsvų, kurios taip pat miršta nespėjusios ištrūkti. Taigi, bent viena negyva kiekvienoje figoje tikrai bus. 

Bet yra ir gerų naujienų. Atėjus laikui valgyti, visų tų vapsvų figoje jau nebūna nė kvapo – figose veikia fermentas ficinas, kuris negyvas vapsvas suskaido į baltymus.

Jeigu norite sužinoti daugiau, galite paskaityti labai seną lietuvišką straipsnelį arba pažiūrėti šitą TikToką. 

Iliustruotas mokslas

Čia ne tu – čia neuronai tavo galvoje

Net nesivarginsiu klausti. Jeigu jau skaitot šį naujienlaiškį, garantuotai mėgstat seilėtis scrollindami maisto nuotraukas.

Pasirodo, čia ne mūsų pomėgiai keisti – gamta mus taip sutvėrė. Naujausi tyrimai rodo, kad mūsų galvose gyvena išskirtinai tik į maisto vaizdus reaguojantys neuronai. Šie neuronai yra įsitaisę regos žievėje, todėl lygiai taip reaguojame ne tik į gyvai matomą maistą, bet ir nuotraukas ar TikTok'us. Dar įdomiau – skirtingų reakcijų susilaukia skirtingos nuotraukos. Pavyzdžiui, gerokai labiau mus sujaudins sūriu skęstanti pica, o ne prakąstas obuolys. 

Nors nebus apsieita be papildomų tyrimų, pradžia sufleruoja, kad neurologinė reakcija šioje žievės dalyje yra ne tik evoliucinė. Lygiai tiek pat svarbios asmeninės patirtys ir preferencijos – kitaip neuronai vienodai reaguotų į bet kokį maistą. Ateityje taip pat bus siekiama ištirti, kada tiksliau ši smegenų dalis susiformuoja – nuo kelerių tampame tokie jautrūs maisto vaizdui. 

Daugiau apie tyrimą paskaityti galite MTI tinklalapyje arba The Guardian straipsnyje. 

Lavinti vaizduotę

Ilga paršelio nr. 05049 kelionė

„Pig 05049“ – tai Christien Meindertsma eksponatas-knyga, pasakojanti vienos kiaulės kelionę. Tiesa, metaforinę – knygoje rodomi kasdieniai objektai, kurie gali būti pagaminti iš skirtingų kiaulės dalių. Parodoje knyga buvo eksponuojama po vieną puslapį ant sienos. Prisiekiu, prie jos praleidau bent 10 minučių – tiek keistenybių yra gaminama su gyvūninės kilmės ingredientais.

Keli įdomesni pavyzdžiai, kuriuos pavyko išsisaugoti:

• Kiaulės plaukeliai virsta L-Cisteinu, kuris naudojamas duonos gamybai kaip tešlos minkštiklis,
• Mėsos ir riebalų atliekos, nebetinkamos žmogaus vartojimui, gali būti paverčiamos žaliąja elektra,
• Kaulų riebalai gali tapti riebiosiomis rūgštimis, kurios naudojamos skalbimo miltelių gamybai,
• Kiaulių kraujo hemoglobinas kartais yra naudojamas gaminant cigarečių filtrus.

Daugiau pavyzdžių ir knygos vaizdą galit pamatyti darbo autoriaus portfolio. Pažadu, nieko bjauraus – kaip tik gražus ir minimalistinis dizainas.

Keisčiausių pasaulyje medžiagų indai

Viena Stedelijk muziejaus ekspozicijų salė buvo skirta kasdieniams buities daiktams, pagamintiems iš neįprastų medžiagų. Aš susirinkau savo indų kolekciją:

〰️ Kosuke Araki – iš maisto atliekų mix'o,

〰️ Studio Basse Stittgen – iš 100 % karvių kraujo atliekų,

〰️ Biotrem – iš kviečių sėlenų.

BONUS: mane sužavėjusi Krill Design stalinė lempa iš apelsinų žievelių.