|
Šį mėnesį neatradom naujų restoranų. Wolte ar Bolte vis tiek ne tas, o pradėti kažkur eiti vos atsivėrus terasoms dar nesinori. Šį mėnesį neperskaitėm 3 naujų knygų. Aš net vienos nesugebėjau pabaigt. Net kažkokių galvą nunešančių serialų ar dokumentikų – net ir tų neatradau. Vietoj to kokį penktą kartą žiūriu „Draugus“. Aišku, vėl nuo pirmos serijos.
Jeigu kovas buvo apie dėmesį ir laiką sau (ahem, nuo šitos frazės jau net šiek tiek bloga), balandį leidom sau atsipalaiduoti. Pradėjom kalbėt apie produktyvumo varomą nerimą. Galutinai susitaikėm su mintim, kad dabar jau tikrai būsim namie. Net kaip tikri suaugusieji patys nudažėm velykinius kiaušinius.
Galiausiai, didžioji dalis dar ir išlaikėm buvimo kartu 24/7 testą – nesvarbu, su butiokais ar su brangiaisiais. Aš supratau, kad savąjį testą mes tikrai išlaikėm tada, kai mano išrinktasis pabandė įžengti į virtuvę. Sakau „pabandė“, nes balandžio mėnesio virtuvės ataskaitoje turime tris pjūvius į skirtingus pirštus. Taip pat eksperimentą „makaronai su graikišku jogurtu“ tą vieną dieną, kai aš išėjau į ofisą ir nepalikau nieko paruošto. Užtat net ir su savo supjaustytais pirštais ir keistais patiekalais sumuštinių balsavimą Instagrame vis tiek laimėjo jis. O aš laimėjau, nes jis išmoko apipirkti mus savaitei be papildomo skambučio „kokį čia tą sviestą imt“.
|
