Krizė

Nei rameno, nei pagaliukų

Taip taip, pagalvojote teisingai. Paskutines dienas skaičiuoja dar vienas restoranas – šįkart Ramenas ir Pagaliukai. Nors šefas ir restoranų įkūrėjas Liutauras Čeprackas teigia, kad priežasčių užsidarymui – ne viena ir ne dvi, daugiausia kritikos buvo pažerta maisto pristatymo platformoms Bolt Food ir Wolt. Pasak Čepracko, greta jų nuolat kylančios algos ir elektros kainos bei valstybės nenoras padėti nuo pandemijos nukentėjusiam verslui skamba kaip gėlytės.

Nors mano nuojauta sufleruoja, kad verslas turėtų savarankiškai įsivertinti, verta naudotis tokiomis platformomis, ar ne, įdomus sutapimas – apie maisto pristatinėtojų pagalius į restoranų ratus kaip tik priminė The Economist. Dar anų metų pradžioje parašytas tekstas pasakoja apie kitų tarptautinių platformų (Deliveroo, Uber Eats ir Just Eat) vidinę virtuvę. Ilgas, bet įdomus skaitinys, privertęs mane susimąstyti, kad užteks siautėti su pristatymu iš netoliese esančių restoranų – kitąkart geriau paskambinsiu ir nueisiu atsiimti pati. Man – papildomi žingsniai, verslui – papildomi eurai. Win win.

Gerosios bakterijos

Pro-, pre- ir psichobiotikai: ką valgyti, kad būtume laimingesni?

Apie pre- ir probiotikus jau turbūt girdėjote. Kaip tik šios gerosios bakterijos yra atsakingos už sklandžiai veikiančią mūsų žarnyno mikroflorą. Šiandien leiskite jums pristatyti psichobiotikus – probiotikus, kurie galimai yra naudingi ne tik žarnynui, bet ir psichinei sveikatai. 

Nors daugiau kalbėti apie psichobiotikus pradėta 2000-aisiais, idėja, jog žarnynas yra susijęs su mūsų psichologine būkle, nėra nauja – ji gvildenta jau XVIII–XIX a. sandūroje. Tada buvo teigiama, kad psichobiotikais praturtinta mityba gali padėti įveikti psichikos sutrikimus. Visgi 80-aisiais prasidėjusi psichikos sveikatos revoliucija šį mitinį gydymą numarino standartiniu šių dienų  metodu – terapija, derinama su vaistais. 

XXI a. psichobiotikai grįžta į madą – kaip tik dabar bandoma surinkti konkrečius įrodymus. Jeigu pasitikėtume turbūt ~blogiausiu~ šaltiniu pasaulyje – Wikipedia,  praeitąmet atlikti tyrimai rodo, jog psichobiotikų vartojimas neturėjo jokios įtakos nerimo sutrikimams gydyti, o daugiau tyrimų nelabai ir yra. 

Aišku,  visada galima pabandyti patiems. Pasak Bustle, psichobiotikų gausu baltymuose, prebiotikuose, omega-3 riebalais praturtintoje žuvyje, avokaduose, riešutuose, ryškiai žaliose salotose, tofu, fermentuotuose ir Viduržemio virtuvės produktuose, todėl nuo jų blogiau tikrai nepasijusite. Jeigu nesinori pasitikėti nei Wikipedia, nei pop-portalu Bustle, nerkite giliau – pradėti galite nuo Gastropod  epizodo, kuriame šią temą ir aptikau. 

P. S. nuotraukoje pozuoju su kefyru – geriausiu probiotiku!

Stalo etiketas

Kam serviruoti lėkštėse, kai gali serviruoti skulptūroje?

Su visa derama pagarba Jolitai Vaitkutei oficialiai konstatuoju, kad netrukus ši meno sritis nebebus tokia unikali. Maisto skulptūros maitinimo sektoriuje tampa norma – bent jau Vakaruose.

Geriausia dalis: nereikia tik grožėtis – visas jas galima suvalgyti. Otkutiūrinių mados namų renginių organizatoriai nebenori savo svečiams serviruoti vieno kąsnio sumuštinių: užkandžiai privalo tapti unikalia dekoro ir patirties dalimi.  Pavyzdžiui, po prieš keletą metų vykusio Jacquemus mados namų kolekcijos pristatymo užkandžiai buvo serviruojami ant lovą primenančio stalo nerūpestingai išmėčius skrudintus migdolų riešutus, figas ir ožkos sūrį – visa tai tam, kad būtų sukurtas valgymo lovoje efektas. Prabangus itališkų kojinių prekės ženklas Comme Si renginio metu serviravo virtus kiaušinius, kuriuos nulupus pasitiko ne baltymas ir ne trynys, o ryžiai. Net nekalbu apie valgomas skulptūras, kurias sugriauti skatina patys renginių organizatoriai – kitaip liksi nevalgęs. 

Tai – tik keli pavyzdžiai, kaip maistas virsta menu (ar bent dekoru), o menas – maistu. Daugiau pakapstyti galite pas rinkos lyderius @imogenkwok, @carodiario_paris, @alixlacloche, ir, žinoma, @lailacooks. Artėju prie pagundos mesti visus turimus darbus ir tapti vestuvių dekoratore – tik ne iš gėlių, o iš maisto. Pamatysite, toks trend'as jau labai arti. 

Žiūrėti

Kuo gyvena geriausi Lietuvos šefai?

Visada šiek tiek burbėjau, kad beveik neturime lietuviško turinio gastronomijos tema. LRT komanda yra keliais žingsniais priekyje – pristatė dokumentinių laidų ciklą Nekasdienė duona. 

Pagrindiniai laidos herojai – 30 geriausių restoranų Lietuvoje sąraše esantys penki virtuvės šefai: Česlovas Žemaitis (Šturmų švyturys), Vytautas Samavičius (Monai), Martyn Meid (Komoda), Tomas Rimydis (Ertlio namas) ir Deivydas Praspaliauskas (Amandus). Čia jie pasakoja apie vaikystės autoritetus, šiandienos įkvėpimus ir kelią link ten, kur yra dabar.

Pirmos keturios laidos – jau eteryje (jas galima pažiūrėti LRT Mediatekoje), o paskutinę LRT transliuos šiandien, 19:30. 

Klausyti

Senas geras liežuvio žemėlapio mitas

Esu tikra, kad jei ne mokykloje, tai bent interneto platybėse būsite matę liežuvio žemėlapį – liežuvio diagramą, kurioje pavaizduota, kuriomis liežuvio dalimis juntame skirtingus skonius. Pavyzdžiui,  rūgštumą turėtume jausti tik liežuvio šonuose – jeigu taip, liežuvio centre užlašintos citrinos sultys tikrai nepriverstų mūsų susiraukti.

Visa tai – didžiausias melas. Nors ir iki tol labai netikėjau, galutinius taškus ant i (arba ant liežuvio, haha) sudėlioti padėjo naujas Huberman Lab tinklalaidės epizodas The Biology of Taste Perception & Sugar Craving. Epizodo svečias ne tik paaiškina, kodėl toks skonių pajautimas yra visiškas melas, bet ir gerokai nuramina atsakydamas į klausimus, kodėl mes visada norime cukraus (evoliucija!), kodėl dažnai jaučiamės neandertaliečiais, kai tenka ragauti išlavinto skonio produktus, ir ar tikrai galima nusideginti liežuvį taip, kad netektum pojūčių.

Visi atsakymai ir dvi valandos kokybiško turinio jūsų laukia visose platformose – Youtube, Spotify ar Apple Podcasts. Nuorodos čia. 

Keliauti

Ten, kur laukia sūrio vonios

Skamba kaip pasakų namelis? Beveik taip yra – kalbame apie šveicariškas Alpes. 

Tiesa, maudynės vyksta ne lydyto sūrio, o sūrio išrūgų vonioje. Gaminant sūrį, pienas, šliužo fermentas ir kitos kultūros yra kaitinamos iki 45-60°C laipsnių. Tokioje temperatūroje šie ingredientai atsiskiria į du subproduktus – sūrio grūdelius ir išrūgas. Ką daryti su sūrio grūdeliais, aišku – pratęsti sūrio gamybą, brandinti ir valgyti. Su išrūgomis kiek sudėtingiau – niekas nesugalvoja, kur jas panaudoti. Ta proga šveicarai į populiarumo viršūnes sugrąžino kelis šimtmečius  gyvuojančią maudymosi išrūgose tradiciją. 

Ar verta? Nežinau, bet į sūriu kvepiančią vonią su tokiu vaizdu kaip nuotraukoje aš tikrai įlipčiau. Gastro Obscura tekste galite pamatyti, kokios laimingos moterys tokiose voniose turškėsi dar 1997-aisiais.

Ir jeigu jau keliausit, prasukit pro Austrijos Alpes paragauti gražiausio mano matyto sūrio – jį puošia Alpių pievų gėlėmis. 

Ragauti

Sotūs, išgėrę ir laimingi – visoje Lietuvoje

Oficialu: Justina Gedgaudaitė, Žinių radijo laidos Sotūs ir laimingi autorė, yra mano viena mėgstamiausių gėrimų ir maisto apžvalgininkių. Savo vietą tope ji galutinai užsitvirtino tada,  kai visas rekomendacijas sudėjo į vieną vietą – tinklaraštį.

Per daug nesiplėsiu, bet kitąkart nesugalvoję, kur eiti, galit užbėgti į Sotusirlaimingi.lt. Ten rasite visus aktualiausius gidus: Vilniaus alines, Vilniaus vynines, Vilniaus kokteilių barus, Nidos restoranus ir naujausią papildymą – restoranus Klaipėdoje.