Lapkričio 7 - 14 d. |
|
Linkėjimai iš Europos reikalų sostinės |
|
|
|
|
|
|
Įpusėjus lapkričiui darbų maratonas tęsiasi. Praeitą savaitę praūžė ne tik COP27 klimato kaitos konferencija Egipte, bet ir Euro grupės bei ECOFIN posėdžiai Briuselyje. Derėjomės dėl Europos Sąjungos (ES) 2023 metų biudžeto, toliau būrėme politinę paramą dėl tolesnių sankcijų Rusijos, Baltarusijos ir Irano režimams. Po istorinių ukrainiečių laimėjimų Chersono srityje, tęsėme diskusijas dėl pagalbos šaliai žiemą, turint omenyje Rusijos brutalių atakų metu net 40 procentų sunaikintos Ukrainos energetikos infrastruktūros.
Savaitės pradžioje vykusiame ECOFIN posėdyje buvo aptariamas ekonominis ir finansinis Rusijos agresijos prieš Ukrainą poveikis, planuojamas naujas 18 milijardų eurų ES makrofinansinės paramos Ukrainai paketas. Taip pat dėmesio centre - ES mastu matomas ekonomikos augimo lėtėjimas ir fiksuojama išaugusi infliacija, sukelta visų pirma energijos kainų šoko.
Derybose dėl 2023 m. ES biudžeto siekėme, kad kitais metais būtų numatytas pakankamas finansavimas Lietuvai svarbioms politikos sritims: sanglaudos politikai, žemės ūkio politikai, stambiems infrastruktūros tinklų projektams bei Ignalinos AE uždarymui. O taip pat ir tolimesnei finansinei pagalbai iš Ukrainos pabėgusiems žmonėms, kaimynystės politikai, kariniam mobilumui ir Europos gynybos fondui.
Šią savaitę pradedame su Užsienio reikalų taryba, tęsiame su Bendrųjų reikalų taryba, kur sieksime kuo greitesnių ir efektyvesnių ES sprendimų Ukrainos atžvilgiu. Apie svarbiausias naujienas skaitykite šiame naujienlaiškyje.
Ambasadorius Arnoldas Pranckevičius ir Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje komanda
|
|
|
|
|
|
|
Finansų reikalai
|
|
Lapkričio 7-8 dienomis finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas Briuselyje dalyvavo Euro grupės (EG) ir ECOFIN posėdžiuose, kuriuose didžiausias dėmesys buvo skiriamas ES ekonominėms perspektyvoms Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje ir šalių taikomų paramos priemonių, amortizuojant energijos kainų augimo neigiamą poveikį visuomenei ir verslui, koordinavimui.
ECOFIN taryboje ministrai pasiekė susitarimą dėl bendrojo požiūrio dėl teisės aktų paketo, įgyvendinant „Basel III“ reformą, t. y. perkeliant tarptautiniu lygiu sutartus bankų kapitalui taikytinus standartus į ES teisę. Posėdyje taip pat buvo aptartas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimas, 2022 m. kasmetinė Europos fiskalinės valdybos ataskaita, buvo patvirtintos Tarybos išvados dėl ES statistikos tvirtinimas ir kiti klausimai.
EG posėdyje buvo diskutuojama apie euro zonos ekonominę raidą ir perspektyvas, aptarta tolesnė fiskalinės politikos kryptis euro zonoje – prioritetą teikiant tikslinėms, trumpalaikėms ir pamatuotoms paramos priemonėms, papildomai nekeliančioms infliacijos spaudimo. Be to, posėdžio metu Europos Komisija (EK) pristatė euro zonos šalių pateiktų 2023 m. biudžetų projektų apžvalgą ir aptarė kitus klausimus.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Energetikos reikalai
|
|
Lapkričio 9 dieną EK pasiūlė naują laikinąjį ekstremaliųjų situacijų Tarybos Reglamentą, nustatantį sistemą, kaip paspartinti atsinaujinančios energijos naudojimą. Kartu su tiekimo diversifikavimu ir energijos taupymu, didesnis atsinaujinančios energijos gamybos plėtojimas yra dalis ES plano panaikinti ES priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Dėl mažų veiklos sąnaudų didesnė atsinaujinančios energijos dalis ES energetikos sistemoje gali padėti sumažinti sąskaitas už energiją.
Dėl besitęsiančios energijos krizės kviečiama nedelsiant imtis tikslingų veiksmų, kad būtų paspartintas „REPowerEU“ planas. Spalio mėnesio Europos Vadovų Taryba paragino paspartinti leidimų išdavimo procedūras, kad būtų paspartintas atsinaujinančios energijos diegimas. „REPowerEU“ jau pasiūlė priemones, skirtas spręsti ilgų ir sudėtingų administracinių procedūrų, trukdančių sparčiai ir didesniu mastu investuoti į atsinaujinančią energiją bei susijusią infrastruktūrą, problemą. Tačiau nuo to laiko padėtis energijos rinkose pablogėjo, todėl siūloma imtis skubių priemonių. EK siūlo naujus veiksmus – Tarybos reglamentą, pagrįstą TFEU 122 straipsniu.
Šis pasiūlymas papildo ankstesnes skubias priemones, skirtas išskirtinei padėčiai energijos rinkose spręsti ir perėjimui prie švarios energijos paspartinti. Jis bus taikomas vienerius metus, kurio reikia RED direktyvai, kurią šiuo metu svarsto teisės aktų leidėjai, priimti ir perkelti į nacionalinę teisę visose valstybėse narėse. Jis skirtas konkrečioms technologijoms ir projektų tipams, kurie turi didžiausią greito diegimo potencialą ir mažiausią poveikį aplinkai, prisideda prie EU energetinio saugumo Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje.
Naujasis Tarybos Reglamentas apima nuostatas dėl viršesniojo viešojo intereso plėtojant atsinaujinančią energiją, dėl saulės energijos, dėl atsinaujinančios energijos elektrinių ir šilumos siurblių.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Paramos Ukrainai reikalai
|
|
Lapkričio 9 dieną EK pateikė pasiūlymą dėl 18 mlrd. EUR finansinės paramos Ukrainai paketo 2023 metams. Pagal šį pasiūlymą, Bendrija kas mėnesį Kijevui siųstų po 1,5 mlrd. EUR vertės paskolų, kurių palūkanas padengtų ES. Tarptautinis valiutos fondas skaičiuoja, kad kitais metais Ukrainai reikės 3–4 mlrd. EUR per mėnesį, tad tikimasi, kad šį ES įnašą papildys ir Jungtinės Amerikos Valstijos bei kiti tarptautiniai partneriai.
„Formalų sprendimą šiuo klausimu Taryba turėtų priimti gruodžio pradžioje, iki tol dar laukia nemažai teisinio ir procedūrinio derinimo. Pirmasis mokėjimas iš 18 mlrd. Eur paketo Ukrainą turėtų pasiekti kitų metų sausį. Laikas ir greitis – itin svarbu“, – teigia finansų viceministras M. Liutvinskas.
Šis paketas padės Ukrainai ir toliau mokėti atlyginimus bei pensijas, teikti pagrindines viešąsias paslaugas. Taip pat tai leis užtikrinti makroekonominį stabilumą ir atkurti per Rusijos karą sunaikintą kritinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, energetikos infrastruktūrą, vandens sistemas, transporto tinklus, kelius ir tiltus.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Biudžeto reikalai
|
|
Lapkričio 11 dieną ryte prasidėjusio Biudžeto ECOFIN posėdžio metu vyko pasirengimas iškart po to vykusiam taikinimo komiteto posėdžiui su Europos Parlamentu (EP) dėl 2023 m. ES biudžeto projekto. valstybės narės (VN) (ypač „neto“ mokėtojos) pabrėžė, kad Tarybos pozicija yra geras pagrindas deryboms su EP, taigi ypač svarbu išsaugoti pakankamai lėšų ES biudžeto rezervinėse eilutėse (maržose ir specialiuosiuose instrumentuose), siekiant turėti galimybę reaguoti į nenumatytus iššūkius kitais metais. Sanglaudos šalys („neto gavėjos“) pabrėžė pakankamus Sanglaudos ir BŽŪP mokėjimų asignavimus bei kuo didesnę paramą Ukrainai ir su karu susijusioms pasekmėms spręsti. Taip pat VN išsakė bendrą nuostatą dėl MFF susitarimo išsaugojimo tiek dėl bendro biudžeto dydžio, tiek dėl „Horizon Europe“ programos finansavimo pagal Finansinio reglamento 15.3 str. iš nepanaudotų praeitų metų įsipareigojimų asignavimų. Vienas iš aštriausių derybinių klausimų – EP antrus metus iš eilės prašomi papildomi etatai (šiemet 52 nauji etatai, skirti kibernetiniam saugumui) bendrame administracinių išlaidų mažinimo kontekste.
Lietuva pažymėjo, kad svarbiausi prioritetai derybose: pakankami asignavimai Sanglaudos politikai ir BŽŪP (įskaitant mokėjimų deklaraciją) bei ženkli parama Ukrainai. Nepaisant visų šiandienos iššūkių, Lietuvos manymu, negalima išpildyti visų EP reikalavimų, nes didžioji dalis jų neatitinka atsakingo finansinio valdymo taisyklių. Visgi kompromiso vardan Lietuva sutiltų parodyti tam tikrą lankstumą derybose dėl šių aspektų: papildomų lėšų NDICI, AMIF ir CEF transportui, taip pat kariniui mobilumui, gynybos fondui. Lietuva yra nusivylusi dėl antrus metus iš eilės EP prašomų papildomų etatų bendrame taupymo kontekste ir tikisi, kad derybose bus rastas horizontalus sprendimas šiuo klausimu. Galiausiai svarbu pabrėžti ES biudžeto vaidmenį sprendžiant dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje kylančius iššūkius, įskaitant paramą karo pabėgėlius priimančioms šalims, turint galvoje, kad karas tęsiasi, o pabėgėlių srautai, artėjant žiemai, auga. Lietuvos atstovai tikisi, kad šis klausimas bus išspręstas MFF vidurio laikotarpio peržiūros metu.
Derybos pratęstos lapkričio 14 d. Jei sutarimas nebus rastas iki pirmadienio vidurnakčio, EK turės parengti ir pateikti naują pasiūlymą dėl kitų metų ES biudžeto ir derybos prasidės iš naujo.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Briuselyje – atviri J. Ohmano liudijimai iš karo lauko Ukrainoje
|
|
Lapkričio 7 dieną Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES nevyriausybinės organizacijos (NVO) „Blue/Yellow“
įkūrėjas Jonas Ohmanas (Jonas Axel Öhman) pristatė nuolatinės paramos
Ukrainai svarbą, savo organizacijos veiklą ir dalyvavo atviroje
diskusijoje kartu su ES šalių diplomatais bei Belgijos lietuvių
bendruomenės atstovais.
J. Ohmanas atstovybėje
susirinkusiems svečiams išsamiai papasakojo apie jau nuo 2014 metų
Ukrainoje besitęsiančią Rusijos agresiją ir Ukrainos karinių pajėgų
tobulėjimą visus pastaruosius 8 metus, didžiausią dėmesį skirdamas
vasario 24 dieną prasidėjusiai brutaliai invazijai ir jos atrėmimą. NVO
„Blue/Yellow“ vadovas akcentavo kuo svarbi nuolatinė parama Ukrainos
gynybai ne letalinėmis priemonėmis, ją perduodant tiesiai fronte
veikiančioms karinėms struktūroms, kurios efektyviai panaudoją kiekvieną
skiriamos paramos elementą.
„Lietuva buvo ir bus viena aktyviausių
valstybių narių, išlaikančių ES dėmesį Ukrainai, dirbančių dėl tolesnės
makrofinansinės paramos, griežtinančių mūsų sankcijas, siekiančių
Rusijos tarptautinės atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus ir
skatinančių Ukrainos integraciją į ES bei ilgalaikį atstatymą. Ant
kortos pastatyta ne tik parama Ukrainai, bet ir mūsų bendra atsakomybė
už tarptautinės demokratinės tvarkos išsaugojimą. Turime nepasiduoti
nuovargiui, nes mūsų laukia ilga kova su Rusijos agresija ir teroru“, –
renginio pradžioje sakė ambasadorius A. Pranckevičius.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lietuvos - Belgijos diplomatinių santykių 100-mečio bei Belgijoje lietuvių bendruomenės įkūrimo 75-mečio proga, „Le Bouche à Oreille“ koncertų salėje Briuselyje, lapkričio 26 d., įvyks vieno populiariausio Lietuvos atlikėjo ir dainų autoriaus Andriaus Mamontovo koncertas.
Daugiau informacijos ir bilietus įsigijimas: https://blb75.eventbrite.co.uk/
|
|
|
|
Lapkričio 27 dieną Botanique Kultūros Centre Briuselyje vyks klasikinės/šiuolaikinės muzikos koncertas „Ars Musica: Baltic Senses“, skirtas švesti Baltijos šalių muzika. Tarp atlikėjų koncertuos ir ansamblis iš Lietuvos: „Iš Vilniaus kilęs lietuvių ansamblis „Synaesthesis“ pasiūlys nuotykių kupiną ir virtuozišką daugiamatę kelionę per šiuolaikinę baltų muziką, kuri yra įkvėpta latvių kompozitorės Lindos Leimanės kūrinio: „Kristalinės sielos architektonika“ (2022) (anglų k. Architectonics of a Crystal Soul).
|
|
|
|
|
|
Lapkričio 10 dieną Briuselyje ambasadorius Arnoldas
Pranckevičius susitiko su EP pirmininke Roberta
Metsola. Ambasadorius paatviravo, kad jam labai smagu sugrįžti į
viršutinį Parlamento aukštą kur praleido net 7.5 metų dirbdamas Jerzy
Buzek ir Martin Schulz kabinetuose. Skaitykite daugiau.
|
|
|
|
Instagram post of the week
|
|
|
|
Sėkmingos savaitės pradžios! Bon début de semaine!
Arnoldas ir LNAES komanda
|
|
|
|
|